Baimę kelia nežinojimas
„Telia Lietuva“ žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas sako, kad užsienyje negalią turintys žmonės yra labiau pastebimi viešajame gyvenime.
„Tai neatskleidžia statistikos, bet yra parodo, kad Lietuvoje jų matoma ženkliai mažiau. Ne tik darbo rinkoje, bet apskritai visuomeniniame gyvenime. Tai nėra įprasta ir šiuo klausimu mes tikrai dar daug ką dar turime nuveikti“, – įsitikinęs jis.
„Yara International“ Europos verslo paslaugų centro padalinio Lietuvoje vadovė Zuzana Matonienė pritaria, kad Lietuvos visuomenei vis dar trūksta drąsos ir atvirumo. Anot jos, vis dar jaučiamas nepatyrimas palyginti su kitomis šalimis, o tam įveikti esą dar reikia laiko.
„Aš manau, kad mes bijome ne negalios ar žmonių su negalia, o savo pačių nesėkmės. Galbūt neturėjome daug tokių situacijų, iš kurių būtume išmokę, kaip elgtis, kad negalią turintys žmonės ir mes patys jaustumėmės gerai. Ta nesėkmės baimė prieš save ir kitus yra pagrindinis dalykas, kuris labiausiai pastebimas mūsų aplinkoje“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo pašnekovė.
Jai pritarė ir R. Bagdonas, sakydamas, kad iš tiesų nežinojimas gali sukelti baimių ir dvejonių, ar žmogus mokės elgtis su negalią turinčiu žmogumi.
„Tas nežinojimas atsiranda anksčiau nei darbo vietoje. Užsienyje negalią turinčių žmonių integracija prasideda jau nuo darželio. Todėl tiek negalią turintys žmonės, tiek jos neturintys į darbo rinką ateina jau turėdami aiškų santykį ir jau žino, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje“, – pabrėžė „Telia Lietuva“ atstovas.
Deja, anot jo, situacija Lietuvoje yra visiškai kitokia ir pasimetimo tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės yra labai daug. R. Bagdono tikinimu, jo atstovaujama įmonė daug dėmesio skiria darbuotojų edukacijai, kaip elgtis su vienokią ar kitokią negalią turinčiu žmogumi.
„Pakanka pusę valandos mokymų ir žmogus jau jausis komfortabiliai“, – pabrėžė jis.
„Yara International“ atstovė Z. Matonienė sakė, kad naujiems darbuotojams įmonėje taip pat pateikiami patarimai, kaip bendrauti su žmonėmis turinčiais negalią.
„Vienas iš dalykų, kuris yra nurodomas, kad žmogus prieš klausdamas pagalvotų, ar jis paklaustų to paties dalyko asmens, kuris neturi matomos negalios. Kita vertus, santykį reikia vystyti organiškai, o tam reikia ir empatijos. Taip pat pastebėjau, kad negalią turintys žmonės patys geriau gali papasakoti, kaip su jais elgtis. Viskas ateina su patirtimi, mažais žingsniais ir mes, kaip visuomenė, jeigu būsime šiek tiek atviresni, kiekvieną dieną išmoksime vis kažko naujo“, – sakė ji.
Prioritetas – žmogaus kompetencijos
„Telia Lietuva“ atstovas patiko, kad įmonėje dirba tiek fizinę negalią, tiek neurologinių sutrikimų turinčių žmonių. Anot jo, procesas vyksta labai natūraliai, o dirbtinai siekiant kokio nors tikslo.
„Norime keisti dialogą. Pernai teko bendrauti su vienu negalią turinčiu žmogumi, kuris sakė: „Aš turiu tik vieną negalią, bet labai daug galių“. Norisi dialogo iš pozityviosios pusės“, – sakė R. Bagdonas.
Pasak jo, įdarbinant žmogų pirmiausia norima išgirsti apie jo stipriąsias puses bei kompetencijas. Ne išimtis kalbant ir apie negalią turinčius asmenis. Pašnekovo tikinimu, neturima koncentruotis į pačią negalią ar galimus kompensacinius mechanizmus, o į žmogaus galimybes, kuris padės sėkmingai dirbti.
Z. Matonienė pritarė, kad pirmiausia turėtų būti vertinamos darbuotojo stiprybės, nepaisant to, ar jis turi negalią, ar ne.
„Kiekvienas žmogus yra labai skirtingas, kaip ir jų gebėjimai, patirtys, netgi norai siekiant tikslų darbe“, – akcentavo ji.
Anot jos, ne visos negalios yra matomos fiziškai, todėl svarbu plėsti visuomenės akiratį ir edukuoti, kad žmonės į tai sugebėtų reaguoti tinkamai.
