Likimą lėmė girtas gydytojas
Tąkart, susirinkusiems pasiklausyti jos pranešimo, komikė sakė: „Jei vyktų engiamų žmonių Olimpinės žaidynės, aš laimėčiau aukso medalį – esu palestinietė, musulmonė, moteris, žmogus su negalia ir gyvenu Naujajame Džersyje“. Minia netruko leipti juokais. Iš karto po to sekė jos juoką keliantis padrąsinimas: „Tad jei nesijaučiate gerai savame kailyje – galbūt turėtumėte“. Gyvenimas M. Zayid išties nepagailėjo išdaigų, galinčių nemenkai parklupdyti kiekvieną iš mūsų.
Ji – jauniausia keturių seserų būryje. Prieš gimstant M. Zayid, jos emigrantai tėvai netikėjo, kad pasaulį išvys dar viena mergaitė, tad ir vardą buvo sugalvoję vyrišką – jei būtų gimęs berniukas, tėvai jį būtų pavadinę Mohamedu. Kai gimė M. Zayid, jie svarstė vardą paversti moterišku ir pavadinti mergaitę Mohamedija, tačiau gydytojas piešė liūdną jos ateitį ir tikino, kad naujagimė netrukus mirs. Tad tėvai, nenorėdami iššvaistyti tokio gražaus vardo angelo vaikui, pavadino ją Maysoon, kas, jos teigimu, reiškė lemūrą. Komikė šiandien juokauja: „Besikratančią rudą mažą mergaitę jie pavadino beždžione“.
Vis dėlto, tai nėra svarbiausia jos istorijos detalė. Visą gyvenimą aukštyn apvertė ta akimirka, kai prasidėjo gimdymas. Priėmęs gimdymą gydytojas procedūros metu buvo girtas – šešis kartus atliko pjūvius, o visą tą laiką M. Zayid kritiškai trūko deguonies: gimdymo metu patirta trauma lėmė cerebrinį paralyžių. Pastarasis priskiriamas neurologiniams sutrikimams ir gali turėti pačias įvairiausias išraiškos formas. „Women Deliver“ konferencijos metu duotame interviu M. Zayid pasakojo, kad cerebrinį paralyžių turintys žmonės gali nekalbėti, nevaikščioti, o štai ji – nuolat nevalingai juda.
Laimei, mergaitės tėvai buvo itin stiprūs ir palaikantys, tad stiprybė ir užsispyrimas, kuruos ji turi šiandien, atsirado dėka tėvų ryžto ir nenorėjimo pasiduoti. Kaip pasakoja komikė, jos tėvai itin skirtingi – mamą ji apibūdina kaip tironę, tėvą – kaip mielą meškiuką. Tai, pasak jos, buvo charakterio savybės, kurių jai labiausiai reikėjo.
Mama niekada neleisdavo jai jaustis kitokia – ji dirbdavo visus namų ruošos darbus kaip ir jos seserys. Jei reikėdavo plauti grindis, M. Zayid tai darydavo atsisėdusi ant grindų šluostės, kurią užpakaliu stumdydavo iš kampo į kampą. Jei seserys gaudavo aukščiausius įvertinimus mokykloje – tokius pat turėdavo gauti ir ji. Motina buvo griežta ir reikli, o tai neleido M. Zayid pasiduoti ir jaustis išskirtine.
Tėtis, kaip sako ji, buvo didžiausias jos palaikytojas, kuris vadovavosi itin įkvepiančia mantra: „Tu gali, taip, tu gali, gali!“ (angl. „You can do it, yes, you can, can!“). Ir jis išties galvojo, kad M. Zayid gali: užsikeldavo ją ant savo kojų ir kartu žengdavo žingsnius. Taikė ir kitą metodą, apie kurį M. Zayid pasakojo ir garsiajame savo „Ted Talk“ pranešime: laikydavo dolerį priešais akis ir liepdavo jį vytis. Tąkart komikė juokavo: „Mano viduje tūnanti striptizo šokėja tokiais momentais buvo labai atkakli“. Tėvas nuolat stengėsi, kad ji vaikščiotų, kol galiausiai jam pavyko pasiekti tikslą – M. Zayid atsistojo ant kojų ir ėmė judėti savarankiškai.
„Taigi mano pasitikėjimas savimi pirmiausia atėjo iš tėvų, kurie manimi tikėjo. Ir draugų, kurie iš manęs nesityčiojo. Visada turėjau tas pačias 7 drauges, su kuriomis susipažinau darželyje. Jos niekada iš manęs nesijuokė, niekada iš manęs nesišaipė. Turėjau moterų komandą, kuri mane palaikė nuo pat mažų dienų.
Be to, mano tėvai negalėjo užtikrinti man fizinės terapijos užsiėmimų, nes jie buvo labai brangūs, tad aš lankiau stepo šokių pamokas – nuo penkerių metų esu scenoje. Buvau ant scenos dar prieš išpopuliarėjant socialinei medijai, todėl nežinojau, kad gaunu publikos palaikymą, nes esu įkvepianti, maniau, kad žmonės man ploja, nes esu gera stepo šokėja. Tai man davė pasitikėjimo savimi būnant ant scenos“, – pasakoja M. Zayid.
Įkvėpė serialas
Tėvai visada mokė ją svajoti išdidžiai – siekti didžių tikslų ir karjeros aukštumų. Kaip sako ji, tėvams tuo metu tai reiškė būti gydytoja, teisininke arba inžiniere. Tačiau M. Zayid noras, kaip ir daugelio kitų to meto musulmonių mergaičių Amerikoje, buvo vaidinti „General Hospital“ seriale. Tad ji nusprendė siekti šios svajonės ir įstojo mokytis teatro studijose. Čia ji gaudavo aukščiausius įvertinimus, o jos vaidmenys, atliekant užduotis, pravirkdydavo dėstytojus. Tačiau kai buvo statomi pasirodymai publikai, ji negaudavo nė vieno vaidmens.
Paskutiniais mokslo metais buvo statomas teatro spektaklis pavadinimu „They Dance Real Slow in Jackson“, apie merginą, sergančią cerebriniu paralyžiumi. M. Zayid netruko apsidžiaugti – pagaliau tai yra rolė, kuri jai puikiai tinka. Juk ji – mergina su cerebriniu paralyžiumi! Tiesiogine to žodžio prasme – gimusi šiam vaidmeniui. Vis dėlto, viltys netruko subliukšti: vaidmenį gavo kita mergina, vardu Sherry Brown, kuri jokių sveikatos sutrikimų neturėjo ir buvo sveika, kaip ir visi kiti jos kursiokai. Teatro departamento direktorius M. Zayid aiškino, kad šioji negali atlikti reikiamų pasirodymo elementų, todėl jai šis vaidmuo netinkamas.
„Patikėkite manimi, tai yra puikus Holivudo atspindys. Jie galvoja, kad mes negalime. Negalime atsiminti teksto, iškęsti 18 valandų trunkančių filmavimų, o draudimas negalės atlyginti darbo metu patirtų sužalojimų. Aktoriai, turintys negalią, susiduria su daugybe iššūkių, kai kalba pasisuka apie draudimo kompanijas ir jų garantijas. Daug filmavimo aikštelių žmonėms su negalia paprasčiausiai nepritaikytos. Tačiau svarbu suprasti, kad padarius jas prieinamas visiems, filmavimo komandai būtų kur kas paprasčiau dirbti. Kameros taip pat juda ratukų pagalba, ne tik žmonės!
Pasaulyje 20 procentų žmonių turi negalią, tačiau tik 2 procentus jų gyvenimo jūs matote televizijoje, o 95 procentus iš jų – vaidina aktoriai, neturintys negalios. Mes paprasčiausiai neturime galimybių“ – tinklalaidėje „Famous Cast Words“ pasakojo M. Zayid.
Tad M. Zayid nusprendė situaciją keisti ir būti scenoje bei televizijoje, būti viešumoje, atspindėti savo rasę, žmones su negalia, tačiau kitame amplua. Ją žavėjo komikų darbas. Paauglystėje ji ne tik žiūrėjo jau anksčiau minėtą serialą, bet ir akylai sekė garsaus komiko Richardo Pryoro pasirodymus. Kaip sako ji, R. Pryoras buvo vienas didžiausių jos įkvėpimo šaltinių, kuris, be savo talentų, judėjo neįgaliojo vežimėlio pagalba ir buvo juodaodis.
„Aš pamaniau – tapsiu komike, suvaidinsiu filme kartu su Gene’u Wilderiu ir tai bus nuostabu. Pradėjau mokytis labai populiariame komikų klube Niujorke, pavadinimu „Caroline’s Comedy Club“, kur mane mokė nuostabus mokytojas Maikas Irwinas. Jau pirmąją dieną jis pastatė mus ant scenos. Tąkart aš pasakojau labai kvailus, nerišlius juokelius, dariau visas klaidas, kurias darė 2010-ųjų komikai, o mano mokytojas paklausė: kas čia vyksta – kodėl tu blaškaisi? Atsakiau, kad turiu cerebrinį paralyžių, tai – menkniekis. Tada jis man patarė apie tai kalbėti. Atsakiau, kad nenoriu ant scenos pasakoti apie savo negalią. Jis man rėžė, kad jei aš to nedarysiu, žmonės galvos du dalykus: arba esu išgėrusi, arba nervuojuosi, todėl jeigu apie tai nekalbėsiu, jie manęs nesiklausys.
Čia ir gimė juokelis apie engiamų žmonių Olimpines, nes kai užlipau ant scenos antrą kartą, pasakiau: mano vardas Maysoon Zayid, esu palestinietė, musulmonė, nekalta mergaitė su cerebriniu paralyžiumi ir jeigu nesijauti gerai savo kailyje – galbūt turėtum. Ką aš padariau? Cerebrinį paralyžių apipyniau visais kitais dalykais, kurie buvo apie mane. Cerebrinis paralyžius tapo tik viena dedamųjų. Taip bėgant metams pradėjau rašyti daugiau juokelių, susijusių su negalia, nes supratau, kad su didžia jėga ateina ir didelės atsakomybės. O kai turi tokią galimybę, turi ją išnaudoti ir atkreipti žmonių dėmesį, kad įžeidžiantis jų elgesys, apie kurį jie dažnai nesusimąsto, iš tiesų žeidžia tokius žmones, kaip aš“, – „Women Deliver“ konferencijoje žurnalistei Subi Shah pasakojo M. Zayid.
Šiandien M. Zayid žinoma kaip pirmoji Amerikos musulmonė komikė, viena iš „New York Arab-American Comedy Festival“ ir „The Muslim Funny Fest“ organizatorių ir įkūrėjų. Savo karjeroje ji dirbo tiesioginio eterio laidoje „Countdown“ su Keithu Olbermannu ir turėjo savo skyrelį leidinyje „The Daily Beast“, rašė žurnalui „Glamour“, pasirodė garsiausiuose Amerikos televizijos šou, tarp kurių „60 Minutes“, „CNN“, „ABC News“, and „Oprah Winfrey Networks“, visiškai išpardavė ne vieną savo pasirodymą aukščiausiuose Niujorko humoro klubuose, su savo pasirodymais lankėsi užsienio šalyse.
M. Zayid, kartu su Adamu Sandleriu, vaidino filme „You Don’t Mess With the Zohan“. Ji taip pat pasirodė Niujorko mados savaitėje ir vaidino seriale „General Hospital“, parašė bestselerį „Find Another Dream“, o šiuo metu bendradarbiauja su leidybos kompanija „Scholastic“, kuriant debiutinę komiksų knygą „Shiny Misfits“.
