Pamėginkime pasiaiškinti, kokio tipo santykiai beveik garantuotai pasmerkti žlugti ir ar įmanoma juos išgelbėti, pavyzdžiui, padedant psichologui, rašoma tinklalapyje marieclaire.ru.
Amžinai susipykę
Nors sakoma, kad porų konfliktai stiprina santykius, vis dėlto kada nors kurio nors vieno partnerio kantrybės taurė gali persipildyti. Nesibaigiantys barniai – netgi labai svari priežastis apsilankyti pas šeimų psichologą ir pamėginti išsiaiškinti, kokio didumo ledkalnis nugrimzdęs į vandenį, iš kurio kyšo tik viršūnė, t. y. kokios nesuvoktos ir nepripažintos problemos tolydžio kartina gyvenimą. Kartais gali atrodyti, kad skyrybos – neišvengiamos, nes partneris be paliovos erzina, nors iš tikrųjų susierzinimas tėra vien lakmuso popierėlis, signalizuojantis apie visai kitus, neįsisąmonintus procesus.
Pavyzdžiui, būna, kad santykiai tarp dviejų žmonių užsimezga dėl panašių vidinių konfliktų arba vaikystėje patirtų traumų, tikintis, kad dviese bus lengviau pagyti, atsitiesti ir gauti galimybę patirti besąlygišką meilę, kurios tiek laiko trūko. Tokiu atveju partneriai arba suvokia savas problemas, jas išanalizuoja ir išsprendžia, arba išsiskiria. Tik tokiu atveju padidėja rizika ir vėl užlipti ant to paties grėblio, kitaip sakant, ir ateity užsimezgę santykiai, tikėtina, sužlugs dėl tų pačių priežasčių, kadangi pamoka liko neišmokta.
Tyleniai
Tai tokie žmonės, kurie neprasitaria, ką jaučia, ir neišsako savo lūkesčių, tačiau didžiai įsižeidžia, jei partneris nesugeba tų lūkesčių nuspėti. Sunkumų reiškiant jausmus paprastai turi žmonės, kurių tėvai kalbas jausmų tema laikė kažkuo nepriimtinu, todėl niekada panašių temų negvildeno. Deja, nepasitenkinimas ir piktumas, sukylantys dėl to, kad vienas partneris neperpranta, ko nori kitas, turi savybę kauptis. Kartais iš pažiūros gali atrodyti, kad žmonės sukūrė itin tvirtą šeimą, tačiau kiekvieno iš jų viduje kunkuliuoja begalė neišsakytų, užslopintų jausmų, kurie bet kurią akimirką gali prasiveržti. Kada jausmai galop prasiveržia, gali nutikti visko, neatmetant nė skyrybų.
Apie jausmus nekalbantys žmonės turi polinkį įsižeisti, o tada ilgam nutilti, užsisklęsti savyje ir laukti, kol partneris atspės, kas ir kodėl nutiko. Dar kartais tylima tada, kada nenorima arba net bijoma įžeisti parterį, pasielgti su juo šiurkščiai. Kad ir kaip būtų, svarbu žinoti, kad partneris gali nė neįtarti apie jumyse siaučiančias jausmų audras, todėl bus daug geriau, jei pasistengsite užmegzti su juo dialogą.
Neturintys bendros vertybių sistemos
Kai žmones sieja bendros vertybės, atsakymai į tokius klausimus kaip „kas gamins vakarienę“, „turėti ar neturėti vaikų“, „kur ir su kuo atostogauti“ ir pan. ateina tarsi savaime. Deja, jeigu su santuoka siejami lūkesčiai skiriasi, tarkim, jei vienas žmogus – apsigimęs žygeivis, o kitas – mėgėjas pasilepinti, ir tokių skirtumų – galybė, o bendrų bruožų – labai mažai, konfliktai tolydžio tik dažnėja.
Skirtingus prioritetus turintys žmonės ilgainiui nustoja vienas kitą dominti, drauge ima nuobodžiauti. Tokios poros neretai išsiskiria todėl, kad gyvena skirtinguose pasauliuose, kurie neturi bendrų taškų. Pavyzdžiui, vienas – ištisai gastrolėse pradingęs muzikantas, o kitas – apie jaukius vakarus prie židinio svajojantis namisėda. Akivaizdu, kad tarp tokių žmonių konfliktai net labai tikėtini, o bendros ateities perspektyvos – gana niūrios.
Seksualiai nederantys
Nutinka ir taip, kad, pavyzdžiui, internetu susipažinę žmonės pajunta sielų giminystę, todėl nusprendžia, jog tinka vienas kitam. Jie netgi įsimyli, tik ne realų žmogų, o pritemptą, pusiau įsivaizduojamą pavidalą. Bendrauti jiems iš pažiūros sekasi, tačiau intymūs santykiai kažkodėl nesiklosto, kadangi stinga seksualinės traukos – erzina partnerio kūno kvapas, nekyla noro jo glamonėti, jam atsiduoti. Žinoma, būna ir atvirkščiai – kad seksas – vienintelė du žmones siejanti sritis. Tik ir tada ilgainiui paaiškėja, kad šito toli gražu nepakanka, kad tasai vienas sutapimas negali tapti ilgalaikių santykių pagrindu.
Jei partneris apskritai neturi noro užsiimti seksu, galima pamėginti išsiaiškinti, kodėl taip yra, suprasti, kas gali slopinti seksualinį potraukį, kaip ir kada jis buvo užblokuotas. Paprastai tokiais atvejais tenka susidurti su dar vaikystėje patirtais išgyvenimais. Ieškant pirminių priežasčių, pravartu kreiptis į psichoterapeutą. Reguliarios specialisto konsultacijos gali padėti eliminuoti negatyvios patirties poveikį.
Pavyzdžiui, gali būti, kad neigiamą požiūrį į seksą nulėmė vaikystėje pamatyti pornografiniai vaizdai, sukėlę nenumaldomą, visą gyvenimą nepraeinantį pasišlykštėjimą. Žinoma, gali būti ir taip, kad seksualiai netraukia tik vienas konkretus žmogus, su kuriuo bandoma lipdyti ilgalaikius santykius. Šiuo atveju taip pat gali padėti psichoterapija ir ją tiesiog būtina išmėginti, nes sekso sritis – viena pamatinių poros santykiuose.
Nejaučiantys vienas kito ribų
Dažnai nutinka taip, kad vienas iš partnerių nesugeba pasakyti kitam „su manimi taip elgtis negalima“ arba „ne, tai man nepriimtina“. Tiesiog negali net ištarti tokios frazės, o juolab taip, kad nebeliktų nė menkiausių abejonių dėl turimų nusistatymų.
Norint, kad santykiai truktų kuo ilgiau, apsibrėžti adekvačias ribas tiesiog būtina. Labai svarbu, kad poroje gyvenantys žmonės sugebėtų aiškiai pasakyti, kas jiems priimtina, o kas ne, kad, pavyzdžiui, dabar jie nori pabūti vieni arba kad savaitgalį mieliau praleistų pas tėvus sodyboje, o ne kepdami šašlyką su draugais. Privalu gerbti tiek savo, tiek partnerio pasirinkimą, be to, reikia suprasti, kada tinkamas metas būti dviese, o kada vertėtų pamąstyti vienumoje, susidėlioti savo mintis ir susivokti jausmuose.
