Partijos turi sugebėti prisiimti atsakomybę už valstybę

TS-LKD yra viena iš svarbiausių Lietuvos partijų, kuri turi ne tik siekti valdžios, tačiau apskritai nebijoti prisiimti atsakomybę už visą Lietuvos politiką ir šalies ateitį. Visokie drąsiaus keliai, brazauskienės, šustauskai, balsiai ar romanovai gali provokuoti Lietuvos rinkėjus, triukšmauti, erzinti demagogija, tačiau jų tikslai yra menkaverčiai ir neturi jokios išliekamosios vertės, o rimtų Lietuvos partijų tikslai turi būti strateginiai, orientuoti į Lietuvos gerovę 10, 20 ar 50 metų į priekį. Tenka konstatuoti, kad tokio strateginio mąstymo daugeliui Lietuvos partijų trūksta.

Kas šiandien atsakingas, kad Darbo partija bei Tvarka ir teisingumas iki galo nepralaimėjo rinkimų? Būtent socialdemokratų partija ir jos lyderis Algirdas Butkevičius, kuris keturis metus bendradarbiavo opozicijoje, suteikė tribūną leisdamas įtariamajam Vytautui Gapšiui ir nuteistajam Valentinui Mazuroniui jaustis opozicijos lyderiais. Jeigu A. Butkevičius būtų atsiribojęs nuo šių partijų, šiandien jų greičiausiai nebebūtų Seime. Tą jau pripažįsta racionalūs socialdemokratai, tokie kaip Aloyzas Sakalas. Net būsimasis parlamentaras Juras Požėla žvelgia giliau, negu socialdemokratų pirmininkas A. Butkevičius.

Darbo partija susikompromitavo

TS-LKD sunkiai įsivaizduojamas bendradarbiavimas su Darbo partija, kuri per šiuos rinkimus visiškai susikompromitavo. Bent jau tokia, kokia yra dabar – priklausoma nuo teismuose įklimpusių lyderių. Gal kam ir atrodo, kad gal Viktoras pasimokė, galbūt atsiribojo nuo neleistinų metodų ir jam labiau rūpi Lietuvos interesai, o ne partinės intrigos. Deja, valdžios svaigulys stipresnis, o praeities šleifas nepateisinamai kompromituojantis.

Būriui „darbiečių“ pareikšti įtarimai dėl balsų pirkimo per rinkimus. Būsimieji parlamentarai vardan valdžios tyčiojasi iš sunkiai besiverčiančių piliečių. Kaip dar labiau galima pažeminti žmogų, kuris savo pilietinę teisę, yra verčiamas parduoti už keletą litų ar stiklainį konservų. Gėda!

Iš žiniasklaidoje pasirodžiusių vaizdo įrašų girdėti, kaip „darbiečių“ atstovai dėl balsų pirkimo derasi su neaiškiais, galimai kriminalinių jėgų atstovais. Perkami kalinių balsai, kurių žadama nemušti. Ar gali partija, kuri siejama su kriminalinėmis struktūromis, valdyti valstybę?

Tuose pačiuose vaizdo įrašuose minimi pinigai, taigi vėl „juodoji buhalterija“. Nors Viktoras gynėsi, prisiekinėjo, kad jokios „juodosios buhalterijos“ nebuvo, o tik prokurorai klastoja bylas, tačiau vėl matome tą patį.

Nupirkta žiniasklaida

„Juodoji buhalterija“ klesti ir su Darbo partija siejamoje „Balsas.lt“ grupėje, kur atlyginimai mokami „vokeliuose“, o viskam vadovauja, kaip aiškėja, liūdnai pagarsėjusi būsima Seimo narė Vitalija Vonžutaitė. Pati įtariamoji „juodosios buhalterijos“ buhalterė ne tik buvo įtraukta į „darbiečių“ sąrašus, bet jau yra išrinkta, kartu su teismų slenksčius minančiais savo bosais.

Darbo partija turi įtakos žiniasklaidai, tačiau tai slepia ir maskuoja. Kodėl? Dabar jau nėra abejonių, kad „Balsas.lt“ grupė veikia pagal Darbo partijos instrukcijas. Tačiau kas finansuoja šią organizaciją, kas yra akcininkai, kodėl tikroji vadovė V. Vonžutaitė slepiasi horoskopų skyriuje?

Šios perkamos žiniasklaidos metodai yra lengvai atpažįstami racionaliam piliečiui, tačiau ne vieną gali suklaidinti. Kelios antraštės iš balsas.lt: „Vyriausybė spjaus į profesinius susivienijimus ir įteisins išnaudojimą“, „Fenotipologas: I. Degutienė ir A. Kubilius sėkmingos valstybės nesukurs“, „Kaip A. Kubilius smegenų prašė“, ir kiti „V. Uspaskicho byla: kaltinimai sufabrikuoti“, „V. Uspaskicho ir žymaus JAV ekonomisto nuomonės sutampa“, „V. Uspaskichas: už savo pažadus atsakysiu garbe ir turtu“. Na, ko ne „Komjaunimo tiesa“? Dar prisiminkime, kad balsas.lt bendradarbiavo su tokiomis bulvarinėmis laidomis, kaip „Valanda su Rūta“, kurioje irgi buvo statomos kartoninės mūsų premjero kaliausės. Dabar jau neaišku, ar „juodi“ pinigai ir čia nebuvo naudojami?

Taigi matant kaip šiandien atrodo Darbo partija, TS-LKD sunku įsivaizduoti, kad galėtų sudaryti koaliciją su šia politine jėga. Tegu „darbiečiai“ gauna valdžią, atvirai parodo savo nekompetenciją, negebėjimą ir nemokėjimą prisiimti atsakomybės. TS-LKD neturi jiems padėti tamsiuose darbuose ar pasitarnauti jų viešiesiems ryšiams. Tokia valdžia negalės ilgai tverti, o Lietuvos gyventojai jau kaip nors iškęs šį laikotarpį, ir atėjus laikui visi kartu sugebėsime suformuoti tokią valdžią, kurios nebus pajėgūs nulemti asocialių žmonių nupirkti balsai.