Apie tai, kokią nemokamą pagalbą gali gauti skriaudžiama moteris, kaip elgtis patyrus smurtą, o taip pat – ką daryti, jei policijos pareigūnai, fiksuojantys jūsų skundą, elgiasi pašaipiai, pasakoja advokatų profesinės bendrijos „Prevence“ advokatė Gabrielė Šinkonė, visada maloniai sutinkanti dalintis žiniomis su moterimis, kurioms reikia pagalbos.
– Gabriele, ar šiais laikais moterys dažnai kreipiasi į teisininkus, norėdamos pasikonsultuoti dėl iš gyvenimo partnerio patiriamo smurto?
– Pastaruoju metu tikrai dažniau.
Manau, jog atsiranda vis daugiau informacinių kanalų, skirtų tiksliniam moterų informavimui. Taip moterys yra įgalinamos pačios atpažinti smurtinius santykius, kaip iš tokių santykių išeiti, kur kreiptis pagalbos ir kaip apsiginti. Šis pokytis yra džiuginantis.
– Ką moteris, patyrusi smurtą, pirmiausiai turėtų padaryti, norėdama apsaugoti ir apginti save? Ko gero – kviesti policiją? Kas tokiu atveju laukia moters ir smurtu kaltinamo vyro?
– Be abejonės, jei moteris artimoje aplinkoje patiria fizinį, seksualinį smurtą, skatinu nedelsiant kreiptis į policiją ir tai daryti tuoj pat, įvykio metu. Svarbu pažymėti, kad nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai, su kuriais kartu atsirado apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, dar vadinamas „smurto orderiu“.
Smurto orderis – tai prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti. Ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Taigi, asmuo, patiriantis smurtą ar smurto pavojų, praneša apie tai policijai ir atvykus pareigūnams prašo skirti smurto orderį. Pareigūnai išnagrinėja informaciją ir ne vėliau nei per 12 valandų priima sprendimą dėl smurto orderio skyrimo. Paskyrus smurto orderį smurto pavojų artimoje aplinkoje keliantis asmuo įpareigojamas 15 dienų gyventi skyriumi ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens.
Iki smurto orderio atsiradimo mūsų teisinėje sistemoje vienintelė galimybės nedelsiant smurtautoją iškeldinti iš namų buvo tik jei atvykę policijos pareigūnai nustatydavo pagrindą skirti sulaikymą, o sulaikymas maksimaliai gali būti skiriamas tik 48 valandoms. Akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką smurtą patyręs asmuo gali nespėti priimti svarbių sprendimų dėl tolimesnės įvykių eigos. Pavyzdžiui, gali nespėti susirasti laikiną gyvenamąją vietą ar imtis priemonių, kad smurtaujantis sutuoktinis/sugyventinis būtų iškeldintas.
– Moterys, patyrusios smurtą, dažnai bijo, kad per naktį areštinėje palaikyti vyrai grįš tik piktesni. Kokie apsisaugojimo būdų esama šiuo atveju?
– Jei yra baimė, kad tiek po nakvynės areštinėje, tiek po 15 dienų priverstinio gyvenimo skyriumi vyras grįžęs griebsis smurto, labai norėčiau tikėti, kad to besibaimindama moteris imsis priemonių, kaip tokius smurtinius santykius nutraukti. Pasinaudojus smurto orderiu, nukentėjusi moteris turi daugiau laiko (15 dienų) svarbiems sprendimams priimti. Todėl pati pagrindinė apsisaugojimo priemonė yra prašyti paskirti smurto orderį, per kurį galima imtis kitų kompleksinių veiksmų nejaučiant smurto grėsmės.
– Smurtą patiriančios moterys neretai nepalieka smurtaujančių vyrų, nes, kaip joms atrodo, neturi kur eiti. Kur tokios moterys Lietuvoje gali kreiptis ir ką gali gauti? Ar gali gauti apgyvendinimą? Jei taip – kaip ilgai? Ar situaciją keičia, jei moteris turi vaiką?
– Visose Lietuvos savivaldybėse veikia krizių centrai. Į krizių centrus dėl laikino apgyvendinimo (iki 3 parų) galima kreiptis bet kuriuo paros metu. Asmenims su vaikais apgyvendinimo paslaugos gali būti teikiamos iki šešių mėnesių.
Visos krizių centrų teikiamos paslaugos yra nemokamos. Krizių centruose yra teikiama socialinė, psichologinė bei teisinė pagalba, todėl laikino apgyvendinimo metu moteris gali gauti pagalbą, susirandant gyvenamąją vietą pagal savo finansinę padėtį.
Informaciją apie visoje Lietuvoje veikiančius krizių centrus galima rasti www.visureikalas.lt, taip pat kreiptis į Moterų informacijos centrą www.moteruinformacijoscentras.lt.
– Neretas atvejis, kai moterų patiriamas smurtas yra ir seksualinis, tačiau apie jį moterims sudėtinga prisipažinti ir kalbėti, nes vis dar egzistuoja viešoji nuomonė, kad lytiniai santykiai poroje arba santuokoje – savaime suprantama moters pareiga, o išprievartauti sutuoktinio – tarsi neįmanoma. Kaip seksualinio smurto atvejai šeimoje sprendžiami teisiškai ir kaip sunkiai jie įrodomi praktikoje? Ar atsiranda daugiau atvejų, kada moterys išdrįsta tuo skųstis?
– Tokių atvejų, kai moterys užsimena, jog galbūt lytiniai santykiai ne visuomet vyko laisva valia, jog moterimi buvo manipuliuojama, valia palaužiama šantažuojant, kartais pasitaiko jau bendraujant su moterimis advokato-kliento konsultacijos metu. Žinoma, jei advokatas geba užmegzti santykį grįstą labai giliu pasitikėjimu ir yra empatiškas. Tačiau neturint įrodymų dažniausiai tos aplinkybės taip niekur ir nebūna panaudojamos.
Vis dėlto, jei moteris, verčiama lytiškai santykiauti, bent kiek priešinasi, galimai liks seksualinio smurto žymių. Tačiau tam, kad tokios žymės būtų nustatyto ir fiksuotos, moteris privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje atliekama speciali apžiūrą seksualinio smurto aukoms. Todėl be pačios seksualinio smurto aukos valios seksualinio smurto artimoje aplinkoje įrodyti praktiškai neįmanoma.
Kalbant šia tema nuolatos prisimenu seimo narės Morganos Danielės baudžiamojo kodekso 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris visuomenei žinomas kaip „sutikimo seksui įstatymas“. Komentarai, kurie mirgėjo socialiniuose tinkluose, buvo girdimi Seimo salėje, parodė, kokia nuomonė vis dar vyrauja klausimu dėl moters teisės tiesiog (ne)norėti lytinių santykių. Seimo narės inicijuoti pakeitimai būtent ir kalbėjo apie tokius atveju, kai kita santykių pusė manipuliuoja, šantažuoja, ir taip palaužia kito asmens valią ir priverčia lytiškai santykiauti.
Svarbu pabrėžti tai, jog kiekvienas asmuo turi teisę, net sutikęs lytiškai santykiauti, persigalvoti ir lytinių santykių nebenorėti. Tokiu atveju išreiškus valią nutraukti lytinį aktą kita pusė privalo gerbti tokį apsisprendimą, nes bet kokie lytinio akto tęstiniai veiksmai, kurie atliekami po išreikšto nesutikimo (tai gali būti ir nebylus priešinimasis), gali būti vertinami kaip nusikaltimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Žinoma, jei nukentėjęs asmuo kreipsis į sveikatos priežiūros įstaigą ir susirinks atitinkamus įrodymus.
– Nereta smurto auka man asmeniškai interviu metu yra pasakojusi, kad joms, policijos pareigūnams pasakojant apie iš vyro patirtą smurtą, iš jų buvo šaipomasi, nežiūrima rimtai. Ką auka gali padaryti tokiu atveju?
– Tokiu atveju asmuo turi teisę kreiptis į policijos pareigūnų veiklos teritorijos vyriausiąjį policijos komisariatą dėl asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, dėl policijos pareigūnų veiksmų/neveikimo. Tačiau manau, jog tokių situacijų turėtų ženkliai mažėti, nes policijos pareigūnai darbo metu naudoja mobiliąsias vaizdo stebėjimo priemones, tvirtinamas prie uniformos (body camera).
Vis tik, jei smurto auka jaučia, jog pareigūnų elgesys buvo netinkamas, turėtų nedelsiant kreiptis į policijos pareigūnų veiklos teritorijos vyriausiąjį policijos komisariatą ir nurodyti, jog viskas turėjo būti fiksuojama mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone, nes vaizdo duomenys saugomi nuo 15 iki 60 dienų.
| Bendrojo pagalbos centro numeris – 112. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
