Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė neslepia, kad dabartinis 2009 m. žemės ūkio biudžetas yra rašytas šakėmis ant vandens. Todėl kalbėdama apie kitų metų žemės ūkio biudžetą ji nuolat primindavo, kad dabartiniai duomenys, tikėtina, bus tikslinami.
„Seimui pateikėme projektą. Nors ŽŪM oficialiai negavo jokių konkrečių duomenų, tačiau girdime apie naujosios Vyriausybės planus visoms sritims mažinti asignavimus“, – sako R.Mininienė.
Niekas net žodeliu neužsimena apie kaimynės Latvijos pasirinkimą. Kaip žinome, kaimynai svarsto, ar nevertėtų apskritai atsisakyti ES paramos, nes valstybės finansinė padėtis yra prasta, lėšų kofinansavimui nėra, bankai ūkininkams irgi neskolina arba paskolos labai pabrango.
Lietuva nenori atsisakyti ES paramos. Tačiau akivaizdu – jeigu naujoji Vyriausybė nuspręs mažinti lėšas žemės ūkiui, tai pirmiausia pradės nuo Kaimo rėmimo programos (KRP), nes ji finansuojama iš valstybės biudžeto. Išskirtiniais atvejais Vyriausybė papildomai lėšų skiria iš valstybės rezervo, tačiau labai nedaug ir retai.
Sumažino, bet per mažai
Be kita ko, jau rengiant dabartinį 2009 m. žemės ūkio biudžeto projektą lėšos, kurios skiriamos iš nacionalinio biudžeto, buvo sumažintos 5 proc. Tačiau ES parama bet kokiu atveju liks tokio pat dydžio.
Kokioms sritims 5 proc. sumažintas finansavimas?
„Daugiausia sumažinti asignavimai Specialiajai kaimo rėmimo (7,5 mln. Lt), Biodegalų gamybos plėtros paramos ir Tiesioginių išmokų rinkos reguliavimo priemonių finansavimo programoms, ministerijai ir pavaldžioms įstaigoms išlaikyti (1,5 mln. Lt). Šie ir kiti pakeitimai buvo padaryti jau liepos mėnesį“, – sako R.Mininienė.
Tačiau po derybų su Finansų ministerija buvo susitarta, kad asignavimai Biodegalų programai bei kaimo bendruomenėms būtų ne mažesni nei 2008-aisiais. Po įtemptų derybų Kaimo rėmimo programai nuspręsta skirti 148 mln. Lt.
„Tačiau dabar padėtis keičiasi. Jeigu asignavimus tektų sumažinti 15 proc., Kaimo rėmimo programa netektų 21,9 mln. Lt, Biodegalų gamybos plėtros paramos – 4 mln. Lt, ŽŪM pavaldžių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį tektų sumažinti net 6,7 mln. Lt ir dar 4,6 mln. Lt būtų sumažinta finansuoti kitas išlaidas“, – vardija R.Mininienė.
Taigi iš viso asignavimai sumažėtų 37,2 mln. Lt.
Nepavyksta surinkti planuotų lėšų
„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, lapkričio mėnesį Vyriausybei nepavyko surinkti planuotų lėšų į valstybės biudžetą, todėl iš esmės visų priemonių finansavimas sustabdytas. Yra didelė tikimybė, kad šįmet visų lėšų sumokėti nepavyks, tačiau įsipareigojimai į kitus metus nebus perkelti.
Pasitvirtinus pesimistiniam variantui, Kaimo rėmimo programa susitrauktų net iki 101 mln. Lt.
„Be kita ko, iš Kaimo rėmimo programai skirtų lėšų valstybė kasmet mokėdavo baudas į ES biudžetą už valstybės laikomas perteklines atsargas. Nors bauda skiriama valstybei, tačiau po 2,7 mln. Lt kasmet buvo mokama iš KRP lėšų. Šios sumos mažinti negalėsime“, – sako R.Mininienė.
Kaimo bendruomeninėms organizacijoms ketinta skirti 7 mln. Lt, tačiau šią sumą gali tekti sumažinti daugiau kaip 1 mln. Lt. Poreikis finansuoti kaimo bendruomenių veiklą labai sparčiai auga, nors parama nedidelė. Šiemet gauta per 350 paraiškų.
Paramos poreikis išaugęs
Beje, kai kurių paramos priemonių poreikis labai smarkiai išaugęs. Štai parama kreditų palūkanoms kompensuoti 2007–2008 m. išaugo beveik 30 proc., draudimo įmokoms kompensuoti – 50 proc. O šių priemonių finansavimas labai glaudžiai susijęs su ES struktūrine parama. Pavyzdžiui, jeigu ūkininkas nori gauti ES paramą, tai turi apdrausti savo pasėlius.
„Šioms priemonėms sumažinti asignavimų negalėsime, nes, pavyzdžiui, kreditų palūkanoms kompensuoti jau prisiimti įsipareigojimai 8–10 metų. Blogiausiu atveju tektų svarstyti galimybę kompensuoti daug mažesnę sumą, t. y. mažinti paramos dalį, bet ne radikaliai“, – svarsto galimybes R.Mininienė.
Taip ištirps tiesioginės išmokos
Tiesioginėms išmokoms mokėti 2008 m. ES skyrė 638 mln. Lt. Vyriausybės nutarime numatyta, kad valstybė papildomai skirs iki 451 mln. Lt, tačiau niekas negali garantuoti, ar iki pavasario šios lėšos pasieks žemdirbius.
2009 m. ES skirta tiesioginių išmokų suma turėtų išaugti iki 761 mln. Lt, o su valstybės pažadėta skirti suma pasiektų 1212 mln. Lt, tačiau kyla abejonių, ar valstybė skirs 451 mln. Lt, nes įsiskolinimas kasmet didėja. Kodėl?
„Tokia tvarka. Pavyzdžiui, tiesioginės išmokos už 2008 m. pradėtos mokėti šių metų rudenį, o bus baigtos – 2009 m. pavasarį. Kitų metų išmokos bus mokamos nuo 2009 m. rudens iki 2010 m. pavasario. Kiekvienais metais biudžete numatoma 278,9 mln. Lt, taigi kiekvienais metais mums reikia vis daugiau pinigų sumokėti už ankstesnius metus ir vis mažiau lieka mokėti už ateinančius metus“, – sako R.Mininienė.
Kaip didėjo įsiskolinimas? Už 2007-uosius didžiausia suma buvo sumokėta tais pačiais metais, o iki 2008 m. pavasario – dar 159 mln. Lt. Už 2008-uosius šįmet žadama sumokėti 171 mln. Lt, o likusią dalį 2009-aisiais. Tačiau 2009 m. jau gali kilti problemų. Jeigu biudžete bus patvirtinti tie patys 278,9 mln. Lt, tai kitąmet nacionalinėms išmokoms pinigų nebeliks – visa mokėtina suma būtų perkelta į 2010-uosius. Beje, dabartiniame projekte taip ir numatyta.
Skolinsimės valstybės vardu?
Kasmet papildomoms išmokoms buvo ketinama skolintis valstybės vardu. Taip bandyta sumažinti įtampą, ypač artėjant rinkimams į Seimą. Taigi 2009 m. reikėtų pasiskolinti ne mažiau kaip 185 mln. Lt. Tačiau skolintis valstybės vardu bus nelengva. Jau dabar akivaizdu, kad planuotos sumos į biudžetą surinkti nepavyksta, taigi Vyriausybei pačiai gali tekti skolintis.
„Šįmet Finansų ministerija pasiskolino 43 mln. Lt išmokoms už pieną išmokėti. Jos jau baigiamos mokėti. Tačiau dar nepradėta mokėti išmokų už žindenes ir už paskerstus galvijus. Labai tikėtina, kad šių išmokų šįmet žemdirbiai nesulauks, jos nukeliamos į 2009-uosius. Be to, dar nebus mokama nacionalinė išmokų dalis už pasėlius. Priimtas sprendimas nuo gruodžio 1 d. pradėti mokėti europinę dalį, o nacionalinę dalį mokėti 2009-aisiais, žinoma, jeigu turėsime lėšų“, – sako R.Mininienė.
Taigi vieną skylę užlopai, o kitoje vietoje jau šviečia nauja. Laikas parodys, kaip seksis skyles lopyti naujajai Vyriausybei ir naujajam žemės ūkio ministrui.
