Taigi, 20 procentų nusikaltėlių, o kiti? O kiti irgi ne auksu žiba. Žmonės, inscenizuojantys kartuves, besidergiantys iš Holokausto aukų (o kad tai pasišaipymas, aiškiai pasisakė Lietuvos žydų bendruomenė, ir kai daugiau nei pusė tavo giminės buvo žiauriai išžudyti dujų kamerose ar sušaudyti, tu turi teisę į šitą nuomonę) – jie taip pat ne motinos teresės. Šitai taip pat nusikalstama. Lietuvos valstybės simbolių niekinimas – nusikaltimas. Per pirmuosius maršus buvo išsišaipyta iš Lietuvos himno, šį kartą minia skeltanagių Lietuvos vėliavomis ir jų kotais bandė sužeisti Seimo narius. Apsikaišę trispalvėmis kalbėjo antivalstybinius žodžius. Grasino, gąsdino ir stumdė žurnalistus, nors ir arkliui aišku, kad dalyvavimas viešuose renginiuose yra žiniasklaidos darbas. Jei žiniasklaida būtų neatėjusi ir nė žodžiu neužsiminusi apie susirinkusius žmones, tie patys vienaląsčiai būtų sakę, kad štai – masinė žiniasklaida papirkta, viskas čia su jais aišku.
Nežinau, kaip jūsų pasaulyje, o manajame tai laikoma visišku dekandansu, degradavimu. Bet koks skirtumas, kaip tai vadinasi mano ar jūsų pasaulyje, kurie akivaizdžiai skirtingi. Mes juk turime baudžiamąjį kodeksą, kuris yra puikus kompasas tam, kas dabar vyksta.
Minia tamsi. Minia buka. Jūs, ką, manote, kad ten buvo 5 tūkstančiai freelancerių, kaip pajuokavo rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė? Žmonės stebisi, kad minią idėjiškai, o kai kada ir fiziškai, vedė kelios išsilavinusios moterys. O aš nesistebiu. Kvailius visada kažkas veda. Ir jei prisiminsite, Stalino saulės parsivežti taip pat vyko ne Genutė iš Balbieriškio. Vyko Salomėja Nėris. Poetė. Liudas Gira. Poetas, rašytojas ir literatūros kritikas. Tai šįkart saulę veža mokytoja (nors šios išsilavinimu aš tikrai abejoju, nes ji man labiau asocijuojasi su vandalizmu, o ne su švietimu), juvelyrė ir filosofė – tai tik pasikartojanti istorija. Ar vėliau pasimetėliai atgailaus ir kalbės nežinoję, ne taip supratę – duosis matyti.
O apie tą saulę aš kalbu ne šiaip sau. Kremlius ir Ko trina rankelėmis, ir jūs, protestuotojai, marširuotojai bei vedliai, esate laimės ašaros jų akyse. Iš Kremliaus plūstantis palaikymas – atviras ir nesislepiantis – o vietinės rusifikuotos vatos indėlis apskritai akivaizdus. Nuo scenos kalba Paleckis, kalba Celofanas, su meile protestuotojų galvutes tapšnoja bosas su Eskalade, agurkų karalius ir gėjų dvasinis lyderis.
Aš suprantu – suprantu, kad tu gali nemėgti valdžios ir jos sprendimų, net suprantu, kad gali bijoti skiepų, su kruvinomis pastangomis suprantu, kad gali bijoti LGBT, bet niekada ir nė už ką nesuprasiu, kaip nebritku būti vienoje baliuškoje su antivalstybiniais žmonėmis, tarnaujančiais diktatoriams, žudikams ir kadaise mūsų tėvus, senelius, draugus ir brolius vežusius Sibiran.
Kelkis, tauta. Dabar pats metas maišyti meną su politika. Rytinę košę, draugus, klausomą muziką, net savo kirpėją – viską maišyti su politika. Nes kai nemaišai, gaunasi kaip Viliui Tarasovui, taip ir nesupratusiam, kad stovėti minioje, kuriai kalba tautos išdavikai, reiškia priklausyti tai miniai ir jos vertybėms. Jūs negalite būti ne prie ko, jei toje minioje stovite. Taip, teorijoje įmanoma, kad nelabai žinojote, kas ten kalbės, atėjote, nes, sakykime, jus piktina galimybių pasas. Leiskite, pacituosiu Algį Ramanauską, kuris jūsų klausė, ar pamatę, kad nuo scenos kalba Paleckis, Kandrotas, labiau žinomas kaip Celofanas, jūs juos nušvilpėte ir išvarėte lauk, kad nekompromituotų jūsų renginio? Kaip rašė Algis, jūs jiems paplojote. Ačiū už aplodismentus, miela publika.
Grįšiu prie Salomėjos Nėries. Ji vargšutė irgi nelabai susigaudė, kaip ten ir kas, susipainiojo moterytė, ją gi ten Maskvoje gražiai priėmė, gal net arbatos padarė ar kokiu saldžiu sirupėliu pavaišino. Ar kvailumas šioje vietoje gali būti atleidžiamas? Jūsų, kaip Lietuvos piliečio, pareiga žinoti su kuo einate obuoliauti dar prieš aunantis batus. Įsivaizduokite, rytoj Vilniaus centre dalintų plokščiaekranius televizorius, kelių ar keliolikos tūkstančių vertės, gražius, blizgančius, spalvotus. Tik mažytė smulkmenėlė – tokią akciją remia Vladimiras Putinas. Eitumėte ir pasiimtumėte televizorių? Kaip suprantu, Vilius Tarasovas paimtų – gi televizorius tai fainas, o duoda dykai, kaip neimsi, jis tik jo ir tenorėjo, o ne Putiną paremti.
Šiuo metu, kai Lietuvoje vyksta hibridinis karas, naudojantis poilsiautojais iš Irako, kai Lukašenka ir Putinas daro tai, ką jie įpratę daryti – remia visokius agresyvius, radikalius vargetas, kad šie sukeltų maišatį tose šalyse, kuriose maišatis jiems paranki, – prisidėti prie dar vienos maišaties, politinės krizės, yra antivalstybiška. Kai kurie nesusipratėliai protestuotojai save palygino su Sausio 13-osios didvyriais, stojusiais prieš tankus. Žmonės mielieji, jei tai kaip tą Sausio 13-ąją, tai jūs esate ne tie, kurie savo pečiais atrėmė tankus. Jūs esate tankai. Jūs – tankų pusėje.
Visą laiką tikėjau, kad žmonės turi teisę į laisvą nuomonės reiškimą. Į protestą, mitingą, maršą – ką tik nori. Kad žmonės laisvi kritikuoti valdžią, jos sprendimus. Bet šiandien viskas darosi panašiau į bandymą klausinėti nusikaltėlių, ar jiems ten kalėjime viskas faina, ar kaldrutė minkšta, ar pagalvės gerai pakedentos.
Man nepasitenkinimas valdžia gerai pažįstamas. Iki šiol kamuoja gėda ir pasibjaurėjimas verygų, širinskienių ir karbauskių valdžia. Man sunku jums apsakyti, kaip labai man jie nepatiko, kaip stipriai jiems nepritariau ir su kokiu nekantrumu laukiau rinkimų, besitikėdama, kad tokio neprofesionalumo, bukumo ir nežmogiškumo daugiau netektų matyti. Bet niekada ir nė už ką nebūčiau stovėjusi prie Seimo su virvėmis, inscenizuodama kartuves. Kažkas juk juos išrinko – net jei tas kažkas man bjaurus.
Šiandien valdančiąją partiją ir didumą ministrų kabineto sudaro žmonės, už kuriuos aš balsavau, ir kuriais esu daugiau mažiau patenkinta. Priekaištų turiu, bet šitame kontekste nė nesinori jų sakyti – nes pasityčiojimas, kurį jiems teko išgyventi, nutrina visus neišbaigtus ar nepilna jėga darytus darbus. Bet paklausykite – ši valdžia yra išrinkta demokratiniu būdu, už ją balsavo dauguma Lietuvos piliečių. Jei norite pokyčių, laukite 2024-ųjų ir pasistenkite būti dauguma.
Kalbant apie daugumą. Tądien ir tąnakt prie Seimo buvo 5000 tūkstančiai žmonių. Per praėjusią parą Lietuvoje bent viena skiepo doze vakcinavosi 17476 žmonių. Per vienui vieną parą. Nuomones ir emocijas galima palikti nuošalyje: jūs garsiai rėkiate, tačiau esate mažuma. Demokratija veikia daugumos principu. Jums reikia ne kartuvių – nors jei norite jų, tai Baltarusijoje ir Rusijoje tokios pramogos daug gajesnės, kodėl nepasvarsčius įsitvirtinti jums mielesnėje aplinkoje? Bet vis dėlto, raginčiau veikti demokratiniais būdais – ne kartuvėmis, o pareiškimu per kitus rinkimus.
Užbėgsiu už akių, spėliojantiems, kieno šis tekstas užsakytas: konservatorių, Bilo Geitso, turtingų žiniasklaidos baronų, Sorošo. O, sakykite, kiek jums sumokėjo Kremlius?
