Skandinavai – dar man juos patinka vadinti šiauriečiais – yra nuolatos paskendę savo tokiame atsipūtusiame lėtume. Jie daug mažiau vikrūs, nuovokūs ir smagūs nei lietuviai.
Vikingai, sakot? Taip, bet jie laiko tėkmėje kažkaip mutavo ir genetiškai persiprogramavo, susipakavo savo kalavijus ir skydus, įsispyrė į slides arba sėdo ant dviračio, moterys apsirėdė laisvais hipiškais megztais ilgais sijonais, o vyrai – kostiumais, ir pasišvilpaudami nuėjo gert kavos.
Pagrindinis klausimas, kurio sulaukiu iš labai didelės dalies savo draugų, pažįstamų ir kolegų, kurie bent kartą čiupinėjo skandinavų šalis, ar turėjo su jais profesinių ar asmeninių saitų, yra toks: kaip tu, po velniais, ištveri? Kaip tu su jais gali dirbti ir gyventi? Jei ir jums įdomu ar aktualu, pateikiu savo asmeninį, subjektyvų vadovą, kaip tą padaryti.
Esu žmogus, perkandęs enigmos kodą ir šiandien tapęs tuo, kuo esu – skandinavistikos žinove, daug pamokslaujanti apie tai, kokie skandinavai yra šmikiai, o mes, lietuviai, nedrąsūs ir neurotiški. Bet jei rimtai, skandinavai yra daugeliu atžvilgiu neblogi ir šauniai padirbėję vyrukai.
Vienas draugelis man yra netgi kursus pasiūlęs vesti, kaip antai „Šiauriečių gidas: kaip juos pažinti, ir kaip su jais elgtis“. Jei mane skaito renginių organizatoriai, mane rasite kontaktavę Delfi redakciją, ačiū labai.
Praktiškai mano pagrindinis patarimas yra toks: įpraskite, kad viskas užtruks daug ilgiau, nei esate pratę Lietuvoje. Skandinavai nemėgsta stresuoti, todėl viską daro lėtai.
O dabar – konkrečiau.
Skandinavai asmeniniame gyvenime
Pamenate internetą aplink du tūkstantuosius, kai turėti jį namie buvo baisus prašmatnumas, ir reikdavo prisijunginėti per telefono liniją, kuri visa džergždavo ir vaitodavo, kol prisijungia? O prisijungus prie Yahoo pašto (taip, jis dar egzistuoja, ne, nebesinaudoju), emailą kraudavo kokias penkias minutes, ir paveiksliukus užkraudavo tokiais neiššifruojamais kvadračiukais?
Skandinavai yra tokio lėtumo, kaip anų laikų internetas. Kodėl taip yra? Gamtos būdas juos išsaugoti.
Daugumas jų yra šalti ir užsidarę. Kai jau po keleto metų bendravimo su šiauriečiu galvosite, kad gal tapote draugais, atsitiks kažkas nelabai gražaus pagal mūsų, lietuvių, supratimą (pavyzdžiui, nepakvies į gimtadienį ar vestuves, nors jau lyg ilgai bendraujate). Neturiu recepto, kuris tiktų visiems. Aš tiesiog po daugelio metų nustojau stengtis. Ar turiu draugų švedų? Taip, ir čia susitikti kartą per dvejus metus išgerti kavos yra norma. Pasiklausi, kiek vaikai paaugę, parodai viens kitam nuotraukas ir susitinki dar po poros. Tai tokia ta švediška draugystė.
Skandinavai versle/darbe
Man mažai yra tekę dirbti švediško kapitalo kompanijose, bet kiek teko, jų darbo tempai gerokai skiriasi nuo darbščiųjų lietuvaičių. Čia vyrauja fika po fikos (fika – švediška tradicija gerti kavą), tai yra – pertraukėlė po pertraukėlės kultūra. Dar jie labai mėgsta pasitarimus, susirinkimus ir kitokią popierių šiūrenimo kultūrą. Kartais atrodo, kad po vienos darbo dienos Lietuviškoje įmonėje, tokioje intensyvesnėje, kurioje pagal nerašytą taisyklę reikalaujama ateiti vieną valandą prieš darbą ir išeiti, pageidautina, porą valandų po oficialios darbo pabaigos, jiems greičiausiai reikėtų pradėti lankyti terapiją arba imti mėnesio atostogų, kad nervai atsistatytų.
Skandinavų smegenys nėra sukurtos skubėti, kaip kad Ford Fiesta nėra sutverta važiuoti dviejų šimtų km greičiu. Jie tiesiog nepatiria tokio pat stipraus vidinio spaudimo, kokį patiriame mes. Ne tik mes tokie, visas postsovietinis blokas toks, ir, ko gero, Azijos šalys. Skandinavus vos kiek paspaudus, jie ima garsiai ir daug bambėti apie savo profsąjungas, darbo teisę ir jų pareigybių sąrašą („man šito, pagal sąrašą, nepriklauso daryt“).
Kai dirbau vienai vokiško kapitalo įmonei, savininkas praktikavo itin gudrią ir puikiai išmąstytą strategiją: mūsų aukšte, atsakingame už tarptautinius pardavimus ir verslo vystymą, buvo vos keletas švedaičių. Mūsų vadovai buvo puikiai perkandę riešutėlį, ir žinojo, kad našiausią darbo jėgą ir efektyvumą jiems teiks lietuviai, lenkai, vokiečiai, rusai, amerikiečiai ir net australietis. Daugmaž tokia sudėtis buvo mano kolegų, ir mes sukomės it vijurkai, kaip užvesti zuikeliai iš tos baterijų reklamos.
Tai tada kaipgi su jais reikia dirbti, kooperuotis, bendradarbiauti, partneriauti?
Pirmiausia reiktų įsisąmoninti, kad jie funkcionuoja kitokiu būdu, nei mes, ir kad to nepakeisite. Antra, kai reikalai ima stoti, reguliariai ir gana sodriai juos paspausti. Priminti, skambinti, rašyti, siųsti laiškus, nustatyti aiškius deadline‘us, reguliariai tikrinti, kaip sekasi, o jei nesiseka, kas konkrečiai, ir kaip galėtumėte būti naudingi. Visa tai reiktų atlikti ganėtinai delikačiai ir neįkyrint, bet per daug irgi nepradėkit jaudintis, ką jie apie jus pagalvos. Jie apie jus jau greičiausiai spėjo pagalvoti, kad esate kiek neurotiškas rytų europietis, bet koks jau jums skirtumas. Jums svarbiausia jūsų reikalai, o jei šiauriečiui bus per daug spaudimo, pamatysite ženklus, ir spaudimą sumažinsite. Jie taip pat turi tendenciją kartais apskritai dingti iš akiračio ilgam laiko tarpui. Tokiu atveju reiktų nepasibodėti ir paskambinti, pasiūlyti susitikti kavos. Susitikimas išspręs bendravimo problemas devyniasdešimčia atvejų iš šimto. Iš bėdos dar tiktų ir Zoom'as.
Ar būna, kad spaudimas nepadeda? Taip, atsitinka. Ką daryt tada? Pamiršt juos. Raskite kitą alternatyvą. Jums nereikalingos nemigo naktys dėl asmenų, kuriems į jus akivaizdžiai nusispjaut.
Šiaip jau, skandinavai yra geri profesionalai, ir kai jau sako, kad padarys, sėda ir padaro. Tiktai gali kiek užtrukti.
Skandinavai tinderiuose, arba kaip susitikinėti su skandinavais
Šiauriečiai yra gana stipriai aplaužyti čia aršiai vyraujančio feminizmo (nesikartosiu, kad mes, moterys, esame už sveiką feminizmą ir lygias teises, tačiau šiauriečių žemėje, mano manymu, šitie reikalai yra gerokai perspausti).
Skandinavai labai bijo būti apkaltinti seksualiniu priekabiavimu, todėl gatvėje neužkalbina, spokso itin atsargiai, vogčiomis, o išdrįsta kabinti dažniausiai tik išgėrę arba pasiekę nenusakomos desperacijos lygmenį.
Tiesą sakant, aš iki šiol nelabai suprantu, kaip jie poruojasi. Labai didelė tikimybė, kad skandinavas išdrįs parodyti jausmus tik gerokai nusitašęs. Kodėl? Rodyti iniciatyvą jiems sunku, užtat jiems labai patinka, kai moteris žengia pirmą žingsnį. Kaip žengt pirmą žingsnį moteriai? Pakvieskit kavos, o po to jau kažkaip vyniokitės, jie užuominą supras, ir labai džiaugsis.
Skandinavai šventėse
Jie jus į jų gimtadienį paprašys atsinešti vaišių. Jūs gerai perskaitėt. Labai dažnai gimtadieniai susidaro iš suneštinio stalo, nors tikrai nėra taip, kad jie negali sau leisti pirkti tortų.
Kartą pas mane į svečius atėjo švedė, su kuria buvome sutarę išgerti kavos, ir ji atsinešė sausainių pakelį. Pačių paprasčiausių, už kokį eurą. Aš senu geru lietuvišku papročiu buvau iškepusi pyragą, taigi vaišinomės abiem. Švedei susiruošus namo, pamačiau, kad ji kažkaip ilgesingai dairosi į svetainės stalą. Sakau, gal tu nori neštis atgal savo sausainius? Ji kiek pamindžikavusi pasakė, gerai ir pasiėmė. Ten buvo likę mažiau nei pusė pakelio. Ar ne skrudžai? Po lietuviškų balių su lūžtančiais ir nukrautais valgiais stalais, baltų mišrainių fontanais ir trimis milžiniškais tortais pasirinkimui, tikrai taip.
Eidami į gimtadienius, daug nesitikėkite, maistas bus dozuotas, ir pasiūla bus itin kukli. Vaikų gimtadieniai paprastai atsiperka dešrainiais ir tortu. Kartais, jei pasiseks, dar gali būti picos ar šaltų užkandžių, vaisių. Tiesa, vaikai iki tam tikro amžiaus visada gauna lauknešėlį namo – dažniausiai nedidelį maišelį, prikrautą saldumynų.
Per suaugusiųjų šventes jus gali paprašyti atsinešti ne tik maisto, bet ir alkoholio. Dėl alkoholio kaip ir suprantama, Švedijoje jis itin brangus, tai čia vienas už visus, visi už vieną. Kad šeimininkas tiektų absoliučiai viską pats, nesu susidūrusi, bet gal aš mažai lankausi. Jeigu šeimininkas aprūpina viskuo pats, reiškia, ne švedas. Paprastai tokius dosnius šeimininkus patys švedai itin mėgsta. Švedai mėgsta viską nemokamo. Jie kraunasi nenusakomo dydžio maisto krūvas bufetuose, kuriuose už tam tikrą sumą galima valgyti kiek nori.
Tai susumavus, pradėjus komunikuoti su skandinavais, tikėtina, išgyvensite tris fazes.
Pirmoji: lengva erzulys ir kultūrinis šokas.
Antroji, sunkiausia, apogėjus: jūs norėsite garsiai rėkti ir švytuoti jiems prieš nosį beisbolo lazda (nedarykite to).
Ir, galiausiai, trečioji, susitaikymas: pilna adaptacija.
