Kaip rašoma pranešime spaudai, joms nereikia kažkaip ypatingai savęs pakeisti ar atrasti. Plačiau apie tai kalbama interviu.
– Tad visgi, ką daryti, jeigu jauti, kad su manimi kažkas ne taip?
– Jeigu reikėtų pasirinkti vieną veiklą gyvenime, kurioje matau prasmę, tai būtų Moterų Ratas. Kodėl? Nes, mano pajautimu, tai yra esmių esmė. Ten vyksta didžiulė magija, keičianti moterų gyvenimus. Moteris ir jos savijauta yra visa ko pagrindas. Tik laiminga moteris gebės užauginti laisvus, kūrybingus, drąsius, savimi pasitikinčius, laimingus vaikus, o jie juk ir kurs mūsų pasaulio ateitį. Moteris, jos savijauta ir vidinis pasaulis yra tai, kas kuria ir keičia mūsų visų pasaulį. O gyvenime juk ir taip viskas sukasi ratu – gimstame, mokomės, renkame patirtis, susilaukiame vaikų, tuomet viską tęsia jie, paskui vaikų vaikai ir t. t.
– Neringa, o kas yra tas Moterų ratas? Kodėl jis?
– Turbūt visos pamenam, kad gilioje senovėje, kai mūsų močiutės ir promočiutės buvo jaunos, moterys praleisdavo labai daug laiko kartu. Drauge jos dirbdavo lauko ir buities darbus, ausdavo, skalbdavo, augindavo vaikus. Būdamos būryje, dalindavosi savo išgyvenimais, jausmais, mintimis, patirtimi. Taip jos perduodavo viena kitai sukauptą išmintį, išsikalbėdavo, net gydydavo viena kitą. Moterų bendrystė buvo natūrali jų gyvenimo dalis.
Laikai labai stipriai pasikeitė, bet moterų poreikis pasidalinti savo jausmais, būti išgirstoms, suprastoms ir priimtoms nepakito. Būtent moterų ratų dėka mes visos vėl grįžtame į tą betarpiška ryšį ir bendrystę. Čia susirenka labai įvairios moterys, kurios šnekučiuojasi, dalinasi patirtimis, atlieka įvairias savęs pažinimo praktikas ar tiesiog leidžia laiką kartu. Patį didžiausią stebuklą sukuria jausmas, kad aš ne viena gyvenu tokiose temose, susiduriu su iššūkiais santykiuose ar darbe – kad esu tarp moterų, kurios taip pat patiria įvairiausius dalykus: liūdesį ir laimę, nusivylimą ir meilę. Tas bendrumo pajautimas suteikia sparnus. Tai tarsi grupinės terapijos sesija, kurioje kalbamės apie tai, kaip jaučiamės čia ir dabar, kas svarbu, kas skauda. Tai sukrečia, tai išlaisvina, tai yra nepaprastai tikra. O būtent to tikrumo dabar daugelis ir ieškome. Kiekvienai mūsų svarbu būti išgirstai, išklausytai ir priimtai tokiai, kokia esi.
– O kaip atrodo jūsų diena?
– Kad ir kaip keistai tai nuskambės, bet kiekviena mano diena yra pilna ašarų. Tikrų, nesuvaidintų, iš ten, kur skauda, kur viskas taip gyva ir jautru. Pagrindiniai mano darbo stalo atributai – dėžutė servetėlių, arbatos puodelis ir atvira širdis ateinančiam žmogui. Tiek užtenka, kad įvyktų stebuklas kitame. Iš tiesų, ašaros išlaisvina, nuplauna susikaupusius skaudulius, atveria sielos žaizdas. Esu laiminga, turėdama galimybę prisiliesti prie kitų žmonių sielų ir padėti atsiverti pokyčiams. Atverti akis ir pasakyti: „Su tavimi viskas gerai! Tu esi nuostabi ir Pasaulis laukia tavęs!“
– Jūsų šūkis „Su Tavim Viskas Gerai“ – ką jis reiškia?
– Dirbant su moterimis tiek grupėse, tiek ir asmeninėse konsultacijose, turbūt 9 iš 10 moterų ateina su įsitikinimu, kad su jomis kažkas negerai... Dažna jų galvoja, kad „esu ne tokia, nevykusi, netinkama, neverta, kažko nesugebanti, netobula“ ir t.t. Ir kas įdomiausia, dažniausiai tai būna sėkmės sociume ir asmeniniame gyvenime sulaukusios moterys, kurių viduje skausmas ir abejonės savimi vis tik ima viršų...
Mano labai giliu įsitikinimu, eiti į esminį pokyti ir į vidinę kokybę galime tik per savęs priėmimą ir taiką su savimi. Todėl kiekvieną savaitę daugybei moterų (ir ne tik jų) kasdien primenu, jog, nepaisant nieko, SU TAVIMI VISKAS GERAI. Tiesiog mes, žmonės, esame tokia „rūšis“, kuri į žemę atėjome mokytis, pažinti, patirti, kaupti tas patirtis ir augti. Klaidų nėra, jos neegzistuoja, yra tik patirtys ir suvokimai. Taigi, SU TAVIM VISKAS GERAI!
– Ką dar be Moterų Rato veikiate?
– Aš ir mano bendramintės esame išsikėlę drąsią misiją kad, Lietuva pasaulyje būtų žinoma kaip laimingų moterų šalis! Dažnai klausiu savęs, kokia yra gražiausia dovana, kurią mes, moterys, galime padovanoti viena kitai šiame pasaulyje? Ir atsakymas visuomet yra vienas: moteriška bendrystė. Dažnai prie durų pasitinku į ratus ar kitus renginius ateinančias moteris. Iš pradžių jos nedrąsiai žvalgosi aplink, tyrinėja aplinką, o paskui apsipranta, susipažįsta, atranda naujų žinių, net susiranda draugių, pradeda naujas veiklas ar verslus, o svarbiausia – atranda save! Matyti tokius pokyčius – didžiulė dovana. Tai veda pirmyn, skatina nesustoti, kai sunku, dalintis žiniomis, burti moteris drauge.
– Kaip viskas prasidėjo?
– Ooooi, prasidėjo turbūt dar ankstyvoje vaikystėje, būryje nuostabių draugių ir suvokime, kiek daug mes viena kitai galime duoti. Gilus ir atviras bendravimas yra nepaprastai auginanti ir stiprybės suteikianti patirtis. Vėliau, vedama smalsumo ir noro giliau suvokti pasaulį bei jame veikiančius dėsnius, nėriau į savęs pažinimo, psichologijos ir saviugdos paieškas, kurios ir atvedė iki čia, kur esu dabar – kartu su moterimis. Intensyviai mokiausi, konsultavau, dirbau su žmonėmis, kol vieną dieną tiesiog, kaip žaibas iš giedro dangaus, aplankė be galo stiprus suvokimas: reikia atidaryti studiją! Tuo metu visiškai neįsivaizdavau, kaip tai bus, bet jausmas buvo nepaprastai stiprus ir aiškus. Taigi pasirinkimo kaip ir nebuvo. Po gerų poros savaičių pasaulį išvydo studija, vėliau išaugusi į Gaja namus.
– Ko labiausiai trūksta pas jus ateinančioms moterims ir kas jas sieja?
– Nors pas mus lankosi labai skirtingo amžiaus ir patirties moterys, bet visoms labiausiai stinga ramybės, savo vidinio pasaulio pažinimo, savęs ir savo jausmų priėmimo, pagarbos sau, meilės ir pasitikėjimo savimi. Kad ir kokios skirtingos atrodytume iš pirmo žvilgsnio, iš tiesų, visos norime vieno ir to paties: būti išgirstoms, gyventi meilėje ir laimėje.
– Kviečiate moteris savanoriauti. Kas jums yra savanorystė? Ką iš to galima gauti?
– Su bendramintėmis sukūrėme vidinio augimo programą „Avilys“, o prie mūsų veiklos prisidedančias savanores su džiaugsmu vadiname „Bitėmis“. Mano suvokimu, savanorystė – tai širdies kelias į pasaulį. Tai vidinės brandos ženklas, kai esame pasiruošusios ne tik imti, bet ir duoti, kai pradedame kelti sau klausimus apie tai, kodėl esame čia, kuo galime pasidalinti, pasitarnauti žmonėms ir praturtinti šį pasaulį.
Nuoširdžiai tikiu, kad mes, kaip tos bitės avilyje, vedamos aukštesnio tikslo ir veikdamos išvien, galime nepaprastai daug. Kartu mes iš tiesų galime kurti stebuklus ir įkvėpti šį pasaulį nuostabiems pokyčiams.
– Sakėte, kad moterys dažnai kenčia nuo bendrystės trūkumo? Kaip tai pasireiškia?
– Labai dažna situacija mūsų visuomenėje, kai moteris lyg ir turi viską: šeimą, darbą, namus, stabilias pajamas, galimybes keliauti ir daugelį kitų gero gyvenimo atributų. Nepaisant to, kažkodėl nesijaučia laiminga ir nesupranta kodėl. Išoriškai ji džiaugiasi visais turimais patogumais, bet širdies gelmės šis džiaugsmas nepasiekia. Tokia moteris dažnai net ima kaltinti save nemokėjimu mėgautis gyvenimu, įrodinėja sau, kad kažkas su ja negerai... Juk ir pinigų yra, ir vyras, ir vaikai sveiki, ir namai gražūs – tai ko dar gali trūkti?
Pastebėjau, kad vien pabuvimas su kitomis moterimis, tikrumas, nuoširdus išsikalbėjimas apie savo vidines temas ir skaudulius be baimės būti nesuprasta ar pasmerkta, labai stipriai įkvepia moteris ir duoda impulsą naujo, kokybiško gyvenimo pradžiai. Įprastai mes esame išmokytos suspėti pasirūpinti savo šeima, darbu, karjera, gražiai atrodyti ir patenkinti visus kitus aplinkos lūkesčius. Atvirai kalbėti apie savo vidines būsenas, savijautą, norus, tikruosius troškimus, pasirodyti silpnoms ir netobuloms mūsų visuomenėje nėra įprasta. Todėl labai norėjau sukurti tokią erdvę, kur tai būtų ir priimtina, ir savaime suprantama, kur moterys galėtų ramiai nusimesti visas kaukes ir prisiminti save.
– Apie ką dažniausiai kalbatės?
– Apie viską, kas tik guli ant širdies. Čia nėra netinkamų temų. Pagrindinis klausimas, kurį dažnai užduodu moterims, tuomet, kai jos jaučiasi blogai: „Kiek Tavęs yra Tavo gyvenime ?“ Tai skatina susimąstyti, ar nėra taip, kad palikau save paskutinėje vietoje, numojusi ranka į visus vidinius poreikius, sielos šauksmą ir svajones.
Mūsų visuomenėje įprasta, kad moteris „privalo“ atlikti savo pareigas, su visais būti pakanti, mandagi. Tuo pačiu metu jai dar „reikia“ būti gražiai, patraukliai, sėkmingai darbinėje veikloje. Susidaro ilga visokių „reikia“ ir „privalau“ grandinė. Deja, savo pačių poreikius jos arba nukelia į paskutinę vietą, arba visai pamiršta. O puoselėti darnią šeimą, auginti savimi pasitikinčius ir laimingus vaikus, būti sėkminga socialinėje terpėje ir dalintis savo meile su aplinkiniais gali tik darną ir ramybę savo viduje atradusi laiminga moteris.
