Reabilitacijos nuo pat mažens
Kristijono mama Jovita pasakojo, kad kai sūnui sukako metukai, jie suprato, kad kažkas yra negerai. „Kristijonas atrodė tingus kūdikis, jis nesivartė, visada sėdėjo ištiestomis kojomis, o pėdos net išsikreipdavo nuo įtampos. Jis šliaužė tarsi pašautomis kojomis, tik rankų pagalba. Visai negalėjo išsilaikyti ant keturių ropojimo pozicijoje, stovėjo tik įsikibęs, tačiau pats negalėjo nei atsisėsti, nei atsistoti. Lankėme baseinus, mankštas, bet niekas nesikeitė. Galiausiai kreipėmės į raidos specialistus. Mums buvo pasakyta, kad bėdų yra dėl kojų. Skubiai susiorganizavome galvos ir stuburo MRT ir mums buvo patvirtinta diagnozė – spazminis dipleginis cerebrinis paralyžius. Sekė labai daug reabilitacijų, tiek valstybės, tiek privačiomis lėšomis. Nuolat lankėme baseinus, taikytas ergoterapijos, kineziterapijos, elektrostimuliacijos gydymas, masažai, nustatytas neįgalumas. Artėjant 3 metukų gimtadieniui, Kristijonui buvo diagnozuotas kalbos raidos sutrikimas, kadangi jis tarė tik kelis žodžius. Praeitų metų pabaigoje kineziterapeutai pradėjo kalbėti apie botulino injekcijas kojoms, nes spastiškumas trukdė mokytis vaikščioti, tačiau pasikonsultavus su ortopedais, mūsų iniciatyva patekome pas neurochirurgus konsultacijai dėl SDR (Selektyvine dorzaline rizotomija) ir šių metų sausį buvo atlikta 5 valandų stuburo operacija SDR, kurios metu buvo sumažinta įtampa kojytėse“, – pasakojo mama.
Po šios operacijos sekė daugybė užsiėmimų. Šiuo metu Kristijonas žengia pirmus savarankiškus žingsnius vandenyje, jam jau pavyksta vandenyje savarankiškai pastovėti. „Sausumoje jis pats nei stovi, nei vaikšto, ropoja pakankamai greitai. Jo kūnas nuo kelių į viršų veikia gerai. Kristijonas gali žaisti pats ropomis, gali atsistoti, užlipti ant lovos ir nulipti. Tik eiti dar negali, nes savarankiškai net sekundės nepastovi. Tam reikalingas didelis darbas, siekiant mūsų pagrindinio tikslo – vaikščioti. Be to, dirbame su logopedais, Kristijonas pradeda tarti vis daugiau žodelių. Aš suprantu, ką jis nori pasakyti, bet tos normalios kalbos dar nėra“, – pasakojo Jovita.
Prognozės palankios
Šiais metais Kristijonas pradėjo lankyti darželį. „Jis turi puikų suvokimą, labai protingas, ištroškęs vaikų bendravimo, mėgsta žaisti su mašinytėmis, žino skaičius, pažįsta vaisius, daržoves, gyvūnus, viską parodo kortelėse, tik pasakyti dar nemoka. Mums rekomendavo nepamiršti ir socialinių įgūdžių, todėl skiriame laiko darželiui. Bandome integruoti, kad jis pabūtų su vaikais, gal tada ir kalba greičiau vystysis, gal ir judėjimui motyvacijos daugiau atsiras“, – svarstė mama.
Ji tiki, kad Kristijonas turi labai daug šansų gyventi visavertį gyvenimą, vaikščioti ir važinėti dviračiu, tik dabar reikalingas nuolatinis sunkus fizinis darbas. „Kiek dirbame, visi labai žavisi Kristijonu, bet, kad būtų rezultatas, reikalingas nuolatinis, ilgas ir sunkus darbas. Su juo reikia dirbti kiekvieną dieną, nes jei nieko nedarysi, progreso nebus. Yra labai daug vilčių, kad jis normaliai vaikščios. Net jei ta eisena bus kitokia, bet jis eis. Be abejo, reabilitacijų vis tiek reikės visą gyvenimą“, – pasakojo mama.
Paklausta, ar žino, kodėl Kristijonui taip nutiko, Jovita sakė domėjosi, bet tikslaus atsakymo nesulaukė. „Mes kreipėmės į genetikus. Genetikės manymu, apie 29-tą nėštumo savaitę galėjo taip įvykti dėl deguonies stygiaus. Pamenu, kad panašiu metu jutau kažką negero, todėl ėjau į priėmimą. Tada man prevenciškai davė vaistų, kurie padeda subrandinti plaučius, jei įvyktų priešlaikinis gimdymas. Bet nežinau, ar tada buvo reali grėsmė, ar ne, nes pagimdžiau laiku. Kiek bendravome su kitais tėvais, kurie turi panašių vaikučių, sakė, kad labai didelę įtaką turi herpes virusas nėštumo metu. Aš turėjau pūslelinę, bet net neįtarėme, kad dėl jos gali būti kažkas blogo“, – pasakojo Jovita.
Dabar tėvų tikslas surinkti 6 tūkst. eurų, kad galėtų apmokėti dviejų reabilitacijų kursą Lenkijoje. „Vieną kartą ten buvome, labai norėtume dar kartą. Norint pasiekti rezultatų, ten reiktų važiuoti 2-3 kartus per metus, bet mums tokia finansinė našta yra nepakeliama. Ten taikoma labai intensyvi fizinė reabilitacija, naudojami unikalūs metodai ir pažangiausios priemonės. Vaikui sunku, bet rezultatai iškart matosi“, – pasakojo mama.
Paramos ir labdaros fondas „Rūpestinga širdelė“ kviečia nelikti abejingais ir prisidėti prie Kristijono svajonės – vaikščioti.
Paramą galite suteikti:
A/S LT80 7300 0101 44236452
Gavėjas – Labdaros ir paramos fondas „Rūpestinga širdelė“
„Swedbank” AB
Banko kodas – 73000
Paskirtis – PARAMA KRISTIJONUI
PayPal: ČIA.
Siųsdami SMS numeriu 1670 su žodžiu AUKA (SMS kaina 5 EUR)
