Įdiegtos sistemos neveikia
„Viešasis transportas yra tokia labai aktuali problema ir ji buvo aktuali visą laiką, kiek aš gyvenu Vilniuje, o Vilniuje aš gyvenu visą gyvenimą. Nuo pat 2000-ųjų metų, kai bandė įvesti tokius vadinamuosius pultelius, kur paspaudus (aut. past. garsinis signalas) pasakytų atvykstančio autobuso maršrutą – jau tada tai nesiklostė sklandžiai. Viskas tęsiasi, tęsiasi ir tęsiasi“, – asmenine patirtimi dalijasi A. Ravanas.
Pašnekovas išskiria tris pagrindines problemas, susijusias su viešojo transporto pritaikymu žmonėms su regos negalia. Pirmoji – neveikianti akliesiems ir silpnaregiams keleiviams skirta mobilioji aplikacija „Transporto balsas“. Ji, pasak A. Ravano, būsimam keleiviui turėtų garsiniu signalu pranešti apie atvykstantį transportą ir įspėti, kada laikas į jį įlipti. Šiuo metu tokia funkcija keliaujantiems Vilniuje neprieinama. Be to, mobilioji aplikacija nėra pritaikyta visų mobiliųjų telefonų operacinėms sistemoms.
„Didelė problema yra tai, kad šios programėlės nėra iOS įrenginiuose. Aš, pavyzdžiui, savo nuolatiniam naudojimui turiu „iPhone“ telefoną – jiems tos programėlės nėra. Daugiau negu pusė neregių naudoja „iPhone“ telefonus, vadinasi, jie tos programėlės neturi“, – sako jis.
Antroji problema – nėra garsinių stotelių pranešimų transporto salone arba jie girdimi prastai.
„Kai buvo paleista nauja Vilniaus viešojo transporto sistema, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga atlikinėjo eksperimentą, kuris parodė, kad iš dešimties autobusų šešiuose autobusuose stotelės apskritai nebuvo pranešinėjamos, dviejuose autobusuose pranešinėja taip, kad tik esant kažkur šalia garsiakalbio galima išgirsti, ir dviejuose autobusuose pranešinėja gerai.
Tai realiai, iš viso viešojo transporto, 20-yje proc. jo kalba tvarkingai, kas, tikriausiai, yra labai mažai. Ir paskutinė problema – naujieji komposteriai, kurie teoriškai yra pritaikyti regos negalią turintiems asmenims, o praktiškai, galbūt dėl komunikacijos trūkumo ar dėl to, kad nebuvo laiku konsultuotasi, tas pritaikymas padarytas neteisingai. Iš esmės, nėra galimybės valdyti pačio komposterio, kas turėtų būti realizuota taip, kaip, pavyzdžiui, išmaniajame telefone – aš galiu jį valdyti ir girdžiu grįžtamąjį ryšį. Tai komposteryje mes turime tik grįžtamąjį ryšį, bet valdyti komposterio galimybės mes neturime“, – sako jis.
Kaip aiškina A. Ravanas, komposteris gali garsiai pranešti, ar keleivis pažymėjo kelionės bilietą, suteikti kitą reikiamą informaciją. Atrodytų – puiku, tačiau, kaip teigia jis, neregys neturi galimybės valdyti komposterio, tad ir reikiamų garsinių signalų jis neišgirs, nes norint „prakalbinti“ komposterį, reikia šią funkciją įjungti mygtukų pagalba.
„Tai įsivaizduokite – iš kur neregiui žinoti, kad liečiamame ekrane yra kažkoks mygtukas, kurį reikia paspausti, paskui dar kartą reikia paspausti, kad šis pradėtų šnekėti. Taip pritaikomumas nevyksta. Turėtų būti galimybė kalbėjimo sintezatorių aktyvuoti kažkokiu gestu, pavyzdžiui, tris kartus bakstelėjus ekraną“, – sako A. Ravanas.
Kaip sako jis, vis dėlto problemos opios ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje – vienur pritaikomumas geresnis, kitur – prastesnis, o išeičių tikrai yra, tereikia pastangų.
„Jeigu kalbėtume apie pranešimus apie atvykstantį transportą, manau, kada tai – problema visos Lietuvos mastu, tik vienur daugiau, kitur mažiau. Jeigu kalbėtume apie pranešinėjamas stoteles, tai ši funkcija, kuri turi veikti, nereikalauja kažkokių papildomų resursų, tiesiog reikia sutvarkyti garsiakalbius. Pavyzdžiui, Kaune ir Klaipėdoje ši funkcija puikiai veikia. Jeigu kalbėtume apie pasaulinę praktiką, aišku, Vokietija, Prancūzija, tokiuose miestuose kaip Berlynas ir Paryžius, tokius dalykus yra įsidiegę.
Labiausiai piktina ne tai, kad pas mus jų nėra, o tai, kad šitai nereikalauja daug resursų – tai yra tiesiog žmogiškųjų resursų klausimas, reikia paimti ir padaryti. Ir ta pati programėlė, kuri praneša apie atvykstantį transportą, aš kaip testuotojas esu pats dalyvavęs ir žinau, kad prieš metus yra sukurtos dvi naujos programėlės, bet aš nežinau, kodėl jos neatsiranda rinkoje, kodėl jų nėra viešojoje erdvėje, nes tai yra puikios programėlės, kurios būtų geras sprendimas, ir mes ilgai to sprendimo ieškojome, bet vis dar kažkodėl jos nėra pristatytos“, – pabrėžia neregys.
Žada infrastruktūrą sutvarkyti ir pritaikyti visiems vienodai
„JUDU“ Viešojo transporto organizavimo vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė aiškina, kad Vilniaus viešasis transportas nuolat bendradarbiauja su šia tiksline grupe, tariasi ir ieško visiems tinkamų sprendimų. Tačiau, kalbėdama apie naujas mobiliosios aplikacijos, pranešančios apie atvykstantį transportą, testines versijas, ji pabrėžia, kad tai – tik koncepcinis sprendimas, kuris dar nėra pasiekęs masinės gamybos stadijos.
„Todėl tokį mažai patikimą daiktą sunku implementuoti į visas transporto priemones. Kad pradėtų veikti, reikalingi papildomi testavimai, tyrimai. Žinoma, norime ir įsitikinti, kad ta įranga yra patikima. Tad noriu akcentuoti, kad tai buvo mokslinis, tiriamasis darbas, ko pasekoje buvo sukurta ši programėlė“, – įmonės poziciją aiškina „Delfi dienos“ pašnekovė.
Vis dėlto, ji sutinka, kad problemų ir iššūkių išties yra. Pastaruosius ji išskiria į dvi grupes.
„Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje veikia „Transporto balsas“ programėlė, kuri buvo sukurta Kaune ir toliau implementuota visuose kituose miestuose, tai yra Vilniuje ir Klaipėdoje. Sistemėlė veikia tokiu principu, kad yra tokios žymos: viena jų yra stotelėje, dedama ant stotelės ženklo, kita – autobuse. Ta programėlė veikia būtent tokiu principu, kad neregys turi įsidiegęs programėlę ir, kai atvažiuoja transporto priemonė, ji turėtų skelbti. Šiuo metu su programėlės kūrėjais bendraujame, tiek programinės technikos klausimais, tiek programinės įrangos, kadangi reikia keisti laikas nuo laiko žymas tiek transporto priemonėse, tiek lauke, nes išsikrauna baterijos ir elementai. Tai šiuo metu mes dirbame ties tuo, kad atnaujintume visą infrastruktūrą ir parengtume, jog ji tinkamai veiktų.
Kita dalis yra transporto priemonės. Tai transporto priemonėse [...], kas liečia balsinius pranešimus apie stoteles, tai šiuo metu turime tą iššūkį, kad pasikeitus elektroninio bilieto sistemai, kuri yra pakankamai nauja technologiškai ir programiškai, ne visos transporto priemonės sklandžiai susijungia tais garsiniais sprendimais, tai ties tuo irgi dirbame, ir, sakyčiau, likę tik kokie 20 proc. to parko, kuriame stotelės nėra skelbiamos. Šią problemą iš karto identifikavome ir dirbame su elektroninio bilieto sistemos tiekėjais, kad būtų problema būtų sprendžiama, ir ji palaipsniui sprendžiasi. Kadangi vežėjų transporto priemonės yra įvairių markių, įvairaus amžiaus, tai kiekvieną kartą tos problemos nėra standartinės, šabloninės, jas kiekvienu individualiu atveju sprendžiame. Manau ir tikiuosi, kad maždaug dvejų mėnesių bėgyje mes jau turėsime pilnai veikiančią sistemą“, – aiškina L. Levulytė-Staškevičienė.
Kalbėdama apie komposterių problemą, Vilniaus viešojo transporto atstovė pabrėžia, kad elektroninio bilieto sistemos pirkimas truko nuo 2016 metų, tad ir jos pritaikomumas buvo rengiamas pagal tada galiojusius teisės aktus. O štai šiandien, 2024-aisiais, jie jau neatliepia šiandieninių problemų.
„Todėl dirbsime kartu su neregiais, toliau komunikuosime ir stengsimės pritaikyti tą sistemą vis labiau neregiams ir silpnaregiams, atsižvelgiant į jų poreikius“, – pabrėžia pašnekovė.
Didžiausi iššūkiai, kaip aiškina L. Levulytė-Staškevičienė, liečia senuosius troleibusus, kurie pamažu bus keičiami naujais, o apskritai didžiąją dalį viešojo transporto parko jau sudaro transportas, ne senesnis kaip 5–7 metai.
„Pirmieji 20 dviašių naujų troleibusų į Vilniaus miesto sistemą jau bus implementuoti šių metų vasarą, vėliau dar 20 ir taip tokiomis dalimis bus atnaujinamas troleibusių parkas. Ir, žinoma, atsižvelgiant į miesto poreikius ir gyvenamųjų teritorijų plėtrą, plėsime maršrutinį tinklą, sieksime, kad tas viešojo transporto pasiekiamumas tiek infrastruktūriniu požiūriu, tiek maršrutų prasme, būtų kuo labiau adaptuotas gyventojams, žinoma, nepamirštant mūsų žmonių, kurie turi specialius poreikius.
Šiuo metu Vilniuje, jeigu yra vystomas kažkoks naujas objektas, kuriama infrastruktūra, mes visuomet pritaikome ją regos negalią turintiems žmonėms, judėjimo negalią turintiems žmonėms – įrengiami taktiliniai paviršiai, vedimo paviršiai link stotelės, link kažkokio objekto. Stengiamės, kad jie būtų kitokios spalvos, išsiskirtų. Įrengiant viešojo transporto paviljonus irgi yra pažymima, kad tai yra paviljonas, ten yra suderinamos tam tikros spalvos. Tvarkaraščius, kurie yra pakabinti stotelėse, stengiamės pritaikyti regėjimo negalią turintiems žmonėms, kad spalvos jiems būtų kontrastingos ir matytųsi“, – vardija ji.
