„7 dienų kursas, po kurio pasieksite ramybę!“, „Paskaita, kaip pasiekti vidinę pilnatvę“. Visų aprašymai verčia tikėti stulbinančiais rezultatais. Taip, sutinku, kai rinka tokia pilna – kaip kitaip pritraukti naują klientą? O kaip klientui atrasti produktyvumą? Kaip asmeniškai kiekvienam priartinti laimę savo gyvenime?
Kur slypi laimė?
Pastaruoju metu įvairių dvasingumo ir motyvacinių teorijų daugybė. Kiek jos veikia iš tikrųjų? Pakitimai žmogaus smegenų neuronuose gali vykti akimirksniu, tai kodėl realybėje reikia dvejus metus medituoti, ar kartoti frazę: „Kokia aš laiminga“, kad pagaliau nors kiek priartėtum prie jos?
Tai tik teorijos, kurios yra teisingos, tačiau be realios praktinės strategijos ir veiksmų, kurie realiai veiktų žmogaus neuronus, pasąmonę – rezultatų staiga nematysime. Pati didžiausia esmė – ne analizuoti laimę, o išjausti ją. Jei kartojame: „Kokia aš graži ir laiminga“, bet giliai viduje turime daugybę kritikos sau ir savo gyvenimui – kaip nuo kartojimo tapsime gražesnėmis ir laimingesnėmis? Tapsime tuomet, kai iš tikrųjų pradėsime tikėti tuo, jausime tai.
O kaip pajausti? Kada jūsų pasąmonė „patikės“ ir gilia emocija išjausite savo grožį, tačiau tai gali ir nenutikti. Kodėl? Nes kartais tiesa slypi kažkur anapus – gilesniuose jūsų asmenybės sluoksniuose. Atsakymą galite rasti jūsų vaikystėje, laikotarpyje, kai patyrėte emocinę traumą ir kitokiuose aspektuose, kai pasąmonėje gimė automatinė būsena: „Aš baisi“, „Aš nelaiminga“. Laimė yra būsena, kurią reikia išmokti tobulinti savyje čia ir dabar. Džiaugtis tuo, ką turite šiandien, planuojant ir siekiat ateities tikslų. Mėgautis santykiais tokiais, kokie jie yra dabar, siekiant dar geriau pagerinti juos ateityje. Laimė slypi čia ir dabar.
Iš ko susideda laimė?
Laimė, sėkmė ar bet kokia kita būsena, kurią žmogus nori pasiekti nesusideda tik iš „grynos“ tos būsenos ar jausmo. Pavyzdžiui, laimė – kas mums suteikia laimę? Kada mes jaučiamės laimingi? Ką mums reiškia būti laimingam? Laimė nėra TIK laimė. Tai holistinis jausmas, kuriam įtaką daro tam tikri veiksmai, žmonės, būsenos, vietos, garsai, spalvos ar bet kas, kaip būtent žmogus supranta laimės būseną.
Ją pasiekti neužtenka 1 kartą per savaitę medituoti ar praeiti 7 dienų kursą. Visiems laimė yra prieinama skirtingai. Taigi, užduokite sau klausimą: „Kada jaučiuosi laimingu?“ Tik turiu nuvilti, jog atsakymas į šį klausima nesuteiks pilno jūsų laimės vaizdo. Reikia dar ir dar giliau nerti į žmogaus pasąmonės klodus, norint išgryninti tikrąjį laimės suvokimą. Dažnai tai būna paprasti buitiniai aspektai, susiję su dvasingumu, noru mėgautis gyvenimu, norint palikti po savęs kažką pozityvaus, naudingo.
Būtini etapai, norint pajausti laimės būseną
Pirmiausias ir pats svarbiausias – pasiruošimas asmenybėms virsmui. Daugelis supranta, kad jo gyvenime nėra laimės, tačiau jam patinka nuolat bambėti ir nieko dėl to nedaryti. Toks žmogus nenori pokyčių, jis nori dėmesio, kad jo nelaimę pamatytų, nori paguodos. Pasąmoninis pasiruošimas yra pamatas pasiekti laimę ar kitą tikslą.
Dažnai vaikystės programos mums trukdo. Pavyzdžiui, pasąmonėje jaučiamės neverti laimės, manome, jog tik nagli ir apsukrūs gali būti sėkmingi ir greitai praturtėti, o dori žmonės ilgai vargsta, sunkiai dirba. Tai milžiniškas blokas pasiekti laimę. Reikia analizuoti, ar tikrai esate pasiruošęs priimti visas geriausias gyvenimo dovanas? Ar susitvarkysite su krūviu? Kritika? Negalėjimu tingėti? Būsite atsakingas? Gebėsite prisiimti kaltę? Susitvarkysite su baime ir neveiksnumu? Susidorosite su pralaimėjimu?
Antrasis etapas – tikslo generavimas. Ką jums suteiks laimė? Jei jūs konkrečiai nesuvokiate, ką jums tai duos, tai jos ir neduos. Pavyzdžiui, turite aiškiai suformuoti pasąmonėje tikslą, kad laimė suteiks jums būseną, kuri atvers galimybes sėkmingai mėgautis gyvenimu ar pajausti savo tikslą šioje žemėje. Ne ne, tik negeneruokite tokių žodžių, kaip „ramybė“, „pilnatvė“. Kas ta ramybė ir pilnatvė jums? Kaip ji atrodo? Ar tai mėgiamas darbas? Šeimos sukūrimas? Materializuokite savo laimę, neapsiribokite tik „pajausiu, kada tai ateis“, „laisvė“ ir pan. Kaip jūsų laisvė atrodo? Finansai? Galimybė keliauti? Kokią prasmę suteikia jūsų generuojamas tikslas?
Trečias etapas – būtinas santykis. Pozityvus ir teigiamas santykis su visais. Žinoma, pradžioje su savimi pačiu, priimti save tokiu, kokiu esate. Vėliau normalus ir pozityvus santykis su kitais žmonėmis. Jie yra geri. Gal kitokie, kitaip elgiasi, bet elgiasi taip, kaip moka. Viskas su jais yra gerai. Toliau santykis su Pasauliu ir Visata (dievu, kūrėju ar kaip kas supranta tai). Reikia turėti nesmerkiantį santykį ir požiūrį į visus 4 aspketus. Turite rasti sinchronizaciją su jais.
Ketvirtas etapas – ar žinote, kaip to pasiekti? Čia padės būtent suvokimai ir atsakymai kas jums asmeniškai yra laimė, kada tokiu jaučiatės. Dabar atėjo metas įjungti protą ir analizuoti. Išjautėte, sugeneravote, o dabar strateginių veiksmų dėliojimas. Tai plano kūrimo etapas, kai turite pasinaudoti turima informacija, išmintimi. Taip pat semtis naujos informacijos ir žinių, kaip to pasiekti. Naudokitės savo intelektu, sukaupkite reikiamų žinių bagažą, kurį galėsite panaudoti kitame etape.
Penkasis etapas – realūs veiksmai. Ką tikrai galite padaryti? Padarykite tai. Manote, jog dar nemokate taip gerai, kad veiktumėte? Veikite taip, kaip mokate tuo metu. Prisiminkite, jog informacijos gavote praeitame etape. Jau turite žinoti teorinę dalį, belieka tik veikti. Aktyviai. Nebijoti.
O kas būna, kai žmonės pradeda pirmiausiai veikti? Dažnai sudega. Suvokia, jog daug asmeninių pastangų dėjo ne ten, kur iš tikrųjų reikėjo ir buvo naudinga. Prarandama daug resursų: laiko, jėgų, finansų, lūkesčių. Kai laikomės struktūros – atsiranda greitas produktyvumas. Prisiminkite, jog pirmi du žingsniai yra patys svarbiausi!
Daugiau Samantos tekstų skaitykite čia.
