Spaudimas krūtinėje, besidaužanti širdis, galvos svaigulys ir skausmas, pykinimas, viduriavimas, drebančios rankos, šaltkrėtis, sutrikęs apetitas, nemiga – diskomfortas, kuriuo skundžiasi nemaža dalis į gydymo įstaigas atvykstančių pacientų.
Dažnai pasikartojantys ryškūs fiziologiniai pojūčiai gąsdina tiek jaunesnius, tiek vyresnius žmones. Įtardami sunkias kūno ligas jie kreipiasi pagalbos į medikus, skuba atlikti išsamių sveikatos tyrimų ir didelė dalis pacientų išgirsta nors ir džiuginantį, bet visai neraminantį verdiktą: „Jūs esate sveikas žmogus. Sveikatos rodikliai normalūs“.
Nemalonūs kūno pojūčiai yra, o diagnozės medikai nenustato. Dažnas žmogus čia pradeda ilgą kelionę, mindamas skirtingų gydytojų kabinetų slenksčius, ieškodamas sunkios ligos, kurios „neprofesionalūs“ medikai niekaip neranda. Galiausiai kai kurie pacientai kelionę užbaigia psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro kabinete ir specialisto padedami pradeda sveikimo kelią.
Jausti nerimą yra normalu
Klinikinis psichologas, depresijos gydymo centro vadovas Antanas Mockus pastebi, kad skirtingo amžiaus žmonės dažnai atkreipia dėmesį tik į nerimo fiziologinius pojūčius, įtardami kūno ligą, o ne emocinius sunkumus.
Nenustačius somatinės ligos, paprastai gąsdinantys kūno simptomai liudija apie išgyvenamą nerimą, kurio žmogus dar nėra aiškiai įsisąmoninęs, patyrinėjęs ir tinkamai nukreipęs. „Nerimas yra normalus jausmas, kuris, visų pirma, liudija, jog esame gyvi. Psichinė sveikata nėra gyvenimas be nerimo“, – teigia psichologas.
„Egzistenciniu požiūriu, mums tenka susidurti su mirtimi, laisve, izoliacija, beprasmybe ir visa tai kelia nerimą. Kaip teigia egzistencializmo pradininkas Sorenas Kierkegaardas, nerimas yra laisvės svaigulys. Būdami laisvi atsiduriame neapibrėžtume ir turime prisiimti atsakomybę už savo gyvenimus. Tai gali jaudinti ir tuo pačiu neraminti. Svarbu yra atskleisti nerimo potencialą, kuris gali turėti didelės naudos kiekvienam žmogui, taip pat išmokti tvarkytis su kai kuriais destruktyviais nerimo aspektais“, – įsitikinęs A. Mockus.
Nerimo slopinimo žala
Dažnai nemalonūs ir bauginantys nerimo sukelti kūno simptomai skatina žmones kovoti su išgyvenamu diskomfortu griebiantis psichotropinių vaistų, „užpilant“ jį alkoholiu, slopinant seksu ar narkotikais.
Kai kurie vyrai ir moterys „slepiasi“ nuo nerimo darbe, užsikraudami ant savo pečių ne tik didelį darbo krūvį, bet ir keldami sau maksimalistinius reikalavimus, beje, neretai neįveikiamus.
Psichologas pabrėžia, kad mes dažnai nesaugūs, bijome pasirodyti, jog esame pažeidžiami, kartais būname silpni, bijome atsiverti, bijome sulaukti neigiamų reakcijų – patyčių, nuvertinimo, pajuokos, todėl nekalbame apie išgyvenamą nerimą, susijusius sunkumus ir toliau jį nuolat slopiname.
Depresijos gydymo centro vadovas padrąsina, jog nerimas nėra mūsų priešas. Priešingai, jis yra natūralus signalas, kuris lyg atkreipia dėmesį ir informuoja mus apie realų ar įsivaizduojamą pavojų, padeda mums mobilizuotis ir įveikti grėsmę, jeigu ji yra reali. Nerimas gali siųsti mums žinutę, jog galime prarasti tai, kas mums svarbu, kas mums yra kertinė vertybė (pvz., laisvė ar santykiai su partneriu, ar šeimos nariais).
Ignoruodami nerimą ir kartu jo siunčiamą žinutę, mes lyg atitolstame nuo savęs, neišprendžiame svarbių klausimų, vidinių konfliktų, todėl jie kaupiasi, sukeldami ilgalaikę įtampą. Gyvenimas užsitęsusiame strese gali ilgainiui sukelti nerimo sutrikimus, o vėliau ir depresiją. Streso alinamas organizmas tiesiog išsenka. Tada tampa sunkiau grįžti į normalią būseną, todėl svarbu saugoti savo psichinę sveikatą.
Draugystė su nerimu
Pasak A. Mockaus, kelią galimiems nerimo sutrikimams, depresijai ar neurozei užkirsti galime ne bėgdami nuo nerimo, o išmokdami jį atpažinti ir jame išbūti.
Nors tai gali atrodyti neguodžianti mintis, ypač žmonėms, patiriantiems itin aštrius ir varginančius nerimo sukeltus fiziologinius pojūčius, tačiau tik įsisąmoninę ir priėmę nerimą galime pradėti kurti artimą ryšį su savimi – įsigilinti į asmenines kertines vertybes, pažinti savo emocinį, dvasinį pasaulį, išspręsti vidinius konfliktus, realizuoti save ir, galų gale, atrasti savo gyvenimo prasmę.
Tam labiausiai tinka psichoterapija. Tai yra saugi erdvė, kurioje galime atpažinti ir panagrinėti taip pat ir įsivaizduojamas grėsmes, atskirti jausmus ar mintis nuo faktų.
„Juk jei įsivaizduoju, kad taip bus, tai dar nereiškia, kad taip bus. Be to, dar nieko neįvyko“, – sako A. Mockus.
Anot psichologo, jeigu žmogus nori tvarkytis pats, be specialisto pagalbos, galima didinti bendrą atsparumą stresui. Tam tinka gerai žinomi būdai – tris kartus per savaitę po 40 minučių užsiimti aktyvesne fizine veikla, užtikrinti sveiką ir pilnavertę mitybą, miego režimą.
„Labai svarbūs yra socialiniai ryšiai, artimų ir palaikančių žmonių rato turėjimas. Mėgiamas užsiėmimas gali būti puikus būdas nukreipti įkyrų mąstymą ir permąstymą į kūrybingą veiklą. Atsipalaiduoti padeda įvairios meditacijos, raumenų relaksacijos pratimai. Visa tai žmogus gali daryti savarankiškai“, – teigia specialistas.
