Yra tokia silpnybė kaip maniakiškas drabužių pirkimas – nesvarbu, nešiosi ar ne. Svarbiausia pirkti. O jeigu dar nuolaida… Kartais yra silpnybė konkretiems daiktams, tarkime, rankinėms, batams, paltams… Arba viskam.
Tai va – aš geriau turėsiu kelis tikrai kokybiškus ir man tinkančius drabužius ar aksesuarus, nei šimtą netinkamų ir retai dėvimų, nes man labai nepatinka stovėti priešais spintą, kurioje milijonas drabužių, ir vis tiek nežinai, ką apsirengti.
Niekada nebuvau stiliau ikona. Tik atvykus studijuoti į Vilnių prasidėjo mano tikroji draugystė su mada, kuri metams bėgant vis stiprėjo (šiandien myliu iki mėnulio ir atgal). Iki universiteto man nelabai rūpėjo, kuo apsirengusi išeisiu į gatvę, kaip atrodysiu – svarbu, kad drabužiai būtų švarūs ir patogūs.
Nors šiandien vis dar taip pat vertinu patogumą (mano galva, nieko nėra blogiau, nei jaustis nepatogiai – tai iškart atsispindi veide), bet drabužių derinimui ir estetikai skiriu kur kas daugiau laiko nei bet kada iki šiol. Juk drabužiai mums kuria tam tikrą komforto zoną, tad juos vilkėdama privalai jaustis gerai.
Tik pradėjusi rašyti tinklaraštį supratau, kad stilius – asmenybės išraiška neturinti nieko bendra su mada. Todėl neverta aklai vaikytis naujausių trendų, kurie keičiasi taip pat dažnai kaip oras. Visada stengiuosi rinktis stilingus ir kokybiškus daiktus ir nebijau būti „nemadinga“, nes tik aš sprendžiu, kas esu ir ką noriu pasakyti savo apranga.
Pasitelkus šiek tiek fantazijos, kūrybiškumo ir turint bent minimalią stiliaus nuojautą galima kurti individualų ir išskirtinį stilių. Tam tikrai nereikia baigti mados mokslų ir išvien pirkti garsiausių, brangiausių mados namų drabužių. Nes „brangu“ tikrai netolygu „skoninga“, „stilinga“ ir „originalu“.
Daugiau Simonos tekstų skaitykite www.geriausiadrauge.lt