Šokėjas įkūrė savo verslą, uždirba daugiau nei bet kada gyvenime, ir kaip pats sako, penkioms dienoms per savaitę su savimi gyventi pasiėmė septynerių dukrą Ditę. Nors dar visai neseniai manė, kad po padarytų klaidų, nebesugebės išsikapstyti iš nesėkmių ruožo: „Taip, mano gyvenime buvo tokių duobių, kur neturėjau net 5 eurų kišenėje. Kartą dukra pamatė mergaitę, valgančią bananą. Ir ji man sako – tėti, noriu bananų, nupirk man bananą, o aš jai sakau, kad neturiu pinigų. Ir ji sako – čia yra tik tai bananas, tėti, nupirk, prašau. O aš neturėjau galimybės to padaryti. Buvo toks etapas, kad kur bestukseni, visur durys uždarytos“, – atvirai pasakoja žinomas vyras.
Koks paradoksas – Andrius Kandelis kadaise buvo vadinamas sėkmės kūdikiu – sportinių šokių šokėjas net vienuolika kartų tapo Lietuvos ir dukart pasaulio čempionu, tačiau šiandien lietuviai labiau prisimena ne jo nuopelnus, o drabužių vagystę prekybos centre. Ne veltui sakoma, kad reputacija yra viskas. Po šio įvykio Andriui griuvo visas gyvenimas – jis prarado didžiąją dalį savo darbų.
„Ką aš tada dariau? Aš tada atsiklaupiau prieš dukrą ant kelių ir pasakiau, kad aš viską dėl tavęs padarysiu, kad tavo gyvenimas būtų šviesus. Ir kitą dieną aš pasiskolinau pinigų, nusipirkau bilietą į Honkongą, ir išskridau uždirbti pinigų bei atsistoti ant kojų“, – sako Andrius.
Nors žinomus vyrus mes įpratę laikyti nešeimyniškais ir nepatikimais, Andrius sako, kad tėvystė jį labai pakeitė. „Buvusi žmona patvirtintų, kad visada buvau rūpestingas tėvas“, – sako Andrius. Atsistojęs ant kojų ir susistiprėjęs emociškai šokėjas sako pasiryžęs pats auginti dukrą ir apgyvendinti ją savo namuose, kad buvusi žmona galėtų daugiau laiko skirti karjerai.
„Kai susilaukiau dukros – buvo visko. Ir per klubus ėjau, ir pas draugus ėjau vadinamus, kurie tam tikru etapu pasinaudojo manimi, gal dėl to, kad buvau populiarus, nežinau. Turėjau už ką atsiprašyti savo buvusios žmonos“, – sako Andrius.
Košių virimas ir kasų pinimas dukrai Andriui teikia didžiulį malonumą. Jis ima dukrą kartu į tolimiausias keliones. „Aš nuo pačių pirmų akimirkų ir naktį keldavausi prie jos, ir pusryčius jai gamindavau. Nesakau, kad aš tai vienas dariau, be abejo tai darė ir mano antra pusė, bet procentaliai viską darydavau daugiau aš. Dabar ji 5 dienas per savaitę tikrai prabūna pas mane, bet tai nėra diskriminacija, tiesiog, mano manymu, mano buvusi žmona yra daugiau įnikusi į darbus, į karjerą. Mes labai gražiai bendraujame, neturime jokių nuoskaudų ir viskas gražiai pamiršta“, – teigia šokėjas.
Šiandien Andrius sako, kad vis dėlto ne vagystė, o prieš ketverius metus įvykusios trečiosios skyrybos jį visiškai sužlugdė.
„Prieš mane buvo juoda plėvelė tiesiog, pamesta galva ir kažkokie nesąmoningi veiksmai, bet laikui bėgant, ačiū Dievui, jie mane išmokė išgyventi. Tai netiesa, kad tik moterys skaudžiai išgyvena skyrybas“, – sako pašnekovas.
Andrius puolė į depresiją ir padarė tokių klaidų, kurių jam visuomenė iki šiol negali atleisti – šokėjas buvo pagautas vogęs drabužius vienoje Vilniaus parduotuvėje, pabėgo padaręs avariją ir trejiems metams neteko teisės vairuoti, o pernai jam buvo atimta sportinių šokių teisėjo licencija, dėl ko jis dabar priverstas varstyti teismų duris.
Pernai Kandelis buvo viešai apkaltintas tarptautine afera – žiniasklaidoje buvo rašoma, kad tarptautinėse varžybose užsienyje Andrius dirba komisijoje, gauna už tai atlygį ir kitų privilegijų, nors neturi tam teisės. Dėl to Lietuvos sportinių šokių federacija apskritai atėmė teisėjo licenciją Kandeliui. Šokėjas kreipėsi į teismą ir neseniai laimėjo pirmąją pergalę. Andrius svarsto, kad galbūt tai buvęs jo uošvis – pirmosios žmonos Eglės Visockaitės tėvas, žinomas šokių treneris bando jam pakenkti: „Manau, kad gal tam tikrų žmonių yra kažkokios asmeninės nuoskaudos, kerštas gal kažkoks. Man tai visiškai neįdomu ir tie žmonės man visiškai nerūpi.“
Visų nuostabai, Andriaus karjeros atimta šokių teisėjo licencija jo karjeros nesugriovė.
Prieš metus Andrius įrengė šią didžiulę šokių studiją – šešių šimtų kvadratinių metrų patalpose šoka net 150 šokėjų. Nepaisant praūžusių skandalų, Andrius sako dabar kaip treneris išgyvenantis aukso amžių – netrūksta nei darbo, nei pajamų.
„Žinoma, mano karjerai pakenkė tie skandalai. Bet jie padarė mane ir stipresniu, išmokė išgyventi. Kitaip gyvenime gal būčiau ir neišmokęs nieko“, – sako pašnekovas.
Andrius ne tik moko vaikus šokti – jis įkūrė savo prekės ženklą – kuria vardinius kvepalus, drabužius ir batus. „Tai brangūs ir išskirtiniai daiktai, įkandami ne kiekvienam lietuviui“, – sako Andrius.
„Kai man buvo sunku, man padėjo tik 4 žmonės. Mano antras tėvas, kunigas Valerijus Rudinskas, su kuriuo mes tikrai labai iki šiol artimai bendraujame. Mano tėvai, kurie visą dušią atidavė man ir buvo visą laiką šalia manęs, ir, be abejo, mano dukra. O visi draugai, su kuriais linksminausi, kurie pozavo fotografams kartu, jų ištikus bėdoms nebeliko. Dabar turiu tik du draugus.
Neslėpsiu, aš išties sirgau depresija. Tiesiog vienu metu buvo susikrovę viskas į vieną vietą. Ir žmogus gyvenime pasimeta, bet stiprus yra ne tas, kuris laimi, stiprus yra tas, kuris atsikelia“, – pasakojo Andrius.
Kad ir kaip būtų sunku, Andrius niekada nemąstė keliauti į Europą skinti braškių: „O kodėl turėčiau – esu paskaičiavęs – į save kaip į šokėją esu investavęs daugiau nei pusę milijono eurų. Nors aš manau, kad tikrai per greitai ir per lengvai viskas atėjo į mano gyvenimą. Ir aš nespėjau susigaudyti kas vyksta.“
37-erių Andrius buvo triskart vedęs. Pirmą kartą – savo šokių partnerę Eglę Visockaitę, antrą – Redą Gikytę, kuri vėliau tapo Egmonto Bžesko žmona, o trečią kartą – Mildą Dužinaitę – su ja kuria susilaukė dabar jau septynmetės dukros Ditės.
Paklaustas, ar tai nereiškia, kad jis tiesiog nėra šeimos žmogus, Andrius pamąsto, kad gal tiesiog dar nerado antros pusės.
Andrius neslepia – tai ne atsitiktinumas, kad jis profesionalaus šokėjo karjerą baigė kaip tik tada, kai gimė jo dukra: „Norėjau matyti kaip ji auga, kaip išmoksta vaikščioti ar važiuoti dviračiu. Man tai buvo kur kas svarbiau už aplodismentus ant parketo. Man dar tęsiant karjerą gimė nuostabi dukrytė, o man tekdavo išvažiuoti į kokią Aziją dviems mėnesiams. Aš sėdėdavau viešbučio kambary ir žiūrėdavau per telefoną, per „Skype“, kaip ji žaidžia, o manęs jau laukia ant parketo apačioje. Aš buvau jau visiškai kitame pasaulyje negu tie šokiai, ir, ačiū Dievui, mes labai greitai pasiekėme pakankamai aukštų rezultatų, ir gražiai su partnere išsiskyrėme.“
Andrius sako, kad jam treniruoti vaikus patinka ne mažiau nei pačiam lipti ant parketo. Tačiau jam tenka susidurti ir su tokiais tėvais, kurie turėdami išskirtinius vaikus nepuoselėja jų talento, ir priešingai – tokių, kurie liepia padaryti iš jų vaikų žvaigždes ir čempionus bet kokia kaina.
„Aš greitai pamatau talentą. Man užtenka ir vienos treniruotės – 45 minučių. Tačiau galutiniame rezultate, tas, kuris daug dirba, pasieks daugiau. Nes talentingieji greitai pasiekia šlovės ir nuleidžia rankas“, – neabejoja treneris.
Andrius sako, kad po trijų skyrybų jis jau nebeieško žmonos, ir apie rimtus santykius nenori nė pagalvoti. Dabar visas laikas skirtas dukrai ir darbui. „Nebent netyčia įsimylėsiu“, – sako šokėjas.
