Pirmieji prezervatyvai
Kiek žinoma iš rašytinių šaltinių, pirmą kartą prezervatyvą Europoje panaudojo anatomas Fallopia (kiaušintakiai dar vadinami jo pavarde – Falopijaus vamzdis) 1564 m., rašoma keisti mūsų požiūrį į sveikatą siekiančių muziejaus ir bibliotekos „Wellcome Collection“ svetainėje.
XVI a. prezervatyvai visų pirma buvo naudojami siekiant apsisaugoti nuo lytiniu būdu plintančių ligų. Europoje 300 metų daug žmonių užsikrėsdavo sifiliu ir netgi mirdavo nuo jo. Tačiau XVII a. medicinos tyrėjams atradus spermatozoidus, Bažnyčia ėmė smerkti prezervatyvų naudojimą. XVIII a. medicinos srityje jau buvo įsigalėjusi nuomonė, kad prezervatyvais naudojasi tik ištvirkėliai, prostitutės ir amoralūs žmonės.
Nepaisant šios nuostatos, prezervatyvai buvo populiarūs tarp aukštesniosios ir viduriniosios klasės atstovų. XIX a., kai Ch. Goodyearas atrado gumą, jie tapo prieinami ir darbininkų klasei.
Japonijoje ir Kinijoje prezervatyvai naudoti dar iki XV a. Japonijoje juos gamino iš vėžlių kiautų, vėliau – iš plonos odos, Kinijoje – iš vaškuoto popieriaus arba iš ėriukų žarnų. Šie prezervatyvai mažai skyrėsi nuo Europoje XVIII a. gamintų prezervatyvų iš lino ar galvijų žarnų.
Dažniausiai prezervatyvai buvo vieno dydžio, be to, prieš naudojimą juos reikėdavo pamirkyti vandenyje. XVIII a. prezervatyvų rinka priklausė dviem konkuruojantiems gamintojams – „Mrs Phillips“ ir „Mrs Perkins“, o norintiems buvo ir nesudėtingas receptas, kaip patiems pasigaminti prezervatyvą namuose.
Moteriški prezervatyvai
Manoma, kad moteriški prezervatyvai atsirado maždaug prieš 2 tūkst. metų senovės Graikijoje. Prakeiktas karalius Minas ejakuliuodavo gyvatėmis ir skorpionais, todėl jo partnerės mirdavo. Pasak padavimo, galiausiai jo gydytojas sugalvojo įvesti meilužėms į makštį ožkos pūslę, kad nuodingos gyvatės ir skorpionai būtų sugauti, nespėję įgelti.
Veikiausiai tai tėra padavimas, o realus faktas – kad 1923 m. Marie Stopes, aktyvi gimstamumo kontrolės šalininkė ir pozityviosios eugenikos šalininkė, pristatė vieną iš pirmų moteriškų prezervatyvų. Jis buvo pagamintas iš storos gumos ir turėjo plieninį apvadą. Kaip ir kitus to meto gumos gaminius, moterišką prezervatyvą buvo galima išplauti ir naudoti daug kartų.
Pirmas šiuolaikinis moteriškas prezervatyvas buvo pristatytas 1993 m., tačiau didelio pasisekimo nesulaukė. Moterims jis atrodė keistas, sunkiai įsistatomas, baimintasi, kad naudojamas pagal paskirtį jis šiugždės. Žurnalistai moteriško prezervatyvo privalumais apskritai nesidomėjo – tik pašiepiamai aprašė. Vienu metu jį lygino su dailininko Edvardo Muncho paveikslu „Šauksmas“.
1998 m. reikalai ėmė taisytis. Gamintojas „Wisconsin Pharmacal“ sulaukė peticijos iš Zimbabvės, kuri buvo pasirašyta 30 tūkst. moterų – jos prašė, kad ir jų šalyje būtų prieinami moteriški prezervatyvai. Išsivysčiusių šalių gyventojai šaipėsi, o besivystančiose šalyse, ten, kur medicinos paslaugos buvo sunkiai prieinamos, kilo susidomėjimas prezervatyvas, kurį galima įsistatyti gerokai anksčiau intymių santykių ir naudoti ne vieną kartą, atrodė tikras išsigelbėjimas.
Žodžio „prezervatyvas“ kilmė
Neaišku, kokia žodžio „prezervatyvas“ – angl. „condom“ kilmė. Jis galėjo kilti iš miestelio Prancūzijoje pavadinimo, galėjo būti pavadintas karaliaus Karolio II gydytojo vardu, o galbūt kilo iš lotyniško žodžio – dėl šio žodžio etimologijos nesutariama.
Žinoma tik tiek, kad žodis „prezervatyvas“ pirmą kartą buvo paminėtas eilėraštyje 1706 m., antrą kartą literatūroje – 1709 m., o slenge šis žodis turi ne vieną atitikmenį, populiariausi – sargis, guma, gumytė.
Dar šis tas apie prezervatyvus
Apie prezervatyvus rašė tiek Kazanova, tiek Markizas de Sadas, Kazanova paminėjo, kad jų išradėjas „turėjo būti geras žmogus“. Psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas nebuvo prezervatyvų gerbėjas, tiesa, manė, kad jie – geresnis variantas nei nutrauktas lytinis aktas. Rašytoja Jane Austen rekomendavo ne kontracepciją, o miegoti atskirose lovose. Katalikų bažnyčia tik 2010 m. nenoromis pritarė prezervatyvų naudojimui ir tik siekiant apsisaugoti nuo sunkių ligų, pavyzdžiui, nuo ŽIV.
1990, 2000 ir 2010 m. JAV buvo atlikti trys tyrimai apie seksualinę elgseną; paaiškėjo, kad prezervatyvai sulig kiekvienu dešimtmečiu buvo vis populiaresni, ypač tarp vyrų ir naujų jų partnerių.
XXI a. tiek vyriški, tiek moteriški prezervatyvai išgyvena revoliuciją, o moteriškų prezervatyvų rinka tapo konkurencinga, kas reiškia, kad ateityje moterys turės daugiau pasirinkimo galimybių. „Bill & Melinda Gates“ fondas skyrė 11-ai prezervatyvų kūrėjų po 100 tūkst. dolerių, kad šie sukurtų ką nors naujo. Įdomus metas nepamirštantiems ne tik sekso, bet ir saugumo.
