Pažvelgus į šią liekną išvaizdžią blondinę, ketverių Upės ir beveik dvejų Vėjo mamą, galėtum pagalvoti, kad tai dar viena turtingo pagyvenusio vyro išrinktoji, tačiau 38-erių Rūta Pulkauninkaitė-Macikė savo pasiekimais gali nušluostyti nosį ne vienam sėkmingam vyrui - jos CV įspūdingas.
Rūta vadovavo ne vienam Lietuvos viešbučiui, šiuo metu yra naujo prabangaus viešbučio „Pacai“ vadovė. „Iki 30-ies metų, tikrai galiu prisipažinti, labai apie vaikus negalvojau ir neplanavau, tikrai visą laiką dirbau. Tiesiog stengdavausi savo darbą padaryti gerai ir taip, tai buvo ir viršvalandžiai – darbo valandos neskaičiuojamos. Apie vaikus negalvojau, maždaug nuo 30-ies metų turbūt subrendau motinystei“, – sako Rūta.
Rūta šiandien džiaugiasi, kad jie su vyru Andriumi neskubėjo tapti tėvais: „Norėjome siekti karjeros ir visą laiką investuoti į save“. Jos nežavėjo standartinis moterų – vadovių gyvenimo scenarijus – pagimdyti, iš karto pasamdyti auklę ir po kelių dienų keliauti į darbą.
Kai pirmagimei Upei suėjo 7 mėnesiai, Rūta su vyru nusprendė, kad jie motinystės atostogas gali išnaudoti kur kas produktyviau, nei sėdint namie. Todėl keliones dievinusi pora su dukrele pusmečiui išvyko į Ispaniją – labiausiai į pietus nutolusį tašką. Rūtos vyras Andrius yra grafikos dizaineris ir gali dirbti iš bet kur – jam tereikia kompiuterio ir interneto. O Europa ilgai viešnagei su kūdikiu atrodė gan saugus pasirinkimas.
Po pusmečio Ispanijoje pora nusprendė, kad žiemoti net ir čia jiems per šalta. Todėl vos sužinojusi, kad laukiasi antro vaikelio, Rūta pradėjo įkalbinėti vyrą didesnei avantiūrai – išvykti gyventi į Aziją. „Pasirinkome Balį, nes ten puikios ligoninės, geras internetas ir be abejo, nuostabus klimatas“, – sako Rūta.
„Teko vyrą įkalbinėti. Turime butą, esame pasiėmę banko paskolą, tad priėmėme sprendimą, kad butą išnuomosime ilgam laikotarpiui. Teko surasti nuomininką. Tuomet vyrui, kuris turi savo verslą, buvo neramu – kaip bus su klientais, kaip reikės viską sutvarkyti, kad galėtų bendrauti per atstumą“, – sako Rūta.
Macikų šeimos vaizdai iš Balio salos tiesiog gniaužia kvapą. Rūta neslepia – jie turėjo ilgai taupyti, kad galėtų sau leisti taip gyventi kone metus.
„Eilinė diena atrodydavo taip: atsikeliame 6 ryto, iš karto puolam rengtis maudymosi rūbus, susikrauname miegančius vaikus į automobilį ir lekiame prie vandenyno. Dažniausiai mūsų rytai prasidėdavo nuo banglentės. Kadangi buvome vieni, neturėjome auklės, tai surfindavome paeiliui: pirma vienas eina, vėliau kitas.
Įprastai surfini valandą ar pusantros, tad mūsų rytinis pabuvimas prie jūros trukdavo apie 3 valandas. Tada turėjome tokią tradiciją po sesijos nuvažiuoti į kavinę atsigerti kavos, pasimėgauti, apsitarti. kaip kuriam sekėsi gaudyti bangas ar kiek bangų pagavome, kokios buvo sąlygos. Tada vyras jau puldavo į darbus, o aš užsiimdavau buities darbais: valgio gaminimu, namų tvarkymu, vakarienės planavimu ar nuvažiavimu į parduotuvę. Žinoma, visame tame būdavo daugybė maudymosi sesijų baseine.
Balyje visą laiką karšta, todėl norisi atsigaivinti ir lipti į baseiną. Vakare, žinoma, sėsdavome vakarienės: ją gamindavome namie ar eidavome į kavinę pavalgyti, jeigu pasisekdavo dar nuvažiuodavome palydėti saulės prie vandenyno. Tokia mūsų diena, o miegoti eidavome anksti. Saulė tropikuose visada leidžiasi šeštą valanda vakaro, tad apie devintą vakaro stengdavomės jau gulėti lovoje“, – pasakoja moteris.
Rūta sako, kad Balyje sunkiausia buvo susirasti ir išsinuomoti namus – jiems norėjosi nuosavo baseino ir gražių vaizdų pro langus, tačiau tokių vilų nuoma šioje saloje kainuoja ne vieną tūkstantį eurų per mėnesį.
„Mes iš tiesų išbandėme labai daug variantų Balyje: teko gyventi apartamentuose, vieno kambario viloje, svečių namuose, viešbutyje, o galiausiai apsigyvenome 3-jų kambarių viloje. Supratome, kad tai mūsų šeimai buvo geriausia ir patogiausia. Tai buvo mums tinkamiausias variantas.
Trijų kambarių vila tau jau gali kainuoti ir pusantro, ir du tūkstančius eurų – labai priklausys nuo vilos, nuo jos vietos, nuo įrengimo lygio. Tai biudžetai gali būt skirtingi. Maistas kainuoja panašiai kaip ir Lietuvos parduotuvėse. Tai vėlgi, ką jūs mėgstate valgyti, kaina labai priklauso - yra ir pigesnių, ir brangesnių produktų.
Žinoma, norisi išeiti pavalgyti ir į miestą, nes Balyje yra tikrai nuostabių kavinių. Ten gali rasti naujausias viso pasaulio maisto tendencijas. Tai jei jau laisviau gyvenanti, neribojant savęs, tai vis dėlto kokie 3 tūkstančiai eurų būtų reikalingi 4 asmenų šeimai mėnesiui“, – sako Rūta.
Keliautoja neslepia – jų šeimai kone metus gyventi Balyje buvo išties brangu: „Mes su vyru pradėjome taupyti prieš daugybę metų. Iš pradžių taupydavome atostogoms. Kelionės būdavo planuojamos mažiausiai prieš pusę metų. Tai reiškia, kad nuo kiekvieno darbo užmokesčio mes turėdavome sąskaitą, į kurią kiekvieną mėnesį pervesdavom pinigų sumą. Tiek vienas, tiek kitas. Tokiu būdu, artėjant kelionei, mes turėdavome kažkokią pinigų sumą. Tokią taupymo sistemą taikome iki šiol. Atsidedame pinigų savo kelionėms, atostogoms.
Mes atsakėme sau į klausimą, kad mūsų šeimai didžiausia vertybė yra keliauti, pamatyti pasaulį, išbandyti naujus potyrius, o ne kaupti daiktus. Namuose mes neturime televizoriaus, neturime namo ir supratome, kad mums geriau gyventi miesto centre, kur praktiškai nereikalingas automobilis, nes visur gali nueiti pėsčiomis. Yra tiesiog patogi vieta gyventi. Mes nekaupiame daiktų, nesivaikome madų. Savo bute gyvename daugiau nei 10 metų ir tik padarome kosmetinius remontus, minimalius pokyčius, bet neskubame visko keisti, iš naujo remontuoti, pirkti naujų baldų“, – sako pašnekovė.
Rūta neslepia, auginti vaikus egzotiškoje šalyje, be auklių ir močiučių pagalbos, nebuvo lengva. Tačiau ji kategoriškai nepritaria teorijoms, kurios teigia, jog vaikams geriausia būti namie ir neverta su mažais vaikais keliauti, nes jie nieko neprisimena: „Oi, manau, kad labai verta. Didėja šeimos ryšys, nes būdamas čia, Vilniuje, tu randi mažai laiko prisėsti, pakalbėti, pabūti su šeima, nes čia yra ir verslo susitikimai, ir draugai, ir pažįstami, ir renginiai, ir kinas, ir teatras, ir visur nori suspėti sudalyvauti. Balyje tampi toks tarsi truputėlį izoliuotas. Kai išvažiuoji, tavo visas dėmesys yra šeimai, tavo vaikams, tavo vyrui, tavo žmonai. Tu daug daugiau laiko leidi kartu. Ryšiui su vaikais tai yra nepakartojamas, nepaprastas laikas.
Taip pat tai vaikams duoda tiek daug drąsos. Tai yra kita kultūra. Ten prie vaikų eina visi, drąsiai juos ima į rankas. Niekas ten neklausia, niekas akių nenuleidžia, kaip pas mus. Pamato mažą vaiką, jį griebia, nešasi ir rodo jam – žiūrėk, va pasaulis. Matosi, kad mūsų dukra labai išdrąsėjusi. Žinoma, mes patys ją labai skatindavome – eik, bendrauk, pati užsisakyk gėrimą, užsisakyk ledų, jeigu tu nori, va angliškai reikia taip ir taip pasakyti.
Egzotiškuose kraštuose pasitaiko visko – vaikai ir ten sirgo, net ligoninėje gulėjo, atsigėrę nešvaraus baseino vandens, bet mes niekada nesigailėjome pasiryžę šiai avantiūrai. Nei akimirkos, nei vienos dienos.“
Visą Rūtos interviu žiūrėkite vaizdo įraše.
Gyvenimo būdo laida apie tėvus „Kasdienybės herojai“ – tai išskirtinės, jaudinančios tėvų gyvenimo istorijos ir patirtys. Kas savaitę – naujas interviu su gerai žinomu žmogumi, o gal netradicinį gyvenimo būdą pasirinkusiu tėvu ar mama.
