Tuomet darbuotojai žinią sutiko neigiamai
Bendrovės „DSP Plius“ direktorė Irma Spudienė pasidalino patirtimi, kokie žingsniai ir sprendimai buvo atlikti, kad šiandien čia dirba du negalią turintys žmonės. Prieš daugiau nei 15 metų įmonę įkūrusi moteris sako, kad tokiam žingsniui reikėjo subręsti.
„Tam, kad įmonė galėtų priimti žmogų su negalia, reikia tam tikrų investicijų. Anksčiau ir valstybė neskyrė tiek paramos, kiek dabar tam yra sudaromos puikios sąlygos“, – pabrėžė laidos „(Ne)matomi“ pašnekovė.
Akis jai atvėrė tai, kad jos mama įgijo negalią ir tuomet ji su visomis problemomis susidūrė tiesiogiai. Moteris pamatė, kaip tokiam žmogui įsitvirtinti darbo rinkoje sudėtinga.
„Aš pamaniau, kad visus pokyčius reikia pradėti daryti nuo savęs. Prieš septynerius metus pasakiau, kad į darbą priimsiu žmogų su fizine negalia. Tuomet susidūriau su kita problema, kad nebuvo žmonių, norinčių dirbti. Dirbti nuotoliu netrūksta, bet aš norėjau, kad asmuo socializuotųsi. Tuomet aš pradėjau skleisti žinią apie savo norą“, – kalbėjo I. Spudienė.
Ji netgi papasakojusi kitiems darbuotojams apie savo planus sulaukė įvairių reakcijų, tarsi į būsimą darbuotoją su negalia bandyta žiūrėti lyg į kokį nusikaltėlį, kuris kėsintųsi į kitų gyvybę. I. Spudienė tikina iš savo dabartinio, vežimėlyje sėdinčio, darbuotojo teko girdėti, kad jis į jokius neigiamus komentarus nebekreipia dėmesio, o su juo pabendravę aplinkiniai stebisi, kad jis „normalus“.
Šiuo metu apie keturis su puse metų įmonėje dirba žmogus su fizine negalia, kurį, pasak I. Spudienės, sostinėje nebuvo lengva rasti. Čia ypač pagelbėjo reabilitacijos centras, kuriam įmonės direktorė dėkinga iki šiol, ir tuomet pasitaikiusi galimybė pasinaudoti Jaunimo įdarbinimo programa.
I. Spudienė pastebėjo, kad žmonės su fizine negalia tarsi užsislėpę, nes bijo sunkumų pasiekiant darbo vietą. I. Spudienė su esamu darbuotoju šį klausimą išsprendė nesunkiai – žiemos metu jis kartais dirba nuotoliu, o esant būtinybei kolegos jam padeda atvykti į biurą.
„Mano tikslas buvo padaryti svarbiausius dalykus, kad žmogus galėtų dirbti biure, sudaryti tam sąlygas, paruošti komandą“, – sakė pašnekovė.
Netgi virtuvėlė su darbuotojų pagalba savo lėšomis buvo įrengta taip, kad vežimėlyje sėdintis žmogus jaustųsi patogiai. Net ir organizuojant renginius moteriai tenka patirti tam tikrų iššūkių, nes ieškoma vietos, kurią pasiekti būtų patogu minėtam darbuotojui. Šiandien bendrovėje „DSP Plius“ šis žmogus dirba marketingo specialistu, o pradėjo nuo biuro vadybininko pareigybės. „Mes tą darbo vietą sukūrėme, norėjome, kad ji susiformuotų bedirbant. Tai buvo tarsi eksperimentas“, – patikino I. Spudienė.
Antrą darbuotoją perspėjo patylėti
Moteris sako, kad šiandien savo istorija dalinasi ne tik norėdama įkvėpti kitus verslus, bet ir kad galėtų įvardinti žingsnius, kurie pradžioje padėtų pajudėti į priekį, kad viskas būtų įmanoma. Šiandien ji su laiku ir vietoje suteiktais patarimais gali džiaugtis sėkmės istorija.
„Taip, baimių yra daug. Bet gal man buvo paprasčiau, kad mano mama turi negalią, todėl žinojau, kaip elgtis. Aš savo kolegom pasakiau, kad nedarytų tragedijos, kad šis žmogus yra kitoks. Visada tiesiogiai paklaustų, ar jam reikia pagalbos“, – prisiminė I. Spudienė.
Šiandien bendrovėje dirba ir dar vienas negalią turintis žmogus. Jis serga epilepsija, kuri visuomenėje yra vis dar slepiama. Moteris prasitarė, kad šiam darbuotojui gydytoja patarė medicinos kortelėje neįrašyti savo ligos ir slėpti ją nuo darbdavių. Tačiau, žinoma, jis to nepadarė.
Kliūčių yra įvairių
Toje pačioje laidoje „(Ne)matomi“ dalyvavusi teisininkė, ekonomistė Karolina Mickutė sakė, kad Lietuvoje ne tik trūksta kvalifikuotų, bet ir darbuotojų apskritai. O jų aibė esą tarp negalią turinčių žmonių.
Anot jos, kalbant apie negalią, nereikėtų akcentuoti tik fizinės, kuri galimai visuomenėje yra labiau pastebima. Teisės aktuose yra numatyta įvairių reikalavimų, kada žmogus jau laikomas esantis su negalia.
„O tai automatiškai tarsi tvoja žmogui per galvą, kad „tu kitoks, negali dirbti, nesi priimtinas“, – mintimis dalinosi K. Mickutė. Anot jos, darbdaviai turėtų patirti kuo mažiau kliūčių norėdami įdarbinti žmogų, kuris suteiktų daug didesnę vertę.
„Kadangi valstybės ištekliai riboti, daug ko žmonėms su negalia negalima suteikti, todėl nemažai naštos tenka pačiam darbdaviui, tačiau darbo kodekso nuostatos numato tam tikras kompensacijas. Bet tuo pačiu yra nemažai dalykų, kurie „pabrangina“ darbuotojus su negalia“, – pabrėžė teisininkė.
