Viską pakeitė nėštumas
Santykių pradžia, kaip ir visiems, lietuvei atnešė tik teigiamų emocijų. „Viskas buvo labai smagu, gera. Po pusantro mėnesio apsigyvenome kartu. Paskui prasidėjo pinigų trūkumai, išgėrimai, išvažiavimai. Sužinojau, kad laukiuosi. Pradėjau galvoti apie skyrybas, kur išeiti, nėštumas buvo ne laiku, o dar su tokiu žmogumi... Nuvykus pas gydytojus, man pasakė, kad apie jokius išvalymus negali būti nė kalbos, nes turėjau endometriozę. Sakė, kad ir šito vaikelio galiu neišnešioti. Teko su tuo susitaikyti. Nebuvo kada net pasidžiaugti nėštumu. Namuose prasidėjo fizinis smurtas, smaugimas, tampymai už plaukų. Mėnesis iki nėštumo net spyrė iš lovos, nutempė į laiptinę... Visko buvo. Atrodė, pagimdysiu, gal kažkas apsivers žmoguje. Apsivertė, bet ne į tą pusę, į kurią reikėjo. Buvo dar blogiau. Jis badė mane šakutėmis. Buvo paleidęs į veidą metalinį telefoną. Nosies traumą iki šiol turiu. Nors dabar nebegyvename kartu, toliau daro visokias nesąmones, visiems aiškina, kad draudžiu vaiką matyti. Pas mane eina Vaiko teisių atstovai, pasižiūri, pečiais pagūžčioja ir sako, kad viskas tvarkoj“, – pasakojo moteris.
Kenčiant tokius santykius, Karina ne kartą kvietė policiją, bet pagalbos nesulaukė. „Atvažiavo ir pasakė: jei dar kartą iškviesi ir būsi nenukentėjusi, tau pačiai surašysime protokolą už policijos trukdymą. Bet aš kviečiu, kad apsisaugočiau. Dabar gyvename atskirai, bet jis buvo atvažiavęs, trankė duris. Vaikas išsigando, parašiau pareiškimą, atėjo išvada, kad aš sveika, mano turtas sveikas ir pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakoma. Prieš kelis mėnesius gavau iš jo grasinimą, kad mane nužudys. Parašiau pareiškimą, policija atsakė, kad čia tik emocijos, todėl ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas. Atrodo, eini, prašai pagalbos, kad padėtų apsisaugoti, bet niekas negali padėti“, – pasakojo Karina.
Siekia vaiko globos
Pora niekada oficialiai nebuvo susituokusi, kartu prabuvo du su puse metų. „Kai jis į mane paleido telefoną, tada priėmiau sprendimą skirtis. Kadangi neturėjau pajamų, reikėjo palaukti kelis mėnesius, kad prikaupčiau. Jis gėrė, svaidėsi daiktais, varė mane iš namų, galiausiai susirinkau daiktus ir persikrausčiau pas tėvus“, – pasakojo moteris. Tėvai apie dukros santykius žinojo ir jau seniai skatino ją išeiti. „Po truputį tam ruošėmės, po truputį krausčiau daiktus. Bet kai išėjau, niekas nepasibaigė, prasidėjo dar blogiau. Persekioja, atvažiuoja, stovi kur nors už kampo. Atrodo, galėtum verkti tokioje situacijoje, bet jau viskas išverkta. Dabar jau esu pasiryžusi kalbėti ir perspėti kitas – nereikia laukti, kol žmogus pasikeis, nes jis nesikeis“, – sakė moteris.
Sutvirtėti jai padėjo ne tik artimųjų palaikymas, bet ir psichologinė pagalba. „Kreipiausi pagalbos į psichologus, į krizių centrą. Reikėjo paprasčiausių žinių, kaip elgtis, ką sakyti vaikui. Terapijos labai padėjo suprasti, ko noriu, kaip nukreipti negatyvias mintis, kaip rasti pozityvių dalykų“, – pasakojo Karina.
Dabar buvęs sugyventinis siekia vaiko globos, bet kaip bus, nuspręs teismas. „Pati kreipiausi į teismą, kad būtų nustatytos matymosi su vaiku sąlygos. Jis sako, kad nori su vaiku gyventi, kad papirks visas institucijas ir atims iš manęs vaiką. Tai bus jo kerštas man. Tikiuosi taip nenutiks ir galiausiai pavyks padėti tašką šioje istorijoje, ir pradėti gyvenimą iš pradžių“, – sakė moteris.
