Fizinis smurtas
Anot psichologės, tai labiausiai atpažįstama, geriausiai matoma smurto rūšis. „Tai yra bet koks tyčinis fizinės jėgos naudojimas prieš kitą asmenį, pavyzdžiui tampymas už plaukų, stumdymas, trankymas per veidą, smaugimas, spardymas. Viskas, kas sukelia fizinį skausmą ir sužalojimus. Ši smurto rūšis yra geriausiai atpažįstama. Kitas žmonės ne tik sunkiau atpažįsta, bet ir nelabai žino, ką daryti toliau. Gaila, bet Lietuvoje nėra bylų, kur būtų įrodytas, tarkime, psichologinis smurtas. Baudžiamajame kodekse jis yra apibrėžtas, bet įrodyti jį praktiškai – labai sunku. Tokį smurtą patiriantis asmuo turėtų būti psichologiškai labai stiprus, tvirtas, kad galėtų atlaikyti visą tą emocinį krūvį, teismų maratonus, įrodymų rinkimą. Jei moteris turėtų tokių savybių, ko gero, nebūtų atsidūrusi aukos pozicijoje“, – pasakojo specialistė.
Psichologinis smurtas
Kaip jau pašnekovė minėjo, šį smurtą yra itin sunku atpažinti. „Žmogus turėtų įsiklausyti į savo jausmus. Ar santykis yra smurtinis, labiausiai pasako du jausmai: baimė ir kaltė. Jei aš, kaip moteris, bijau sutuoktinio, partnerio arba mergina bijo savo vaikino, ar mama savo suaugusiojo sūnaus, tai pirmas ženklas, kad verta suklusti ir patyrinėti, kas yra negerai. Du suaugę, lygiaverčiai žmonės neturėtų vienas kito bijoti. Šeimoje turėtume jaustis saugūs. Kad prieš jus psichologiškai smurtaujama, nusako tokios situacijos, kaip, pavyzdžiui, jei bijote pareiti namo ne laiku, vengiate atsisakyti seksualinių santykių, bijodama, kad vyras supyks, dėl viso to jaučiatės kalta: kad vyras supyko, kad nenorite sekso, kad vaikas naktimis verkia ir žadina vyrą, kad sugadinate vyrui nuotaiką, ne tą pasakėte, ne taip padarėte ir t.t. Jei dažnai vengiate daryti ir kalbėti tai, kas nepatiktų jūsų vyrui, bijodama jo pykčio, o nepavykus to pykčio išvengti, dėl visko jaučiatės kalta, didelė tikimybė, kad prieš jus yra smurtaujama. Tai toks žmogiškas rodiklis: įsiklausyti į save“, – pasakojo psichologė.
Anot jos, nors smurto rūšys dažnai būna persipynusios, ne visada psichologinį smurtą lydi fizinis. „Gali žmogus gyventi ir dešimt metų, patirdamas psichologinį, seksualinį ir ekonominį smurtą, ir niekada nepatirti fizinio. Pas mane moterys kartais ateina dėl kitokių problemų: depresijos, nerimo, panikos priepuolių, žemos savivertės, miego sutrikimų ir nesako, kad patiria smurtą, bet, pradėjus gilintis, pasirodo, kad gyvena smurtiniuose santykiuose. Būtent jie ir būna psichologinių sunkumų priežastis“, – pasakojo specialistė.
Ką daryti, jei įtari, kad patiri psichologinį smurtą? Pirmiausia psichologė pataria mėginti tam priešintis, išsakant savo poreikius. Tiesa, tai gali būti pavojinga, nes smurtautojas, pajutęs slystant iš jo rankų kontrolei, gali bandyti fiziniu smurtu „parodyti savo vietą“ „Jei nėra fizinio smurto, reikėtų pasakyti, kad toks elgesys jums nepatinka, brėžti ribas. Deja, mano praktika rodo, kad tai nėra taip paprasta. Jei tokie santykiai yra įsisenėję, smurtautojas bando prieštarauti, reikšti pretenzijas, tada gali pasireikšti ir fizinis smurtas. Kartais net patys smurtautojai nesupranta, kad jų elgesys netinkamas, nes tokį jo modelį atsinešė iš vaikystės“, – teigė specialistė.
Anot jos, psichologinis smurtas dažnai mūsų visuomenėje priimamas kaip bendravimo kultūra. „Vis dar manoma, kad kitą galima žeminti, tai toleruojama visuomenės. Pastovi kritika, išjuokimas, pravardžiavimas, jausmų ignoravimas, grasinimas nusižudyti, vaikų atėmimas, poreikių negerbimas, grasinimas palikti. Mūsų visuomenėje trūksta emocinio raštingumo, vis dar nemokame brėžti savo ribų, kurias vyrai po truputį pažeidinėja“, – sakė J. Mažonaitė Pocienė.
Seksualinis smurtas
Kaip teigė psichologė, ši smurto rūšis mūsų visuomenėje taip pat yra sunkiai atpažįstama. „Vis dar manoma, kad jei moteris ir vyras susituokė, moteriai kaip ir priklauso patenkinti savo sutuoktinį seksualiai. Labai liūdna, kad tokiomis nuostatomis vadovaujasi ir pačios moterys. Tenka girdėti tokių komentarų: jei nenori sekso, tai kokia tu moteris, ko tu tekėjai ir pan.“, – pasakojo pašnekovė.
Anot jos, jei moteris bijo vyrui pasakyti „ne“, kalbant apie seksualinius santykius, nes bijo pasekmių (psichologinio spaudimo, kaltinimo, žeminimo), tai rodiklis, kad ji patiria seksualinį smurtą. Vengdama psichologinio smurto, moteris atsiduoda. Psichologė negalėjo skaičiais įvardyti, kaip dažnai pasitaiko tokia smurto rūšis, bet sutiko, kad ji nėra reta. „Laimei, moterys vis dažniau kreipiasi pagalbos, o ir stereotipas, kad smurtas artimoje aplinkoje vyksta tik asocialiose šeimose, po truputį nyksta. Tokiose šeimose mažiau slepiamasi, todėl daugiau ir matomos problemos. Bet smurtaujama yra ir, taip vadinamose, tvarkingose, pasiturinčiose šeimose“, – teigė psichologė.
Ekonominis smurtas
„Tai toks smurtas, kai, tarkime, neleidžiama moteriai dirbti, neduodama pinigų savo reikmėms, jei vienas vyras valdo šeimos biudžetą, nors ir moteris dirba, bet be vyro leidimo ji negali nusipirkti sau kokio nors daikto, neatsiklaususi jo, arba vienvaldiškai vyras priima kokius nors finansinius sprendimus, nepasitaręs su žmona, atsisako išlaikyti vaikus, turtas užrašomas giminaičiams, kad skyrybų atveju neatitektų žmonai. Bandoma valdyti žmoną, padaryti ją priklausoma“, – apie tai, kaip atpažinti ekonominį smurtą, pasakojo specialistė. Tokio smurto rūšį ji dažniausiai pastebi pasiturinčiose šeimose, kur vyrai yra finansiškai stipresni, o žmonos darbo neturi. Vis dėl to kreipimųsi tik dėl šio smurto, pasitaiko itin retai. „Būna, kad moteris kenčia, pati nežino, kad patiria smurtą. Galiausiai išsivysto tam tikri psichikos sutrikimai, dėl kurių ir kreipiasi į specialistus“, – sakė psichologė.
Kaip atsitiesti?
Anot J. Mažonaitės Pocienės, kreiptis pagalbos niekada nebūna per vėlu, bet geriau tą daryti kuo anksčiau. „Jei prieš moterį smurtauja 2-3 metus, jai padėti yra lengviau, nei tuo atveju, kai prieš ją smurtaujama 10-20 metų. Tokios moters savivertė ir orumas jau yra palaužtas, ji jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti, nes netiki, kad gali valdyti savo gyvenimą. Atgauti savivertę ir galią pačiai spręsti, kaip nori gyventi, prireikia ne vienerių metų. Jei moteris 10-20 metų gyvena smurtiniuose santykiuose, kaip mūsų centro patirtis rodo, atsigauti gali prireikti ir 3-5 metų. Svarbu, kad auka patikėtų, kad gali tą daryti, nebijotų likti viena be vyro. Dažnai smurtą patiriančios moterys bijo vienatvės. Jos sako, kad be vyro jaučiasi tuščios, bevertės. To priežastis gali būti dar vaikystėje suformuoti stereotipai, kad mergaitės be vyrų neva yra silpnos, nieko vertos“, – svarstė pašnekovė.
Kaip tam užbėgti už akių?
„Netoleruoti jokių veiksmų, kuriais siekiama jus kontroliuoti, nekentėti ir nesitikėti, kad galite smurtautoją pakeisti, nes jeigu buvo pirmas kartas, bus ir antras“, – sakė specialistė.
Pasak jos, jei žmogus auga darnioje šeimoje, kurioje yra tėvų gerbiamas, jis išmoksta atpažinti savo jausmus, gerbti savo ir kitų ribas ir neįsivelia į tokius smurtinius santykius. „Tuo tarpu moterys, kurios augo disfunkcinėse šeimose, kur vyravo smurtas, nepriežiūra, emocinių poreikių netenkinimas, daug dažniau atsiduria aukos vaidmenyse, nes jos taip yra įpratusios. Aš manau, kad dar mokykloje turėtų būti psichologijos pamokos, kur mokoma nesmurtinio elgesio, emocinio raštingumo, kad sugebėtume atpažinti savo jausmus ir jais naudotis. Iki šiol mergaites dažnai auklėjame, sakydami, kad jos negali pykti, būti isterikės, tik berniukai gali pykti. Taip mes užspaudžiame tą pykčio jausmą ir juo nesinaudojame, bet pyktis mums yra reikalingas, kad galėtume apsiginti, kai kažkas negerai su mumis elgiasi“, – sakė J. Mažonaitė Pocienė.
