– Papasakokite, kas yra psichologinis smurtas ir kaip jį atpažinti?
– Psichologinį smurtą lengviausia yra pajausti, jį galima atpažinti iš tam tikrų kūno ženklų, kalbos tono ir kalbėjimo manieros, žodžių. Tarkime, kaltinimai, nesikalbėjimas, tylėjimas, ignoravimas, patyčios, įvairaus pobūdžio įžeidinėjimai. Deja, ši smurto forma yra labai išplitusi ir pats geriausias indikatorius – žmogaus savijauta susidūrus su tokiu smurtu, ko pasekoje atsiranda nesaugumo jausmas. Trumpai tariant, tai – savo nuomonės primetimas kitam žmogui, siekiant savo tikslų.
– Kaip elgiasi tokiais atvejais moterys? Ar dažnai ryžtasi ieškoti pagalbos?
– Kiekvienas žmogus turi savo išmoktus reakcijos būdus, dažniausiai tai būna gynyba, kuri yra susijusi su noru išeiti, pabėgti iš situacijos, arba puolimas. Priklauso nuo to, kurį būdą žmogus geriau yra išmokęs, kas jam yra pasiteisinę ir duodavo gyvenime geresnį norimą rezultatą. Reagavimas gali priklausyti ir nuo psichologinio smurto stiprumo ar nuo to, kas yra smurtautojas. Taigi, smurtą patirianti moteris parastai pasirenka pasyvią reakciją arba atakuoja pati, priklausomai nuo situacijos. Bet abu šie būdai nėra geriausia reakcija. Paprastai moterys kreipiasi pagalbos tada, kai jau nebepakelia tokio smurto...
– Kokia būtų teisinga reakcija?
– Asertyvus elgesys, tai lietuviškai vadinamas tvirtabūdiškas elgesys, dar vadinamas vidurio kelias. Tam žmonės turi būti pasiruošę. Svarbu yra išmokti nepasiduoti smurtiniam elgesiui, nereaguoti į smurtą smurtu. Tai viena iš pagrindinių klaidų, išskyrus žinoma tuos atvejus, kai yra tiesioginė grėsmė gyvybei ar sveikatai. Smurtaujančio asmens vienas iš pagrindinių tikslų yra iššaukti kito žmogaus smurtą. Pykti vienam yra sudėtinga, viduje gyventi su tuo skausmu yra sunku. Piktam, ketinančiam smurtauti asmeniui reikia rasti atitinkamą asmenį arba auką tam, kad būtų galima realizuoti savo ketinimus. Sakykime, grįžęs namo vyras keiksmažodžiais bando reikšti savo nepasitenkinimą rasta ne tokia tvarka namuose, kokios jis tikėjosi. Kai vyras supyksta, jis paprastai naudoja keiksmažodžius, šaukia. Vyrui atrodo, kad moteriai turėtų būti aišku, kad jis supykęs. Bet kai paklausi, ką moteris galvoja, kai vyras naudoja necenzūrinę leksiką, pasirodo, kad ji dažnai galvoja, kad taip jis ją siekia įžeisti, pažeminti, juk pati necenzūrinė leksika tai iš esmės moterį žeminantys žodžiai. Taigi, asertyviai besielgianti moteris turėtų ramiu tonu įvardinti savo jausmus, pasakyti – jaučiuosi pažeminta ir įskaudinta girdėdama tokius žodžius ir pasistengti pasišalinti, trumpam palikti konflikto vietą. Kai vyras nusiramina, reikia bandyti kalbėtis su juo apie tai, kas čia įvyko. Pokalbis apie jausmus vyrams nėra lengvas užsiėmimas, bet tai viena esminių sėkmingo gyvenimo kartu sąlygų, apie tai reikia kalbėtis...
– Minėjote, kad vyrams sunku įvardinti savo jausmus, gal čia dėl to kaltas ir toks stereotipinis auklėjimas, kad vyrai neverkia?
– Mokykloje ar vaikų darželyje mums pirmiausia siekia perduoti žinias. Net ir mokytojus esu girdėjęs pastaruoju metu akcentuojant, kad mokykla tai yra pirmiausia mokymo įstaiga. Bet dažnai pamirštama, kad tai yra ugdymo įstaiga, kur turi vykti mokymas, auklėjimas ir lavinimas. Taigi, kaip teisingai išreikšti savo jausmus, turėtų būti pradedama ugdyti jau darželyje, o vėliau ir mokykloje. Taip pat apie tai turėtų būti kalbama ir santuokos kursuose. Kai susiduriame su smurtu tarp suaugusių žmonių, susiduriame su jau išmoktais elgesio modeliais. Smurtauti išmokstama. Vyrai išmoksta verkti pasislėpę...
– Kaip dažnai psichologinis smurtas pereina į fizinį smurtą?
– Priklauso nuo to, kiek yra nesprendžiamos tam tikros situacijos. Problemos kaupiasi, kažkas kažką santykiuose svarbaus nutylėjo, ignoravo, aprėkė, situacijos liko neišspręstos. Dar priklauso ir nuo to, kiek viena ir kita pusė turi kantrybės, kokie yra išoriniai faktoriai. Tarkime, dažnai dėl smurto yra kaltinamas alkoholis, bet tai tik katalizatorius, medžiaga, kuri iškelia tai, kas seniai buvo susikaupę. Gali būti ir tam tikri psichikos ypatumai, kurie gali įtakoti, kaip situacija pasisuks toliau. Kartais iš pažiūros fizinis smurtas gali įvykti dėl kokios nors smulkmenos: dėl nepašildyto maisto, numesto rūbo.... Tačiau tai tik parodo, kad daug problemų nebuvo išspręsta iki tol...
– Jei problemos nesprendžiamos, didėja tikimybė, kad tai nesibaigs vien psichologiniu smurtu?
– Taip, tada rizika auga...,todėl visų pirma reikia kalbėti apie motyvaciją, t.y. kiek žmonės nori keisti situaciją. Kitas aspektas – ką jie yra išmokę ir ko norėtų išmokti, lavinti - tai yra kognityvinis aspektas. Jei yra noras kurti sėkmingus santykius, reiškia yra motyvacija – tai gera pradžia, galima pereiti prie mokymosi. Deja, pasitaiko žmonių, kurie naudoja psichologinį smurtą ir didžiuojasi tuo, kad turi savo „teisingą“ nuomonę, nebijo jos pasakyti ir eina su ja per gyvenimą. Jie neturi motyvacijos keistis. Galima tada paklausti: kaip gali būti taip, kad du žmonės turi skirtingas nuomones ir abi šios nuomonės yra teisingos? Taip prasideda pokalbis apie skirtumus...ir pokyčius...taip pradedama motyvuoti žmogų pokyčiams...
– Ar yra žmonių tipažas, kurie linkę į tą psichologinį smurtą?
– Kiek esu mėginęs žmones sudėlioti į lentynas, įskaitant smurtavusius asmenis, būtų apgaulinga uždėti kokią ryškią charakteristiką, nes kiekvienas individas turi tam tikrų panašumų ir skirtumų, kurie gali atrodyti nereikšmingi, bet gali būti tuo pačiu ir lemiantys. Moksliniai tyrimai rodo, kad paprastai smurtautojai dažniau pasižymi mąstymo nelankstumu, lyginant su kitomis teisės pažeidėjų kategorijomis. Bet apibendrintai išskirti tam tikrus bruožus būtų sudėtinga. Kiekvienu atveju teisingiausias būtų individualus asmens vertinimas.
– Gal iš praktikos žinote istorijų, kaip dažnai žmonės kreipiasi dėl tokios smurto rūšies?
– Kartais žmonės būna nuteisiami už kitokį nusikaltimą, bet atlikdami elgesio korekciją ar vesdami mediaciją, pastebime ryškų polinkį naudoti psichologinį smurtą. Tarkime, mano praktikoje buvo du jauni žmonės - pora, nuteisti už vagystę. Kalbantis su jais, paaiškėjo, kad šeimoje vyksta dideli ginčai, psichologinis smurtas. Moteris buvo priklausoma nuo alkoholio. Kalbėjomės su jais, bandėme surasti sprendimą. Laimei, jie kalbėjo labai atvirai. Sukūrėme planą, ką daryti toliau. Šie žmonės dirbo su savimi, lankė elgesio korekcijos užsiėmimus, kurių metu lavino savikontrolės, mąstymo, problemų sprendimo įgūdžius ir galiausiai savo bėdas išsprendė, o vėliau ir susilaukė vaiko. Šeima turėjo labai didelių problemų, bet jiems pavyko atsistoti ant kojų, jie išmoko konstruktyviai reikšti jausmus, konstruktyviai kalbėtis apie kylančias problemas ir jas spręsti. Ši elgesio korekcija užtruko 2 metus. Tai puikus pavyzdys, kad keisti savo elgesį galima.
– Ar pasitaiko istorijų, kai kreipiasi būtent dėl psichologinio smurto?
– Būna, kad kreipiasi dėl tokių jau radikalių atvejų, kai, tarkime, teisės pažeidėjas moterį persekioja. Kartą pasikviečiau tokią moterį pasikalbėti, nes ją persekiojo jau už smurtą artimoje aplinkoje teistas vyras, kuris atėjo paskui ją. Terorizavimas buvo toks stiprus, kad vyko net mano kabinete, turėjau kelis kartus priminti jam, kad nepamirštų, kur jis yra ir ką čia daro – t.y. smurtauja. Buvo sudėtinga. Teko nutraukti pokalbį, nes buvo negalima toliau kalbėti, auka buvo ir toliau žeminama, iš jos buvo reikalaujama pinigų, daiktų, pasiaiškinimų ir t.t. Po šito pokalbio man teko rašyti pareiškimą policijai, kad asmuo terorizuoja moterį, dėl ko jis buvo nuteistas už terorizavimą, bet tai labai retas atvejis, sunku buvo tai įrodyti, bet galų gale pavyko bendromis policijos ir prokuratūros darbuotojų pastangomis.
– Teisiškai sunku įrodyti psichologinį smurtą?
– Taip. Tai yra labai sudėtinga. Jei kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje, 2020 metais iš 58 553 policijoje užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje tik 7132 buvo pripažinti nusikaltimais ir už tokias veikas jau yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tai yra tik kiek daugiau nei 12 proc. atvejų, nuo bendro skaičiaus ir absoliuti dauguma smurtautojų artimoje aplinkoje nuteisiama už fizinio skausmo sukėlimą... Visuomenė klaidingai gali suvokti, kad 88 proc. pranešimų atvejų smurto artimoje aplinkoje nebuvo... Smurtas paprastai būna, tik neužtenka požymių patraukti smurtautoją baudžiamojon atsakomybėn. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė teisinės atsakomybės forma, už kurią baudžiamajame įstatyme yra numatyta laisvės atėmimo bausmė. Jei smurtinės veikos požymiai neatitinka baudžiamosios atsakomybės, vadinasi, galima pagalvoti, kad smurtautojas yra nekaltas ir kad taip, kaip jis elgėsi galima elgtis? Tačiau smurtautojo kaltė gali būti ne tik vertinant iš baudžiamosios atsakomybės perspektyvos. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tuos 88 proc. atvejų. Pavyzdžiui jei viešoje vietoje moteris sudavė vaikui, bet jos nenuteisė laisvės atėmimo bausme, ar galime traktuoti, kad taip elgtis priimtina, priimtina naudoti tokį vaiko auklėjimo metodą? Visuomenėje gali formuotis tokia nuomonė, kad taip elgtis priimtina, juk nenuteisė... smurtavusi moteris taip pat gali galvoti, kad viskas čia gerai – juk nenuteisė... Bet mušti vaiką nėra gerai, tik už tai nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau akivaizdu, kad moteris turi pykčio valdymo problemų ir jai reikia keisti smurtinį elgesį. Baudžiamoji atsakomybė, kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, paprastai pasiekiama tada, kai artimoje aplinkoje vyksta ilgalaikis psichologinis, o vėliau jau ir fizinis smurtas, kuris laiku nesustabdžius stiprėja...Situacija išsisprendžia paprasčiau, jei fizinį smurtą patyrusi moteris nebegyvena su smurtautoju, bet nemažai moterų pasilieka ir toliau gyvena smurtiniuose santykiuose. Kartais moteris lieka, nes neturi kur išeiti, tiki smurtautojo pažadais pasikeisti, gauna iš smurtautojo dovanų, galvoja, kad jei ji paliks smurtautoją, tai jam atsitiks kažkas baisaus – pvz., palikimo atveju jis grasina nusižudyti... Kita vertus, juos – auką ir smurtautoją gali sieti ir kiti dalykai, tarkime, priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų.
– Ką patartumėte moterims, kurios kenčia nuo psichologinio smurto?
– Tai priklauso nuo to kiek jau padaryta sprendžiant šią problemą. Jei tai slėpta, pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad reikia išsikalbėti apie tai ir geriausia – su tinkamu pašnekovu, kuriuo pasitikima ir kuris gali padėti šioje situacijoje. Svarbu motyvuoti moterį keisti situaciją. Motyvuota moteris ras dvidešimti būdų, kaip išspręsti tokią situaciją, o nemotyvuota moteris ras dvidešimt priežasčių to nedaryti. Ir jei smurtą patirianti moteris perskaitė šį mūsų pokalbį iki galo – tai jau gali tapti teigiamų pokyčių pradžia.
