Dalį žemės savos turėdamas, kitą dalį jos išsinuomojęs, R.Šerpytis įregistravo 110 ha ekologinį ūkį. Jis nė neabejojo savo ūkio perspektyva, juolab kad jam priešpriešiais ėjo ES parama, ekologiniams ūkiams siūlanti solidžias išmokas. Tos išmokos buvo pasiekiamos nesunkiai, ir per pirmuosius dvejus ūkininkavimo metus R.Šerpytis gavo apie 300 tūkst. litų paramą. Tiek pat jų tikėjosi gauti ir už praėjusius ūkininkavimo metus. Matydamas gražią ūkio perspektyvą, ūkininkas drąsiai lindo į bankų kišenę, pirko technikos ir kitaip modernizavo ūkį, kol vieną dieną sulaukė Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pranešimo, jog laukiamos ES paramos nebegaus.
Sankcijos dėl 39 arų
Šiandien R.Šerpytis supranta, kokią jis klaidą padarė prieš porą metų. Bet tuokart viskas atrodė taip paprasta ir aišku. Kaip jau minėta, jaunas žmogus (jam net šiandien dar tik 25-eri) daug savos žemės neturėjo, todėl jos išsinuomojo iki norimo ploto dydžio. Tačiau prieš porą metų, kai jo ekologinis ūkis jau buvo „pastatytas ant bėgių“, vienas žemės savininkų, kaip to reikalauja įstatymas, pasiūlė jam pirmumo teise nusipirkti 29 ha. R.Šerpytis už žemę prašomų 100 tūkst. litų neturėjo, visi jo net būsimi pinigėliai buvo numatyti kitokiems pirkiniams, tad pasiūlymo atsisakė. Atsisakė be baimės, nes naujasis žemės savininkas jį patikino, jog niekas praktiškai nesikeisią, t. y. Šerpyčiai ir toliau galėsią tą žemę dirbti, tik jau dabar žemę nuomosią iš jo, tad jis galįs be jokių dvejonių sutartį su senuoju savininku nutraukti.
Deja, naujasis savininkas, vos susitvarkęs pirkimo dokumentus, pareiškė, jog jis apsigalvojęs ir tos žemės Šerpyčiams nebenuomosiąs. Ir bala nematė, pasakytum, jei 39 arai prarastojo ploto nebūtų buvę įtraukti į ekologinio ūkio registrą. Ūkininkas žinojo, kokios bėdos jį dėl to gali užgriūti, nes jis, pildydamas paraišką, buvo įsipareigojęs penkerius metus nemažinti sertifikato paraiškoje nurodyto ekologinei gamybai skirto ploto. Jis prašęs, maldavęs naujojo savininko jo nežlugdyti, išnuomoti jam bent tuos 39 arus, bet savininkas apie tai nė girdėti nenorėjęs, o gražaus ūkio savininkui beliko tik karčiai atsidusti: „Patikėjimas naujojo savininko žodžiais man kainavo ne tik milijoną, bet galbūt ir visą gyvenimą“.
Pinklės
Ūkininkas įtaria, jog jis gali būti pakliuvęs ir į gudriai paspęstas nedorų konkurentų pinkles. Įžvelgti klastą į suktybes nelinkusiam doram kaimo vaikui buvo per sudėtinga. Kaip jau minėta, Ramūno kelias į ekologinį ūkį ėjo per svečią šalį. Dirbdamas vieno prancūzo ekologiniame ūkyje, jis taip susidraugavo su jo savininku, kad šis su lietuvaičiu atvyko į Lietuvą kurti čia ekologinės žemdirbystės. Vieno kalbos mokėjimas, o kito patirtis bei pinigai žadėjo gražią bendro sumanymo realizaciją.
Netrukus Tauragės rajone buvo įregistruota Pagirupio žemės ūkio bendrovė „Naujasis amžius“. Tačiau bendri verslo keliai netruko išsiskirti, o turtą padalyti padėjo netgi teismai. Ir štai gražios draugystės finalas – ant bankroto slenksčio pastatytas lietuvaičio ūkis, o jo turėtą žemę iš naujojo savininko nuomoja... prancūzas, buvęs jo verslo partneris.
Pražūtis
R.Šerpytis neslepia, jog jis, jei būtų žinojęs visas ES paramos gavimo ir po jos galimų sankcijų peripetijas, nė nebūtų jos siekęs. Ką būtų išsikapstę, tą būtų sulesę, tiek būtų ir užtekę. Užtat dabar ramiai miegotų naktimis ir nebijotų dėl vaikų ateities. Juk jiems gali prisieiti vilkti tėvų užkrautą skolų naštą. Mat, NMA priėmus sprendimą neišmokėti R.Šerpyčiui išmokų už praėjusius ūkininkavimo metus, dar nereiškia, jog tuo bus pasitenkinta. Paramos teikimo nuostatos reikalauja, kad būtų grąžintos išmokos, gautos už dvejus prieš tai buvusius metus. O tai reikštų ne ką kita, kaip visišką ūkio pražūtį.
Šiemet nebegavęs paramos, R. Šerpytis nebegalėjo išlaikyti darbininko, o likęs vienas nebepajėgė nuimti viso derliaus, tuo labiau kad į šlapius laukus nebegalėjo įvažiuoti kombainas. Iš nuimto derliaus naudos buvo tik tiek, kad padengė išlaidas degalams. Kadangi liko nenuimtas derlius, nebuvo pinigėlių net būtiniems ūkio darbams, liko nearti laukai. Apie 100 tūkst. litų Ramūnas liko skolingas „Kesko Agro“ bendrovei už trąšas. Bet baisiausia ūkininkui yra tai, kad bankas, jei laiku jis nesumokės įmokų, gali paimti visą jo išperkamąja nuoma įsigytą žemės ūkio techniką ir „paleisti“ ją iš varžytinių. Kad taip neatsitiktų, jaunasis ūkininkas kas ketvirtį turi sumokėti po 37 tūkst. litų įnašų.
Ieškojo užtarimo
Į bėdą puolęs ūkininkas ieškojo pagalbos kur įmanydamas. Pirmiausia jis kreipėsi į NMA. Bandė išaiškinti visas tokios situacijos aplinkybes ir tai, jog toks agentūros sprendimas veda jį į visišką bankrotą. Tačiau atsakymas buvęs trumpas – penkerius metus deklaruojamo ploto mažinti negalima. O kadangi jis jį sumažinęs, tai ne tik šiemet išmokų negausiąs, bet ir kitąmet privalėsiąs grąžinti už 2004–2005 metus gautas išmokas, tai sudarys taip pat apie 300 tūkst. litų.
Tuomet užtarimo R.Šerpytis bandęs ieškoti Žemės ūkio ministerijoje. Čia buvęs išklausytas, bet atsakymo sulaukęs trafaretinio: „Suprantame problemą, bet niekuo padėti negalime – tokie įstatymai...“ Tuomet nevilties apimtas ūkininkas puolė pas pačius įstatymų leidėjus, susirado tauragiškių rinktą Seimo narį Vaclovą Karbauskį. Ūkininkas dar vis negalėjo susitaikyti su tuo, kad dėl tų nelemtų 39 arų būtinai reikia sužlugdyti jo gyvenimą, visas puoselėtas svajones, kad būtina jį išvyti iš Lietuvos.
„Aš suprasčiau, jog reikia išmokas grąžinti, jeigu jas būčiau paėmęs, o žemės nedirbęs, nieko neauginęs. Bet aš ją dirbau. Nejaugi iš tiesų nieko nebegalima padaryti, kad dėl 39 arų mano šeimos vėjais nepaleistų? Juk net patiems didžiausiems nusikaltėliams malonė būna suteikiama. O aš nieko pikto nepadariau. Norėjau tik žemę dirbti, ir sąžiningai ją dirbau, bet per savo jaunumą ir nesusigaudymą pakliuvau į bėdą.“
Laimei, Seimo narys V.Karbauskis į bėdą puolusio ūkininko toliau nuo savęs nepasiuntė. Kai šis rašinys jau buvo parengtas spaudai, ūkio šeimininkė Edita sakė, jog dabar su nerimu jie laukią ginčų komisijos sprendimo. Gal būsią suprasti...
Daug tokių
Kai ėjome R.Šerpyčio bėdos pėdsakais, mus susirado ir Nijolė Steigvilaitė iš to paties rajono Batakių seniūnijos. Moteris papasakojo beveik analogišką istoriją. Ji tokių pat NMA sankcijų sulaukusi dėl vieno vienintelio aro. „Iš tikrųjų aš savo ekologinio ūkio ir tuo vienu aru nesumažinau. Pildydama paraišką tiesiog padariau rašybos klaidą, kurią pastebėjau ir pati vėliau ištaisiau. Realiai niekas nesikeitė, bet užtat aš netekau išmokų ne tik šiemet, bet jas teks grąžinti ir už ankstesniuosius metus. Ir kad nors kas atvažiuotų į vietą pasižiūrėti – kas ir kaip...“
Tauragės rajono kaimo reikalų skyriuje išgirdome, jog yra ir daugiau tokioje apgailėtinoje situacijoje atsidūrusių rajono ūkininkų. Girdi, ES įstatymai esą griežti ir jų ašaromis nepapirksi. Tačiau ką daryti ūkininkui tokiais atvejais, kai yra aplinkybių, į tuos įstatymus neįtelpančių?
