– Ką reikia žinoti prieš kreipiantis į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje?
– Visų pirma, moterys turi žinoti, kad į policiją būtina kreiptis, būtina ieškoti pagalbos, kurią gali suteikti specializuoti kompleksinės pagalbos centrai, aptarnaujantys nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusius asmenis, taip pat teikiantys pagalbą asmenims, kurie įtaria, kad patiria smurtą, nes smurto rūšių yra įvairių: ekonominis, fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis. Specializuoti kompleksinės pagalbos centrai teikia nemokamą psichologo, teisininko pagalbą, dažnu atveju ir priklausomybių ligų konsultanto. Yra bendrasis pagalbos telefonas nuo smurto nukentėjusiems asmenims, kurio numeris 870055516. LIVE chatas.
Svarbiausia, kad moteris žinotų, jog pagalba šalia, kad ji ne viena, kad ji gali pasitarti, pasiguosti, paverkti ir nesijausti auka. Dar labai svarbu žinoti, kad viską, ką moteris daro, patyrusi ar patirianti smurtą, yra jos pasipriešinimas smurtui, netgi jeigu ji su šypsena patiekia vakarienę vien todėl, kad kitaip vyras gali pradėti šaukti ir pykti, ji tai daro, nes priešinasi.
– Su kokiais atvejais dažniausiai susiduriate jūs?
– Dažniausiai yra gaunami pranešimai iš policijos, kurių pagrindu mes įpareigoti įstatymų nustatyta tvarka suteikti pagalbą, arba moterys kreipiasi pačios. Susiduriam su įvairiais atvejais psichologiniu, ekonominiu, fiziniu, seksualiniu smurtu.
– Didžioji dalis smurto atvejų taip ir nepasiekia teismo. Kodėl?
– Priežasčių būna labai įvairių: susitaiko ikiteisminio tyrimo metu, tiki, kad smurtautojas gali pasikeisti. Tačiau labai dažnai moterys sugrįžta vėl ieškodamos pagalbos. Bylose dėl smurto artimoje aplinkoje, kurios pasiekia teismą, pasitaiko atvejų, kai asmenys keičia parodymus, dažnu atveju tai būna dėl išgąsčio, baimės. Kiekvienas smurto artimoje aplinkoje atvejis yra labai individualus, todėl yra sunku apibendrinti.
– Ką patartumėte aukai, kaip elgtis, kad vis tik byla pasiektų teismą?
– Rinkti įrodymus (telefono įrašai, nuotraukos, laiškai, sms žinutės, kaimynų liudijimai ir pan.), bendradarbiauti su visomis institucijomis: policija, specializuotos kompleksinės pagalbos centrais, kurie teikia pagalbą, Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
– Teko girdėti istoriją, kai net ir teismo salėje auka išgirsta klausimą: ką tu padarei, kad tave taip sumušė? Ar dar daug stereotipų vyrauja apie smurtą artimoje aplinkoje mūsų teisėsaugoje?
– Stereotipai visuomenėje yra gajūs ir labai sunku juos išstumti iš mūsų visuomenės. Pati kalta, kad tokį išsirinkai, pati kalta, kad muša, vadinasi „nusipelnei“, arba kvaila, kad su tokiu gyveni, aš jau seniai būčiau tokį palikusi. Reikia suprasti, kad ne auką mes turime kaltinti, o smurtautoją, kurio elgesys yra nederamas visuomenėje. Nė vieno žmogaus mes negalime mušti, terorizuoti ar menkinti, naudoti visokį smurtą: fizinį, psichologinį, ekonominį, seksualinį. Smurtas artimoje aplinkoje yra nusikaltimas. Tačiau taip jau yra, kad lengviau yra palaikyti smurtautoją, o ne auką. Aukų niekas nemėgsta, visuomenėje yra gajus geros mergaitės sindromas (tylėk ir kentėk) arba nebūk auka reikalavimas (būk stipri, tokia jau tavo dalia).
– Ką daryti, jei atvykusi policija smurto atvejį įvertina kaip buitinį konfliktą?
– Jei jau taip įvyko (manau, pasitaiko vis retesni atvejai), skųsti tokį policijos sprendimą, nesutikti ir tai padaryti gali padėti specializuotos kompleksinės pagalbos centrų teisininkai.
– Kuo smurto atvejis skiriasi nuo buitinio konflikto? (ypač jei kalbėsime apie psichologinį smurtą, finansinį smurtą)?
– Buitiniai konfliktai yra pavieniai. Žmonės susipyksta ir susitaiko, o susitaikymo periodai yra ilgesni. Na, patys pagalvokite, kiek žmonės gali pyktis ir keikti vienas kitą? Smurto atvejis yra kitoks. Visų pirma, jis yra suplanuotas, smurtautojo plano dalis, vyksta nuolat arba su trumpais pertrūkiais, smurtautojas jaučiasi nugalėtojas (nors gali vaidinti auką prieš pareigūnus, tačiau viduje jis nugalėtojas), o auka jaučiasi vis blogiau ir blogiau (prastėja aukos emocinė būsena, fizinė sveikata, išvaizda, komunikaciniai gebėjimai, finansai ir t.t.) ir pagerėjimo nėra.
– Kaip dėl seksualinio smurto artimoje aplinkoje? Ar yra atvejų, kai jis yra įrodomas?
– Taip, yra.
– Kaip įrodyti smurto atvejį, jei neturi įrodymų? Jei tai psichologinis smurtas?
– Visada galima įrodyti, tačiau reikia rinkti įrodymus. Būna liudininkų, kurie matė ar girdėjo įvykį, būtina išsisaugoti žinutes, įrašinėti pokalbius. Nėra taip, kad psichologinis smurtas vieną dieną atsirado, jis tęsiasi metų metus ir tokį smurtą patyręs asmuo kenčia, kol kreipiasi pagalbos, jeigu kreipiasi išvis.
– Kaip rekomenduotumėte fiksuoti įrodymus?
– Įrašinėti pokalbius, saugoti sms žinutes.
– Kaip teisėsauga gali padėti nuo smurto nukentėjusiai aukai?
– Visais įmanomais būdais, apsaugant nukentėjusį asmenį, skiriant smurtautojui kardomąją priemonę. Institucijų bedradarbiavimu siekiama suteikti optimalią pagalbą, pradedant policija baigiant teismais, probacijos tarnyba kai smurtautojas yra nubaudžiamas.
