Egzistuoja paprastas ir smagus būdas, leidžiantis sulėtinti laiko tėkmę. Senstant silpnėja mūsų protiniai ir fiziniai gebėjimai, kuriems dar labiau gali pakenkti tokios ligos kaip Alzheimeris. Maža to, mums nuolat primenama fizinio aktyvumo nauda sveikatai.
Naujas tyrimas, paskelbtas laisvai prieinamame žurnale „Frontiers in Human Neuroscience“ rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie atlieka fizinius pratimus, gali sumažinti senėjimo požymius smegenyse, o šokis įvardijamas kaip efektyviausia fizinio aktyvumo forma.
Kodėl šokis yra efektyviausias pratimas smegenims?
„Sportas turi naudingą poveikį sulėtinant ar net užkertant kelią su amžiumi susijusiam protinių ir fizinių gebėjimų silpnėjimui“, - sako Vokietijos Magdeburgo mieste, Vokietijos Neurodegeneracinių ligų centre atliktos studijos autorė ir mokslų daktarė Kathrin Rehfeld.
„Šiame tyrime mes parodome, kad dvi fizinio aktyvumo formos (šokis ir ištvermės pratimai) stiprina smegenų sritį, kuri su amžiumi traukiasi. Palyginimui galiu pasakyti, kad tik šokis turėjo pastebimų bihevioristinių pokyčių, kalbant apie geresnę pusiausvyrą“, - teigė ji.
Šis skirtumas siejamas su papildomais iššūkiais, mokantis šokio žingsnių.
Mokslininkai pakvietė 62 sveikus 63–80 metų savanorius dalyvauti šioje studijoje ir galiausiai atrinko 52 dalyvius, atitikusius jų kriterijus. Tuomet jie atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes - eksperimentinę šokių grupę ir kontrolinę sporto grupę.
Šokio pamokų turinys vertė dalyvius nuolat mokytis besikeičiančios choreografijos, kurią žmonės turėjo atidžiai įsiminti.
Tuo tarpu sporto grupėje dalyviai turėjo daryti ištvermės, jėgos ir lankstumo pratimus.
Abiejų grupių dalyviams padidėjo smegenų hipokampo sritis, kuri yra itin linkusi su amžiumi nykti. Ši sritis taip pat atlieka svarbų vaidmenį atminčiai ir mokymuisi, taip pat lavinant pusiausvyrą. Tačiau tik šokių grupės dalyviams padidėjo apimtis kairiosios hipokampo pusės dalyse ir tik šokis leido padidėti dešiniojo hipokampo daliai, kuri vadinama ramsčiu (lot. subiculum).
Nors mokslininkai žino, kad fiziniai pratimai leidžia kovoti su amžiaus sukeliamu protinių galių silpnėjimu, šis tyrimas parodo, kad šokis – nuolat kintantys žingsneliai ir choreografija – yra pranašesnė veikla už tokias judesių kartojimu grįstas veiklas kaip vaikščiojimas ar važinėjimas dviračiu.
„Šokių grupės senjorams stengėmės pristatyti nuolat besikeičiančius įvairų žanrų šokius (džiazo, šokio kvadratu, Lotynų Amerikos ir linijinių šokių). Kas antrą savaitę keitėme žingsnius, rankų judesius, greitį ir ritmą, kad jiems nuolat reikėtų mokytis. Sunkiausia jiems būdavo atsiminti žingsnių tvarką, kai juos spausdavo laikas, o treneris neparodydavo jokių užuominų“, - pasakojo K. Rehfeld.
Tačiau ką daryti tiems, kurie yra kairiakojai ir visiškai neturi ritmo pojūčio?
Užuot galvoję, kaip kvailai atrodote, tiesiog pasinerkite į muziką. Muzika pati savaime turi daug terapinės naudos. Vien tik muzikos klausymas pakylėja mūsų dvasią, o jei dar galite pakelti ir savo sėdimąją, bus dar geriau!
„Tikiu, kad visi norėtų gyventi nepriklausomi ir sveiki, kiek tai yra įmanoma. Fizinis aktyvumas yra vienas iš gyvenimo būdo veiksnių, kuris gali prie to prisidėti. Jis kovoja su keliais rizikos veiksniais ir sulėtina su amžiumi susijusį silpnėjimą. Manau, kad šokis yra galingas įrankis, galintis iškelti naujus iššūkius kūnui ir protui, ypač sulaukus vyresnio amžiaus“, - teigė K. Rehfeld.
