7 priežastys, dėl kurių ištikimybę sulaužo net labiausiai atsidavę partneriai

 (245)
Ne visi gali pasigirti geležiniu garbės kodeksu. Laikas sužinoti, kokios gi yra dažniausiai pasitaikančios priežastys, dėl kurių ištikimybės priesaiką sulaužo net ir tie, kurie jaučiasi visiškai atsidavę savo partneriui.
© Shutterstock

Pakliuvę į neištikimybei palankias aplinkybes žmonės neretai atsiduria lovoje, kito asmens glėbyje ar netgi gyvenime. Priežasčių būna pačių įvairiausių: dalis jų išprovokuoja pavienį neištikimybės atvejį, o štai kitos neištikimybę paverčia įpročiu, rašo DELFI.lv.

Remiantis XX a. šeštajame dešimtmetyje Juliano Rotterio paskelbta socialinio išmokimo teorija, įvykių grandinė būna štai tokia: trigerinis motyvas paskatina veikti / elgtis, tada seka pasikartojimas, o vėliau išsivysto įprotis. Žinoma, vieno recepto, tinkamo visiems atvejams, nėra, tačiau būtų galima įvardyti 7 dažniausiai pasitaikančias neištikimybės priežastis.

1. Nepatenkinti tarpasmeniniai poreikiai

Kai žmogaus seksualiniai, emocinio artumo, paguodos ar kompanijos poreikiai nėra patenkinami, lieka rinktis: suprasti, kokie yra šie poreikiai, ir dirbti su jais arba leisti jiems pasąmoningai valdyti mūsų elgesį. Jei pasirenkamas pirmasis variantas, žmogus šią problemą atvirai aptaria su partneriu, kartu ieško ir randa sprendimą. Antrasis variantas – išsivadavimo paieškos su kitu žmogumi, tačiau tai neabejotinai nusileidžia problemos sprendimui, kai tai daroma vienumoje ar su savo partneriu. Priklausomai nuo to, kaip dažnai atsiduriame tokio pobūdžio situacijose, keičiasi ir neištikimybės tikimybė. Kitaip tariant, kuo dažniau mums siūlomi saldainiai, tuo greičiau sutiksime jų paragauti.

2. Nerealizuoti narcisistiniai poreikiai

Kai žmogaus savivertė priklauso nuo kitų reakcijos, neretai kreipiamės į juos tam, kad būtų papildytos mūsų energijos atsargos, pamirštant apie partnerio jausmus ar pro pirštus žvelgiant į puoselėjamus santykius. Asmuo, už santykių ribų ieškantis savo kaip trokštamo asmens patvirtinimo, labai lengvai gali patekti į spąstus kito asmens, kuris savo pozicijas stiprinti linkęs viliodamas kitus. Tokiais atvejais jokio prieraišumo paprasčiausiai nėra – lieka tik galios žaidimai, kurių esminis motyvas tėra vilioti ir jaustis geidžiamu.

3. Vienatvė

Kartais žmogus turi santykių su partneriu, kurį itin stipriai įtraukusi karjera ar kūryba. Dėl šios priežasties gali apimti vienatvės jausmas ir pradėta žvalgytis kompanijos kitur. Toks iš pradžių nekaltai atrodantis elgesys gali labai greitai virsti kur kas rimtesniais dalykais. Taigi išgirdę iš partnerio žodžius „man nuobodu“ būtinai perklauskite, ar tai nereiškia, kad jis jaučiasi vienišas. Šiuolaikiniame pasaulyje vienatvę atpažinti nėra lengva, tačiau vertėtų jokiais būdais nepamiršti, kad siekis bendrauti – tai vienas iš esminių žmogaus poreikių.

Meilės trikampis
Meilės trikampis
© Fotolia

4. Pyktis

Dalis mūsų pykčio tiesiogiai neišreiškia ir tai daro pasyvios agresijos pavidalu. Užuot aptarę patirtos nuoskaudos ar skausmo klausimą su partneriu jie sąmoningai ar nesąmoningai elgiasi taip, kad sukeltų skausmą savo skriaudikui. Į štai tokį agresoriaus, aukos ir gelbėtojo trikampį įtraukiamas pašalinis. Neretai toks modelis virsta rimtu įžeidimu ar nuoskauda, t. y. neištikimybe. Tokiais atvejais kiekvienas šio trikampio dalyvis jaučiasi tapęs auka.

5. Artumo ar atsidavimo baimė

Dalis žmonių bijo santykių dėl dar vaikystėje patirtų neigiamų emocijų, susijusių su prieraišumu, kurio buvo vengiama. Štai toks prieraišumas atgaivina laisvės praradimo baimę ar nerimą, kad asmuo gali būti paliktas. Suaugę tokie žmonės elgiasi taip, lyg vengtų santykių gilėjimo ir tikrojo artumo. Mylimajam nepatikimos asmeninės paslaptys, pašaliniams skundžiamasi dėl partnerio, o didžiausio pažeidžiamumo akimirkomis randamas trečias asmuo. Jei šis manevras būna veiksmingas, žmogus eina toliau ir dažniausiai viskas baigiasi ne tik emocine, bet ir visaverte neištikimybe.

Neretai tokiais atvejais paeiliui praktikuojama prieraišumo ir atstūmimo taktika, įtraukiant į šį pavojingą žaidimą trečią asmenį kaip simbolinį inkarą. Neištikimybė paprastai tampa savotiška garantija, patvirtinančia, kad šie santykiai nėra ilgalaikiai.

6. Prisiminimai

Atsitiktinis susitikimas gali prikelti prisiminimus apie jaunystę ar ankstesnius santykius. Būtų nelengva suskaičiuoti, kiek gi tokių nubudusių jaunystės romanų sugriovė tvirtas suaugusiųjų santuokas. Prisiminimai apie jaunystėje virusias hormonų audras ir aistras laikinai gali apakinti net ir tą, kuris pasižymi itin brandžiu gebėjimu priimti partnerį su visais jo trūkumais, jį mylėti ir juo rūpintis.

7. Kultūrinis kontekstas

Tai, ką socialinis psichologas J. Richardas Hackmanas įvardijo kaip mus supančius stimulus, daro labai didelę įtaką žmonių elgesiui. Šie gyvenimo aspektai daro poveikį mūsų sąmonei vien todėl, kad jie yra kultūros, kurioje gyvename, dalis. Jei visuomenėje priimtina santuokinė neištikimybė (seksualinė prievarta ar bet kuris kitas elgesys, pasąmoniniu lygmeniu priimamas ir laikomas priimtinu tarp šios visuomenės narių), pagunda į tai pasinerti būna itin didelė. Tai, ką galima vadinti morale ar charakteriu, įskaitant ir asmenų susitarimus būnant poroje, tokiais atvejais netenka reikšmės.

Liūdna, tačiau tenka pripažinti, kad garbė, suteikusi T. Larinai stiprybės atsispirti pavėluotiems J. Onegino maldavimams, būtų žlugusi pasaulyje, kur žiniasklaida ir viešoji nuomonė šaukte šaukia, kad neištikimybė yra normalu, taip elgiasi visi. Tokiu atveju dėl asmeninių potraukių aukojami dviejų žmonių susitarimai, nes jie paprasčiausiai nebeturi prasmės, o neištikimybė šiomis konkrečiomis aplinkybėmis neturi pasekmių.

www.DELFI.lt

Laimės receptas

Kaip jautiesi?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją