„Man 54-eri, anksčiau dirbau vykdomąja direktore. Jau penkerius metus nevartoju alkoholio. Ilgai nesuvokiau, kad vienintelis būdas pagyti nuo šios ligos – laikytis nulinės tolerancijos, nes įvairių teorijų netrūksta.

Mano istorija prasidėjo, ko gero, dar vaikystėje, kai su tėvais algų mokėjimo dieną eidavome į restoraną. Labai mėgau limonadą su alumi, tėvai nedraudė. Žvelgdama atgal suprantu, kad priklausomybė ėmė vystytis pradinėje mokykloje. Vaikystė darėsi vis sunkesnė dėl nuolatinių barnių šeimoje, įskaitant fizinį ir psichologinį smurtą, kuris nualino mano kūną ir sielą.