Jam būnant prie kompiuterio sakydavau, kad reikia pagalbos su vaiku ar dar kam nors, tai jam vienodai. Esu nuotolinių studijų studentė, tai reikia ir man pasimokyti, bet tai darau, kai vaikas užmiega.
Vaikui jis per parą skirdavo daugiausiai valandą su visais pakalbinimais. Taip pat su nieko bendrauti nenori: nei su mano šeima, nei su draugais, nei su savo šeima.
Man drausdavo bendrauti su draugėmis, visas mano drauges įžeidinėdavo nors jų net gyvai nematęs arba vos keletą kartų. Anot jo, visos draugės nuteikinėja mane prieš jį.
Visas svarbias progas per tuos pusantrų metų sugadindavo – taip pat ir mano gimtadienį. Dabar artėja dukros gimtadienis, tai sakė, kad nedalyvaus.
Tokia ta istorija, kad nežinau ką daryti, esu labai pasimetusi. Gyvendama viena jaučiuosi panašiai kaip su juo, tik mažiau valgyti reikia daryti ir jo daiktus rinkti.
Dabar, kai atskirai gyvename, jis sako kad gailisi, kad viską supranta. Paprašiau veiksmų, kad įrodytų, kad tikrai pasikeitė, sakė – o kam jie? Siūliau ir pas porų psichologą, ir jam vienam apsilankyti pas psichologą, nes jis nemoka valdyti savo emocijų.
Pykčio metu išvadina visokiais žodžiais, taip pat grasina kad sugadins gyvenimą ir paskutinio pykčio metu sulaužė savo telefoną bei išmetė pro langą. Na, labai ilga istorija, norėčiau jūsų pasiteirauti, ar čia jau baigčiai pasmerkti santykiai?
Atsako santykių ekspertas Darius Ražauskas.
Sveiki,
ačiū už smulkiai apibūdintą situaciją. Situacija rimta. Labai gerai, kad išėjote ir gyvenate atskirai. Toks lengvas šokas vyrui visada į naudą.
Ar jūs pasmerkti?
Tikrai ne. Nemaža dalis porų pirmus keletą metų sunkiai įsivažiuoja. Įsimylėjimas pasibaigė, vaikai atsirado, o kas toliau? Vyrui reikia prisitaikyti ir susitaikyti, kad nebe jis svarbiausias. O tai jam labai sunku. Atsirado vaikas ir jūsų didžiausias meilės srautas bei švelnumas keliauja jam. Daliai vyrui užtrunka daug laiko tai suprasti ir priimti.
Gerai Ražauskai, bet gyvenimas pragaras! Ką daryti?
Pirmiausia neskubėti skirtis. Bet neskubėti ir taikytis. Labai gerai, kad vyro prašote įrodymų ir keliate sąlygas. Bendros konsultacijos pas psichologą puiki mintis.
Vyras turi jausti ir suprasti, kad jus turi atsikovoti atgal. Ir tam rodyti pastangas.
Na, gerai, tarkime jis stengsis. Bandys dėl jūsų kažką daryti. O, ką daryti jums?
Apačioje pateikiu, ką galima praktikuoti iš savo pusės, norint padėti jam greičiau keistis.
1. Gerbti jį. Žinau, žinau. Jis pagarbos nevertas. Čia ir visas psichologinis triukas. Dabar jis tos pagarbos nėra nusipelnęs arba visai praradęs. Čia ir pirmo punkto žiaurumas. Reiks kantrybės (ir labai nemažai), kad jį išmokti priimti tokį, koks yra ir pradėti gerbti. Jei pavyks pradėti rodyti jam pagarbą avansu, jūs jau nugalėtojos kelyje.
2. Tikėti jo tikslais ir ateitimi. Jis turi žinoti jog jūs tikite jo planais ir galimybėmis. Jūs tikite, kad jam pavyks. Nors šiuo metu juo netiki niekas.
3. Palaikyti. Jis turi žinoti ir jausti, kad jūs jo didžiausia fanė.
Uch.
Tokie punktukai... Na, mažiausiai norisi juos daryti. O, kas sakė, kad geri vaistai turi būti saldūs? Santykiuose jie dažniausiai kartūs.
Taip pat rekomenduoju perskaityti psichologo Olego Gadeckio knyga „Likimo dėsniai“. Joje rasite papildomų minčių tolesnei kovai už šeimos išsaugojimą.
Linkiu pergalės.
Nesutariate su antrąja puse ar nežinote, kaip elgtis susiklosčiusioje situacijoje? Siųskite savo išsamų santykių problemos aprašymą ir gaukite Dariaus Ražausko patarimą. Anonimiškumą užtikriname.
include("/www/delfi/php/local/formAdmin/gen/265.inc"); ?>
