Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pavaduotojas Vitas Lopinys „ŪP“ sakė, jog paraiškas priims balandžio 6–30 dienomis pagal KPP priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas” antrąją veiklos sritį „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naują pieno perdirbimo įmonę“.

Paramos gali kreiptis iki paraiškos pateikimo pripažinti žemės ūkio kooperatyvais, taip pat juridiniai asmenys, kurių ne mažiau nei 51 proc. kapitalo valdo kooperuoti žemės ūkio produktų gamintojai. Paraiškos teikėjas turi atitikti projekto tikslus, projekto veikla turi būti susijusi su remiama veikla.
Paramos taisyklių projekte taip pat numatyta sąlyga pareiškėjui neturėti įsiskolinimų biudžetui, „Sodrai”. Taip pat jis turi užtikrinti finansavimo šaltinius – skolintas lėšas. Tarp reikalavimų – būtinybė tvarkyti buhalterinę apskaitą ir kitos sąlygos.

Nekilnojamasis turtas, į kurį numatyta investuoti, turi būti valdomas pareiškėjo teisėtais pagrindais, o statomi nauji pastatai priklausys pareiškėjui nuosavybės teise. Numatytas įsipareigojimas drausti turtą, kuriam įsigyti ir sukurti bus panaudota ES parama, ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Su paraiška turi būti pateiktas ir verslo planas. Finansavimas bus teikiamas tik tokiems projektams ir veiklai, kuri bus inovatyvi. Projektai, kuriems skiriama parama, turės būti įgyvendinti ir paramos lėšos išmokėtos iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Tuo tarpu stambiuosius pieno gamintojus vienijantis kooperatyvas „Pienas LT“ jau rengia verslo projektą bei paraišką paramai gauti. Kooperatinėje įmonėje šalia Kauno planuojama perdirbti 650 t pieno. Produkciją numatyta eksportuoti į ES ir Šiaurės Ameriką. Būsimojoje įmonėje pagal UAB „Proteinų technologijos“ rekomendacijas bus gaminami netradiciniai produktai – komponentai lūpų dažams, šunų maistui, papildai sportininkams ir pan.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Andriejus Stančikas įsitikinęs, kad naujoji 70,35 mln. Lt parama – tai žemdirbių savivaldos organizacijų lobistinės veiklos rezultatas. Beje, Vyriausybės vadovas, paskatintas tvirtos šalies pienininkų pozicijos dėl visuotinio žemdirbių suvažiavimo, tarpininkavo EK skiriant paramą (šią savaitę Vilniuje apsilankęs eurokomisaras Algirdas Šemeta atvyko su garantijomis).

Pasak A. Stančiko, antrąją kooperatinę pieno perdirbimo įmonę, galinčią per dieną perdirbti apie 900 t pieno, statys susivienijusių smulkiųjų pieno ūkių savininkų konsorciumas. Strateginis partneris – pasaulyje žinomas kooperatyvas „Friesland Campina“. Pati tinkamiausia vieta statyboms – netoli Plungės. Gaminiai būtų orientuoti į Vidurinės Azijos ir Kinijos rinką. „Žemaičiai tuščiai nekalba, žemaičiai veikia“, - šmaikštavo LPGA tarybos pirmininkas.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos narys, stambaus pieno ūkio savininkas Jonas Vilionis teigė, kad pildosi sena ūkininkų svajonė nušluostyti nosį pieno perdirbėjams. Dvi konkurencingos pieno perdirbimo įmonės privers atsitokėti pieno žaliavos supirkėjus, kurie diskriminacinėmis kainomis žlugdo ūkininkus visoje Lietuvoje.