Organizuoja veiklas visuomenei
Asociacijos „Vilniaus lietaus vaikai“ vadovė Beata Veselienė pasakoja, kad kiekvieną dieną visus metus organizacija dirba, stengdamasi didinti supratimą ir visuomenės pažinimą apie autizmą. O šį mėnesį aktyviai į veiklas kviečia įsitraukti visus neabejingus šalies piliečius ir parodyti, kad pastariesiems rūpi ši tema.
„Šį mėnesį mes jungiamės prie „Autism Europe“ asociacijos, kurios ir esame nariai, akcijos, kuri vadinasi „Nematomi“, ir kviečiame visus visuomenės narius piešti, kažkaip atvaizduoti begalybės simbolį, kuris yra mūsų simbolis, ir siųsti mums tą nuotrauką bei platinti patiems socialiniuose tinkluose, taip prisidedant dar labiau prie supratimo“, – sako ji.
Paklausta, kodėl autistiški asmenys save sieja su begalybės simbolika, ji aiškina, kad šis ženklas buvo pasirinktas neatsitiktinai ir pakeitė iki šiol kai kur vis dar naudojamą dėlionės simbolį.
„Begalybės ženklas yra todėl, kad pats ženklas yra apjungtas – jame nieko netrūksta, dar ir spalvos tokios, kad tai yra visas spektras. Iki to laiko vienas žinomiausių ženklų buvo dėlionės, puzlės detalė. Ji atsirado apie 1963 metus, bet su laiku ji įgijo daug neigiamų atspalvių, tarsi kažko trūkumas, tai mūsų bendruomenė šio simbolio atsisako ir pereiname prie begalybės ženklo, bet dėlionė vis dar yra gana populiari“, – aiškina Vilniuje veikiančio asociacijos padalinio vadovė.
Be iniciatyvos, kviečiančios dalintis begalybės ženklus, Seime balandžio antrąją atidaroma ir paroda, vyksta konferencija.
„Joje kalbės apie autistiškų vaikų sėkmės atvejus mokykloje, nes labai norime parodyti, kad su tinkama pagalba viskas yra įmanoma. Dar balandžio 18 dieną vyks kino paramos vakaras prekybos centre „Ozas“ įsikurusiame kino teatre „Multikino“, kur rodysime filmą „Lietaus žmogus“, iš kurio kilo asociacijos pavadinimas. Labai visus kviečiu į kino vakarą su jaunu Tomu Kruzu“, – šypteli B. Veselienė.
Supratimo vis dar trūksta
„Man labai užstrigo, kai mūsų pirmininkė, kuri yra viena iš asociacijos įkūrėjų ir mes sakome, kad ji yra mūsų klijai, sakė, kad kai prieš 10 metų į „Google“ įvedė žodį autizmas, lietuvių kalba buvo lygiai 2 istorijos ir jokios informacijos. Tuo metu tėvai, išėję iš Vaiko raidos centro, gaudavo sėkmės palinkėjimą ir nurodymą pasirodyti po metų. Šiandien situacija yra tikrai kitokia. Ar viskas yra tobula ir labai gerai? Tikrai dar ne – visą laiką yra, kur dirbti, bet situacija pasikeitusi labai smarkiai“, – pasakoja ji.
Pasak pašnekovės, nors asociacija šalyje aktyviai veikia jau 11 metų, visuomenėje vis dar gausu įvairiausių stigmų ir kliūčių, stabdančių autistiškų asmenų įtrauktį visose srityse.
„Prieš dešimt metų, pavyzdžiui, vienas iš pirmųjų dalykų, kuriuos mūsų asociacija padarė, tai buvo situacija tokia, kad tuo metu autizmo diagnozę apskritai galėjo turėti tik vaikai. Reiškia, sukanka 18 metų ir tada arba šizofrenija, arba protinis atsilikimas, arba nieko tau nėra. Tai dabar man atrodo, kad tai yra absurdas ir kaip apskritai taip galėjo būti? Bet taip buvo. Tokių „nesąmonių“ dar yra labai daug, bet tikrai stumiamės į priekį ir tas institucinis požiūris, teisės aktai dar yra labai svarbūs – dar yra labai daug ką nuveikti.
Man atrodo, jog visi jau viską žino, bet žengus žingsnį iš savo socialinio burbulo supranti, kad toli gražu dar tikrai taip nėra. Kadangi vis daugiau yra kalbama apie įtrauktį, tai aš galiu pasakyti tiktai tiek, kad [...] kai mūsų žmonės išeina iš bendruomenės ribų į visuomenę, tai vis dar mato daug stigmų. Aš manau, kad reikėtų didinti supratimą, pažinimą, tiesiog susidurti su mūsų bendruomenės nariais daugiau ir vis daugiau apie tai kalbėti“, – teigia B. Veselienė.
