Aha, matau.
Nemanau, kad egzistuoja šalis su labiau persipynusiomis vertybėmis nei Lietuva.
Taip sau leidžia elgtis seksizmo, šovinizmo, toksinio maskulinizmo genama kultūra – vyrauja patriarchatas su savo atskirais reikalavimais moterų išvaizdai. Kitaip argi visokie selebričiai skirtų tiek laiko ir pinigų grožio procedūroms. Visos jos žino, kad nepaisant savo dažnai dosnių pasiekimų, visuomet bus teisiamos pagal savo makiažą, nagus, užpakalio formą ar dydį, kūno svorį.
Welcome to Lithuania, the land of the beautiful ladies, kaip kultiškai savo laiku dainavo grupė „Inculto“. Visas pasaulis alpsta, kokios lietuvaitės gražios, bet tai ateina su didele kaina – milžiniškos investicijos ir nepasitikėjimas savimi, labai daug dalykų suvedant į išvaizdą.
Kur, velniai rautų, teisybė? Teisybės paieškomis šiame pasaulyje užsiimti yra absoliučiai beprasmiška, daugmaž taip, kaip su rėčiu eiti daržų laistyti ar prie minus dvidešimt bandyti lauką apšildyti atsidarant balkoną. Skųstis ar stebėtis irgi nereiktų, nes tai yra emocija, kurią reikia išjausti viduje, tik jos nereikia rodyti aplinkiniams, nes jie išsityčios ne tik iš visko, prie ko ras prisiknisti, bet dar ir prie tos garsiai išreikštos emocijos.
Kas tie jie? Išsišiepusių hienų lizdas, smurtautojai ir patyčininkai, toksinių šiknių šutvė, veidmainiai ir padlaižūnai, kompleksuoti šmikiai.
Taip, tie patys, kurie išjuokė Ievą.
Tas moteris siutino ne Ievos papai, o jos drąsa tokia suknele apsirengti. Tos šnypščiančios davatkiškos primestinai moralizuojančios gyvatės niekada sau neleistų tokio dalyko, nes jos labai nemyli savęs ir kenčia nuo gausybės kompleksų.
Lietuviškoje aplinkoje manoma, kad moteris turi būti susiturėjusi, kukli, nuleidusi akis. Ji tikrai niekam nedemonstruos savęs ar savo krūtinės, tiesiogiai ar netiesiogiai, nes labai jau trigerina visas kompleksuotas noulaiferes, kurių gyvenimo prasmė yra komentuoti kitų moterų išvaizdą. Jos pačios jaučiasi bevertės, todėl eina stiprinti savo savivertės kritikuodamos ir į miltus maldamos kitas. Reaguodami į tokių toksinių moterų komentarus jūs patvirtinate, kad jas girdite ir jų žodžiai jums padarė įtaką, todėl patartina strategija šiuo atveju – visapusiškas tokių komentarų ignoravimas.
Šito tipo žmonių yra daugiau negu nekompleksuotų ir netoksinių. Jie yra pikti, kaip pralaimėjusių futbolo sirgalių gauja, ir nusivylę gyvenimu it kokios nusivylusios namų šeimininkės.
Nieko nėra baisiau už nuobodžiaujančią savo jėgų ir energijos kur kišti neturinčią pavydžią moterį.
Yra toks angliškas posakis „dog eat dog“, kuris reiškia nesveikai aršią konkurenciją ir atskleidžia egzistencijos neteisybės klodus. Jeigu jūs esate išaugusios iš naivios gyvenimo nepažinusios jauniklės fazės, su manimi sutiksite, kad šia taisykle gyvenime, deja, dažnai tenka vadovautis. Tam tikra visuomenės dalis yra toksiškų veidmainių šunsnukių gauja. Pasaulyje teisybės nėra. Kiekvienas už save kovoja kaip išmano.
Lietuvoje ypač reikia sergėtis emocinio smurto, nes žmonės ne tik traumuoti, bet dar ir dažnai neturi jokio emocinio raštingumo.
Gyventi Lietuvoje – tas pats lyg kasdien vaikščioti minų lauke meldžiantis ir tiksliai apskaičiuojant, kad neužliptum ant bombos. Išlaviravai vieną dieną? Šaunuolė, pasiplekšnojam sau per petį, pasiilsim ir rytoj pradedam tą patį absurdišką šou.
Čia ne tik šeimos nariai ar giminės įžūliai leidžia sau komentuoti tavo išvaizdą ar svorį, neatsižvelgdami į tai, ar tu norėjai komentaro, ar ne, bet ir visiškai svetimi atsipūtę ir atsiraitoję imasi darbo.
Blogiausia situacija yra tarp moterų, nes jos čia konkuruoja dėl vyrų dėmesio, taip pat yra smaugiamos pavydo.
Tačiau reikia suprasti – ne teisinti, o suprasti mechanizmą – kad patyčios visada yra pirmiausia sakančiojo galvoje. Greičiausiai tai, ką sako apie kitą, jis jaučia apie save patį. Arba yra apie save tai girdėjęs. Tad jis projektuoja savo skausmą ir nerimą į kitą, lygiagrečiai kiek susimažindamas savo kančias. Iš tų moterų, kurios baisėjosi nukarusiais Ievos papais, greičiausiai yra kažkada taip pat išsišaipyta jų aplinkoje. Patyčios gimsta iš patyčių.
Ciniškas subinglavis yra tapęs cinišku subingalviu ne dėl to, kad jam taip yra smagiau egzistuoti, o būtent dėl to, kad praeityje jis patyrė smurtą, pašaipas ir buvo išjuoktas ir jo susiformuotas elgesys yra natūralus apsauginis mechanizmas, būdas apsiginti ir apsaugoti save nuo pakartotino skausmo.
Kanda ir puola tas, kam skauda labiausiai.
Didelė tikimybė, kad Lietuvoje taip tęsis iki tol, kol nepasikeis karta ir neprivažiuos daugiau imigrantų, pavyzdžiui, moterų iš Skandinavijos, kurioms nusispjaut dėl savo išvaizdos, nes jos išsikovojusios teisę atrodyti kaip tik pageidauja ir neklausančios piktų komentarų. Tokiu savo pavyzdžiu jos užkrėstų kuklias lietuvaites.
Kokia išeitis? Eiti į terapijas, tvarkytis galvas ir auginti naują kartą.
Kaip moterims išlikti šitoje aplinkoje? Saikingai strateguojant ir manipuliuojant aplinka. Protingos moters strategija būtų išnaudoti abi barikadų puses – tai yra būti šiek tiek feministe, kartu prisitaikant prie išvaizdai reiklios aplinkos.
