Specialistė pastebi, kad šiais laikais į populiarumo viršūnes iššovusios rūgštys, naudojamos savarankiškai, ne vienam pagalbos ieškančiam žmogui yra ne tik padėjusios, tačiau ir iššaukusios dar didesnes problemas. Jas, anot Robertos, paskatinti net nekaltas prausiklis, sudėtyje turintis rūgščių, naudojamas ilgą laiką.

Deja, kol aktyviai kalbama apie rūgščių naudą, mažai liečiama galimų jų sukeliamų žalų tema.

 Roberta Vaitavičiūtė

– Roberta, rūgštys, naudojamos kosmetikoje vis dar yra pakilime. Prieš dešimtmetį apie jas dar tikrai tiek daug nekalbėjome. Ką bendrai kalbant daro rūgštys, kuo jos taip skiriasi nuo kitų veikliųjų medžiagų kosmetikoje?

– Rūgštys yra viena efektyviausių veikliųjų medžiagų siekiant pagerinti odos būklę. Itin gera skvarba leidžia pasiekti giliuosius odos sluoksnius, restrūkturizuoti odą. Naudojant tinkamus algoritmus, galima pasiekti aknės remisiją, keratozių skaidymą ar net visišką pašalinimą, sumažinti uždegimą, pagreitinti ląstelių proliferaciją, sureguliuoti sebumo hipersekreciją, atkurti sveiką odos hidrolipidą.

Rūgštys priskiriamos prie „negatyvios stimuliacijos” – tai odos būklės keitimas per pažeidimą. Tuo juos skiriasi nuo kitų veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui hialurono rūgšties, polisacharidų ar peptidų.

– Kokias rūgštis išskirtumėte populiariausiomis?


Manau vis dar pačia populiariausia rūgštimi išlieka glikolis. Taip yra dėl itin mažos molėkulinės masės ir didelės skvarbos. Glikolis viena dažniausiai naudojamų rūgsčių, siekiant atnaujinti, jauninti, mažinti uždegimą, skaidyti melanino sankaupas. Dažniausiai naudojama brandžiai odai arba saulės pažeistai odai. Veikimas priklauso nuo koncentracijos ir pH. Didžiausias pavojus yra netinkamos koncentracijos ir pH parinkimas pagal odos būklę, kuris gali sąlygoti itin stiprius pažeidimus, kitaip tariant nudeginti odą.

Taip pat – salicilo rūgštis, kuri teigiamai veikia norint sumažinti padidėjusią sebumo sekreciją, slopina patogenų (pvz.; stafilokoku, streptokoku ar aknės bakterijų) dauginimąsi. Kaip ir su glikolio rūgštimi, pavojus yra patirti nudegimus, po kurių gali likti randai.

Dažniausiai daromos klaidos naudojant rūgštis – ilgas ir nereguliuojamas naudojimas, kuomet išsivysto patogenų tolerancija (aknės atveju). Ilga „negatyvi stimuliacija” gali sukelti nepageidaujamą poveikį: įvairius pažeidimus, raudonį, sausumo, tempino jausmą, uždegimus.

– Apie kokias rūgštis kalbame mažiau, tačiau galbūt be reikalo?

– Mano viena mėgiamiausių rūgščių, apie kurią dar išties mažai kalbama – gliukonolaktonas. Ši rūgštis priskiriama PHA (polihidroksi rūgštims). Pasižymi itin gera tolerancija, puikiai atkuria drėgmę, mažina saulės daromą žalą. Labiausiai pasiteisinusi veiklioji medžiaga, esant įvairiems uždegiminiams procesams, odos jautrumui, dehidratacijai.

– Ar visiems reikia tų rūgščių? Kodėl?

– Rūgščių visiems tikrai nereikia. Yra daug veikliųjų medžiagų, kurios puikiai atkuria hidrolipidą, slopina uždegimą, skaido keratozes ir t.t.

Net ir labai efektyviai veikiančios rūgštys naudojant ilgą laiką gali turėti neigiamą poveikį, nes išsivysto tolerancija arba sutrikdoma naturali odos mikrobiota. Namų priežiūrai skirtuose produktuose esančios rūgštys turi būti naudojamos tik su specialistų priežiūra ir paskyrimu.

– Kokios medžiagos gali atlikti tą pačią funkciją kaip ir rūgštys?

– Rūgščių alternatyvai galime naudoti fermentus (enzymus). Pavyzdžiui, iš ananasų išgautą fermentą bromelainą. Šis turi puikų keratolitinį poveikį, taip pat veikia priešuždegimiškai, slopina patogenų dauginimąsi, skaido pigmento sankaupas.

– Ar dažnai tenka matyti žmones, kurie paprasčiausiai prisidirba su rūgštimis? Kokios tai būna situacijos ir kokios jų pasekmės?


– Deja, bet tikrai dažnai tenka susidurti su neteisingai naudojamų rūgščių pasekmėmis. Labai liūdna matyti, kai dėl informacijos stokos ateina klientai su visiškai nudegintu raginiu sluoksniu, stipriu uždegimu, padidėjusiu riebalavimusi. Net nekaltas prausiklis, kurio sudėtyje yra rūgšties, naudojamas kiekviena diena ilgą laiką, gali labai pakenkti.

Dažniausiai pastebimas odos pH disbalansas, kai turime sausus raustančius skruostus ir padidėjusią riebalinių liaukų hipersekreciją kaktos, nosies, smakro srityse. Taip pat dažnas atvejis – padidėjęs jautrumas, tempimo jausmas. Užsitęsus tokioms buklėms gali formuotis bėrimo elementai, varginti raudonis, išsiplėtę kapiliarai, atsirasti antrinės infekcijos, dermatitas.

– Rūgščių sudėtyse turi tiek pigi prekybos centrų kosmetika, tiek prabangi kosmetologų naudojama. Kaip paaiškinti tą pačią veikliąją medžiagą visai skirtinga kaina? Ji gali skirtis ir keliasdešimt kartų. Savaime suprantama – pakuotė, marketinginės ir pozicionavimo išlaidos. O tai, kas pakuotės viduje?

– Visų pirma nėra nei vieno produkto, kuris turėtu tik vieną veiklią medžiagą. Taigi, praktiškai labai sunku palyginti, kodėl kaina taip skiriasi. Tiek masiniam naudojimui skirti produktai, tiek profesionali kosmetika visada bus sudaryta iš veikliųjų medžiagų kompozicijos. Visų šių medžiagų kompozicija sukuria produkto vertę.

Taip pat kosmetika, laisvai prieinama vartotojui pagal ES reglamentą, negali turėti aukštos koncentracijos biologiškai aktyvių veikliųjų medžiagų. Na, tarkime leistina norma yra 15 proc BAM (biologiškai aktyvių veikliųjų medžiagų). Tuomet, jei ši riba yra viršijama, produktas yra skirtas tik profesionaliam naudojimui, t.y. su specialisto priežiūra. Tai kaip receptinis vaistas, kurio laisvai negalima įsigyti ir vartoti tik pasiskaičius aprašą.

Kad gamintojas galėtų parduoti aukštos koncentracijos veikliąsias medžiagas turinčius produktus, jis turi atitikti begalės saugumo reikalavimų, kosmetologai turi praeiti būtinus mokymus, kad gebėtu tinkamai parinkti produktus pagal odos būklę. Kitas svarbus momentas yra kokybės kontrolė ir atsakomybė.

Čia man labai patinka palyginimas su greito maisto produktais. Paimkime mėsainį, jis turės ir bandelę ir mėsos paplotėlį, salotos lapą, bet mes visi suprantame, kokia šio mėsainio vertė kūnui. Ir tuomet iškepkime bandelę namuose, iš ūkininko paimkime jautienos ir padarykime mėsos paplotėlį, salotą nuskinkime iš savo daržo. Taip, abu mėsainius mes galime pavadinti mėsainiais, bet nauda sveikatai ir vertė bus tikrai skirtinga. Su kosmetika taip pat.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)