Kaip ir kiekvienas reiškinys, grožio puoselėjimas turi savo šviesiąją ir tamsiąją puses, čia kyla klausimai apie saiką ir kraštutinumus. Kaip kurti asmeninį įvaizdį? Kas yra tikrasis grožis? Kaip grožio puoselėjime neperžengti ribų ir išsaugoti pagarbą savo kūnui?
Įvaizdžio ir makiažo mokyklos vadovė, profesionali stiliaus formuotoja Kristina Kalmykova paaiškina: „Įvaizdis savyje turi labai daug sudedamųjų dalių. Tai charizmos, išorinio grožio, charakterio, elgesenos, gyvenimo stiliaus ir mūsų istorijos visuma.“
Specialistės manymu, kiekviena moteris yra graži: „Nėra negražių moterų. Kažkas man asmeniškai gali būti joje patrauklu ir sava, o kažkas – svetima, nepriimtina. Ne išoriniai skirtumai ir įsivaizduojamų standartų „neatitikimas“ gadina grožį, o beskonybė. Pas mus vis dar gajos mados tendencijos, kurios kitose šalyse jau seniai praėjusios.
Tendencijoms ypač pasiduoda jaunos merginos, kurioms dar trūksta gyvenimiškos patirties. Vyresnės moterys turi daugiau rūpesčių – šeima, vyras, vaikai, darbas, savęs atradimas. Jos neturi laiko ir intereso susikoncentruoti ties išvaizdos niuansais. O jaunos merginos daugiau galvoja apie seksualumą, grožį, partnerio paiešką. Jos grožį supranta taip – kas madoje, tas turi atsirasti garderobe, veide, šukuosenoje. Be to dažnai jaunos merginos mokosi stiliaus iš bendraamžių, todėl dėl patirties stokos ir tinkamo pavyzdžio neturėjimo nemadingos tendencijos ilgiau užsistovi.“
Į grožio ir stiliaus atskleidimą K. Kalmykova siūlo žiūrėti paprasčiau – kaip į žaidimą. Moteris pabrėžia, kad merginos iki tam tikro amžiaus galėtų pavyzdžio semtis iš mamos. Mama, savo ruožtu, galėtų stebėti iš šono, nukreipti ir įsikišti tik tada, kai dukra to paprašo: „Viskas prasideda nuo mamos santykio su dukra. Idealiu atveju mama turi būti pagrindinė stilistė ir draugė. Praėjus paauglystei, kai buvo stengiamasi būti panašesnėmis į bendraamžes, merginos galėtų atsisukti į savo mamas. Vėliau ateina tarpsnis, kai suaugusi mergina po truputį tampa mama – patarėja pati sau. Ir tik tuomet profesionalių stilistų pagalba gali būti efektyvi ir reikalinga“.
Apsisprendus formuoti naują stilių, Kristina rekomenduoja iš pradžių suvokti – kokia naujojo būsimo garderobo paskirtis? „Aš visada žiūriu – ar moteris nori pakeisti rūbus, ar jai labiau reikia psichologinės pagalbos, ar ji žino ko nori, ar kažko nori, bet neaišku ko. Kitas svarbus etapas – išsiaiškinti pagrindinę motyvaciją keisti aprangos stilių. Paprastai moteris turi vieną iš keturių motyvacijų. Jai gali būti svarbu pabrėžti išorinį grožį ir seksualumą, kad būtų patrauklesnė potencialiam partneriui ar norėdama atkreipti savo vyro dėmesį.
Kita svarbi priežastis keisti garderobą – prisitaikyti prie pasikeitusio socialinio statuso. Šiuo atveju išryškėja dalykinė moters motyvacija. Brandesnė moteris bus suinteresuota pabrėžti savo individualumą. Tokiu atveju ieškome būdų atspindėti moters charizmą, kuri gali būti įgimta arba išmokta per gyvenimišką patirtį.Ketvirtoji motyvacija yra susijusi su vėsoku ir lietingu Lietuvos klimatu. Moterims svarbi patogi apranga.“
K. Kalmykova pabrėžia, kad nauja apranga gyvenimo iš esmės nepakeis: „Visų pirma, turi būti vidinis augimas. Kai moteris viduje auga, natūraliai keičiasi ir jos stilius. Kai moteris jaučiasi laiminga, mylinti, ji spinduliuoja ypatingą energija, kuri traukia kitus žmones ir, žinoma, atsispindi garderobe. Tokią moterį norisi pačiupinėti, pabendrauti su ja. Tačiau, jeigu ji yra nelaiminga, susirūpinusi, neturi nuotaikos, net prisipirkusi naujų rubų, ji jų tiesiog nedevės, nepasipuoš makiažu.“
Stiliaus paieškos yra viso gyvenimo darbas, nes vidinis augimas yra nesibaigiantis procesas.
„Moteris keisis tik tuomet, kai ji bus pasiruošusi pokyčiams. Be vidinio pokyčio ir aiškios motyvacijos, net pasiekusi stulbinantį rezultatą, po kurio laiko moteris grįš į senąjį įvaizdį. Taip atsitinka dažnai. Nepasiruošusi pokyčiams moteris tiesiog negali susitapatinti su naujuoju garderobu. Todėl labai svarbu atsižvegti į tai, ko moteris nori iš tikrųjų, kas ją paskatintų jaustis laimingesne. Jeigu ją labai traukia spalva, kuri pagal koloristiką jai netinka, tegu šiame etape vis tiek ją renkasi ir nesvarbu, ką pasakys kiti žmonės, draugės, kaimynai ar profesionalūs stilistai. Savęs apgaudinėti nereikia. Įvaizdžio pokyčiai yra, visų pirma, paties žmogaus atsakomybė. Stilistai gali būti tik išorinė pagalba“, – įsitikinusi specialistė.
Paklausta apie neidealias kūno proporcijas ir įvairius matomus trūkumus, Kristina patikina, kad dydis – nesvarbu. Svarbiausia, kad moteris gebėtų save matyti realiai ir su pagarba priimtų kiekvieną savo kūno dalį, o tuomet galima pabrėžti, šiek tiek pakoreguoti ar pritaikyti stilių.
Gražia galima būti dabar, nereikia besaikio įvaizdžio tobulinimo. „O, jeigu parodysite tai, ką slepiate kaip savo didžiausią privalumą, niekas net nepamanys, kad tai yra jūsų trūkumas. Galų gale, jei yra kažkas, ką tikrai norite pakeisti ir išgyvenate nemenką diskomfortą, susitvarkykite su tuo ir pamirškite visiems laikams. Aš esu už tai, kas daro moterį laimingą“, – sako K. Kalmykova.
Grožio suvokimą skiepija ne tik mamos ar draugės, tačiau nemenką įtaką turi ir specialistės, dirbančios šioje srityje. Koks jų tikrasis vaidmuo ir atsakomybė formuojant grožio sampratą moters sąmonėje?
Laura Preikšaitienė, socialinių mokslų kolegijos estetinės kosmetologijos studijų programų vadovė ir dėstytoja, tvirtina, jog itin svarbu ruošti specialistes, kurios sugebėtų perduoti būsimai kientei tinkamą grožio suvokimą, kuris stipriai rezonuotų tiek su moters išoriniai duomenimis, tiek su vidiniais asmenybės bruožais.
„Ne paslaptis, kad šiandien vis daugiau moterų ir net vyrų grožio procedūromis naudojasi peržengdami saiko ribas. Be to, tai netenka amžiaus cenzo. Daugeliu atveju perdėtos pastangos investuoti į grožį yra susijusios su tam tikra disharmonija žmogaus viduje.
Todėl mes aiškiai perduodame žinutę mūsų studentėms – nepakanka sukaupti tik profesines žinias ir lavinti įgūdžius. Būsimos specialistės turėtų užsiimti asmeniniu augimu, siekti tapti harmoningomis asmenybėmis. Svarbu būti empatiškai, diskretiškai, sąžiningai ir tai derinti su profesiniais įgūdžiais“, – teigia L. Preikšaitienė.
Pasak moters, kartais klientai nori pasinaudoti grožio paslauga tam, kad išspręstų psichologinę problemą. Saiko ribos paprastai peržengiamos tuomet, kai įvairios grožio puoselėjimo priemonės naudojamos vidinėms problemos maskuoti.
„Specialistai turi aiškiai suprasti, kur yra jų veiklos ribos ir kiek galima kištis į žmogaus kūną. Tai yra labai svarbu, nes kartais ateina klientės su išreikšta psichosomatika. Specialistai turi mokėti atpažinti nuokrypius ir prisiimti asmeninę atsakomybę – netenkinti klienčių noro atlikti tam tikrą procedūrą, bet švelniai ir su pagarba jas nukreipti pas kitos srities profesionalus. Išorinės priemonės nepadės išspręsti vidinių problemų, todėl vaikščiojimas po grožio specialistų kabinetus gali tapti nesibaigiančiu maratonu“, – įspėja dėstytoja.
Paklausta apie psichologines priežastis, kurios skatina kai kuriuos žmones griebtis perdėto išorės puoselėjimo, L. Preikšaitienė sako, jog dažiausiai moterys ir vyrai bando tokiu būdu užpildyti vidinę tuštumą, nuslopinti neišgyventą emocinį skausmą, vienišumą, nori pakelti menką savivertę ir pritraukti išsiilgtą meilę.
„Graži išvaizda kai kuriems tampa lyg kauke, kuria bandoma paslėpti vidinius „negražius“ dalykus. Pasinaudoti grožio paslaugomis yra žymiai lengviau nei atsisukti į sielą ir padirbėti su ja, tačiau tai yra kreivų veidrodžių karalystė. Kalbant apie meilės paieškas, žinoma, graži, išpuoselėta išvaizda atkreipia kitų žmonių dėmesį. Tačiau, jeigu žmogus yra nesusivokęs savo vertybėse, jaučiasi tuščias, yra egocentriškai susikoncentravęs į savo išvaizdą ir mintis apie save, jis negali dovanoti meilės kitam. Abipusis davimas, ilgalaikė partnerystė ir brandi meilė tampa beveik neįmanomi“, – svarsto L. Preikšaitienė.
