Stebint “Mados infekcijos” naujokės dizainerės
Renatos Heredios
kolekciją „Pulp“, susidarė įspūdis, kad tai – kažkoks kažko mišinys. Tikriausiai ne vienam žiūrovui kilo mintis, jog kažkas čia ne taip arba kitaip.

Pagrindinė kolekcijos mintis - neteisingas rūbų dėvėjimo būdas, viską paaiškina. Dizainerei norėjosi ne padaryti rūbą aiškų ir suprantamą, t.y. visiems gražų, o kelti juo abejones: ne parodyti žiūrovams, kas yra ar bus madinga, o juos šiek tiek sutrikdyti, kad mada jų nevaržytų, o teiktų laisvės pojūtį.

„Kai klientams siuvu drabužius, man jie gražiausi būna nepabaigti, kai trūksta vienos ar kitos detalės ir panašiai. Klientai, be abejo, gauna dailiai pasiūtus drabužius, tačiau man norisi tam tikro atsipalaidavimo, šiek tiek netobulumo.

Tobulai pasiūtas rūbas atrodo nuobodus, o tai galiausiai ir paskatino eksperimentuoti su kontrukcijomis, maišyti stilius“, - Delfi tikino R.Heredia.

Kolekcijoje dominavo linas, šilkas, trikotažas. Spalvos - nuo šviesių iki anglies juodumo.

Dizainerė derino skirtingas medžiagas, maišė pankišką ir klasikinį stilių, balansavo tarp suvaržyto griežtumo ir jaunatviško „atsipūtimo“. Bene aiškiausiai tai atspindėjo „švarkas“, kurio viena pusė atrodė kaip įprastas klasikinis švarkas, o kita plevėsavo ore, nes tai buvo tik permatoma šilko skraistė.

Beje, panašią švarko transformaciją pastebėjome ir Dovilės Gudačiauskaitės kolekcijoje “gud pret-a-porter 2007”. Vienas iš modelių dėvėjo raudoną suknelę su „prilipdyta“ švarko puse.

D.Gudačiauskaitės kolekciją tikriausiai visi įsiminė dėl modelių galvas puošusių žavių kepuraičių su Mickey Mouse ausimis.

„Meškutis ar mergaitė – kaip kam pasirodys - mano prekės ženklas, sukurtas prieš keletą metų. Praėjusių metų „Mados infekcijoje“ logotipą spaudžiau ant drabužių, tačiau šiemet norėjosi švaros. Nusprendžiau nemarginti medžiagų, o panaudoti kepuraites su ausytėmis. Manau, jos tik papildė norėtos pavaizduoti moters įvaizdį“, - Delfi sakė D.Gudačiauskaitė.

Dizainerės kolekcija dvelkė elegancija, tačiau sparčiai podiumu žingsniavę ir retsykiais suklupdavę modeliai ne vienam žiūrovui išspaudė šypseną – ko dizainerė ir tikėjosi.

„Kai kalbu apie save, sakau, kad turiu nagus, sparnus ir ausytes, - juokėsi ji. – Aš nedėviu aukštakulnių, nedažau lūpų, tačiau šį kartą norėjau pavaizduoti moterį žaismingą, elegantišką, galbūt šiek tiek infantilią ir juokingą - it pirmąkart įsispyrusią į aukštakulnius.

Tad sąmoningai modelius leidau greičiau, kad sustiprinčiau tokį įspūdį.

Maišiau klasikinį stilių su romantiniu, bet nenusaldinau visko, nes nenorėjau akcentuoti moters tik kaip seksualios ar gražios. Moterys būna visokios“, - aiškino dizainerė.

Jos kolekcijoje dominavo kelnės pažemintu klynu, nes „tokios pačiai labai patinka“. Su Vitaliumi Čepkausku (su juo dizainerė dirba po vienu stogu – kūrybinėse dirbtuvėse „Trinite“), tokias vadina „terbaklynėmis“.

„Jos itin patogios ir dėvimos prie skirtingų batų sudaro visai kitą vaizdą. Pavyzdžiui, dėvimos prie aukštakulnių suteikia ne tik elegancijos tačiau ir laisvumo. Be to, šių kelnių masiškai niekas nedėvės ir tai gerai“, - šypsojosi D.Gudačiauskaitė.

Laisvumo kelnėse, jei taip galima pasakyti, pastebėjome ir jos kolegos V.Čepkausko kolekcijoje “Vyriškumo matas” – modeliai dėvėjo blauzdas aptempiančias, tačiau ties juosmeniu laisvesnes kelnes.

Paklausus, kam gi paliktos tos erdvės, dizaineris nusikvatojo: „Kaip tik norėjosi nedemonstruoti tos dalies, dėl to šioje vietoje kelnės laisvesnės. Išryškintos raumeningos vyrų blauzdos, kurios imponuoja moterims. Kodėl? Jei vyro blauzdos raumeningos, reiškia, jis sportuoja, yra aktyvus, vyriškas ir t.t.“

Anot dizainerio, kolekcija skirta žaismingiems vyrams, tokiems, kurie sugeba pastebėti ir pagirti naują moters šukuoseną, bet dievina ir automobilius.

Funkciškuose ir patogiuose jo kolekcijos drabužiuose glūdi ir staigmena - išoriškai minimalistinių švarkų pamušale pavaizduoti automobilių varikliai, simbolizuojantys vyro dvasią, kuri glūdi ne blizgioje išorėje, o viduje.

Bet ką kurdamas Vitalius susigalvoja scenarijų ir šį kartą jis siejosi su automobiliais. Kostiumas kolekcijoje tarsi kėbulas, dengiantis svarbiausią dalį – variklį, vidinę jėgą, t.y. patį vyrą.

„Vyriškumo matas“ išsiskyrė aksesuarais, šiuo atveju – neįprastais krepšiais ir kuprinėmis. Iš pirmo žvilgsnio buvo galima pamanyti, kad ant nugros vyrukai tąso kažkokias detales.

Iš tiesų krepšiai pagaminti iš automobilio veidrodėlių, kuriuos jungia saugos diržas. Juos gaminant dizainerio akys užkliuvo už oro filtrų. Kadangi jie lengvi - iš plastmasės, tuščiaviduriai, tapo medžiaga kuprinėms.

Anot V.Čepkausko, krepšiai funkcionalūs, tvirto korpuso, todėl vyrai juos galėtų nešioti kasdien, žinoma, jei nebijotų šokiruoti aplinkinių.

Giedriaus Paulausko kolekcijoje vyriškumas buvo išreikštas legiono ir “military” stiliaus motyvais.

Kolekcijoje atsispindi įvairių karų motyvai pradedant Napoleono žygiais, baigiant Pirmuoju pasauliniu karu.

„Nenorėjau kolekcijos priskirti kuriam nors vienam karui, nes žmonės būtų ko nors nesupratę ar savaip interpretavę, - Delfi tikino G.Paulauskas. – Vienos detalės buvo įdomios iš vieno karo, kitos iš kito.

Pavyzdžiui, kurdami batus pasinaudojome Napoleono armijos kareivių batų modeliais. Kaip detales naudojome keramikos kryžius – tai vokiečių armijos ordinų prototipai“, - aiškino dizaineris.

Jis pristatė naujo silueto džinsų su prailgintomis įvairių formų kišenėmis bei daugiafunkcėmis jų detalėmis, pavyzdžiui, susuktomis į ritinėlį.

„Turėtų būti velniškai nepatogu“, - pagalvojome.

„Pats išbandžiau – jokių nepatogumų. Šios detalės išsivynioja, o ir neišvyniotos atsisėdus nemaišo. Jos pritvirtintos aukščiau, nors atrodo, kad žemai – čia tokia gudrybė“, - šypsojosi G.Paulauskas.

Jis pirmąkart prie drabužių sukūrė ir avalynę: aulinukus su guma šone, jojikų batus. Tik štai sportbačių nesimatė.

„Norėjosi šiek tiek klasikos, kuri suteiktų elegantiškumo ir įpareigotų vyrus pasitempti. O sportiniai batai atpalaiduoja – pažiūrėkite, kaip vaikšto tie, kurie juos dėvi“, - paragino.

Beje, vis daugiau dizainerių prie džinsų derina ne sportinius, o daugiau ar mažiau klasikinius batus, kurie su laku, smailiomis nosimis ir kulniukais neturi nieko bendra.

Pavyzdžiui, vieni G.Paulausko batai dekoruoti kniedėmis, kiti siūti iš odos, kuri ilgainiui apsitrina. Iš to, kas suprantama kaip griežta klasika, liko tik elegantiškesnė batų forma.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją