Taigi, akivaizdu – jei tiktai panorėtume, galėtume nuryti begalę piliulių. Tad ko stebėtis, kad iki 2028-ųjų grožiui puoselėti skirtų maisto papildų rinka (JAV), kaip skelbiama, turėtų būti vertinama net 71,37 mlrd. dolerių (73,64 mlrd. eurų). Be to, kaip rodo neseniai atliktos apklausos, per pastaruosius tris dešimtmečius kokių nors maisto papildų yra vartoję daugiau nei pusė amerikiečių, rašoma portale vogue.in.
Ant vitaminams skirtų lentynų tolydžio ilgesnėmis eilėmis rikiuojasi grožiui puoselėti skirti papildai, kadangi vis daugiau odos ir plaukų priežiūros produktus, taip pat su sveika gyvensena siejamus preparatus gaminančių įmonių stengiasi pasipelnyti iš masiškai propaguojamo ir visuotinai paplitusio požiūrio, kad sveikata būtina rūpintis iš vidaus. Kuri gi moteris atsisakytų dar labiau žvilgančių plaukų ir skaistesnės odos? Štai kodėl magiškos tabletės taip vilioja. Tendenciją, apie kurią čia kalbame, iš dalies nulėmė „poslinkis „integraliosios dermatologijos“ kryptimi. Jo akstinu tapo holistinis požiūris, kuriuo remiantis akcentuojama žarnyno funkcijos, patiriamo streso ir miego režimo įtaka ne tik bendrai savijautai, net ir odos, plaukų būklei, aiškina dermatologė iš Niujorko Whitney Bowe.
Moterų sveikatai gerinti ir grožiui puoselėti skirtų maisto papildų rinkos vertė jau pernai siekė 55,4 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų), bet šiemet pristatyta dar daugiau produktų. Ar neatrodo, kad piliules turėtume žiaumoti pilna burna?
Visgi yra viena menkutė problemėlė: nė vienas iš tų produktų nėra reglamentuotas JAV Maisto ir vaistų administracijos ir nė vienas nėra skirtas kokiam nors klinikiniam atvejui gydyti. „Maisto papildai – gili ir tamsi, nežinomybės kupina dėžė“, – teigia kita Niujorke dirbanti dermatologė Elizabeth K. Hale. Reikalas tas, kad visas kontroliavimas užsibaigia pakuote: ant jos privalo būti ingredientų sąrašas, bet nieks neprašo, kad kas nors įrodytų, jog tie ingredientai veikia taip, kaip kad turėtų pagal deklaruojamas savybes.
Deja, nė vienos rūšies grožiui skirti papildai nėra nei magiški, nei visagaliai. „Kur kas didesnę reikšmę turi tai, ką valgome, kiek skysčių geriame, kiek miegame ir kiek sportuojame“, – sako E. K. Hale.
Švytinčią odą žadanti piliulė jokiu būdu nepakeičia tinkamai subalansuoto raciono, kuriame gausu vaisių ir daržovių – kur kas galingesnių nei patys įmantriausi vitaminai. „Turime pripažinti, kad papildų paskirtis – padaryti tai, apie ką sufleruoja pavadinimas, – papildyti“, – sako W. Bowe. Ant odos tepamas vitamino C serumas dažnai pasižymi nestabilumu, todėl W. Bowe pataria pasirūpinti, kad vitamino C (60–90 miligramų per dieną) į organizmą patektų su maistu.
Kolageno peptidai (10 gramų paros dozė), kaip teigiama žurnale „Dermatology Practical & Conceptual“ aprašyto atitinkamo tyrimo išvadose, leidžia tikėtis šiokio tokio (labai nedidelio, be to, negarantuoto!) odos drėkinimo ir elastingumo pagerėjimo. Vis dėlto tvirtu įrodymu, kad jie veiksmingi, galėtų tapti kur kas platesnio masto tyrimai ir šių elementų naudai bylojantys tų tyrimų rezultatai. Beje, turbūt suprantate, kad tiesiog neįmanoma kolageno efekto nukreipti vien į veido odą aplenkiant visas kitas kūno sritis? Tai klausimas, kuris jau privertė susimąstyti, ar ne taip?
Mitybos specialistė Keri Gans savo klientams būtinai rekomenduoja pasidaryti kraujo testą, kad būtų aišku, ar jiems apskritai reikalingi kokie nors maisto papildai, skirti, pavyzdžiui, vitamino D arba geležies deficitui eliminuoti. Taigi, prieš pradedant vartoti puikiosios pakuotės turinį, privaloma pasikonsultuoti su gydytoju. Su papildais, skirtais plaukų, nagų arba odos būklei gerinti, nesunku persistengti, o jeigu taip nutiktų, tektų kęsti pykinimą arba spazmus. „Ir vitaminų galima perdozuoti. Gero dalyko padauginimas, deja, priveda prie blogo“, – teigia K. Gans.
