Dabar į komą iškeliavo siaurėjantys džinsai, matysim, kiek laiko jiems prireiks atgauti sąmonę. Madingas – nebūtinai blogas. Aš, pavyzdžiui, nesakiau, kad Koršunovas yra prastas kūrėjas – priešingai, manau, kad jis talentingas. Mada nėra apie kūrėją, ji apie mases, kurios elgiasi kaip varomų avių banda.
Knygų lentynose irgi vyrauja mados. Buvo nuostabios knygos „Šaltinis“ mada. Visi skaitė „Šaltinį“. Negalėdama apkęsti madų, perskaičiau tą knygą gerus kelis metus po didžiosios bangos ir sužinojau, jog tai – knyga-šedevras. Pasitaikanti tik retus kartus gyvenime. Viena gyvenimo knygų. Buvo „Slapto Salvadoro Dali gyvenimo“ mada. Vėl – perskaičiau ją gal dešimtmetį po viso to išprotėjimo. Ir sužinojau, kad tai – profaniška, netalentinga popieriaus krūva. Su madomis pasitaiko visaip – kartais jos iškelia talentą, o kartais – vidutinybes.
Amerikiečių autorės Delios Owens knygą „Ten, kur gieda vėžiai“, kažkada nusipirkau genama ne populiarumo, o aprašymo bei Goodreads įvertinimo, kuris šiuo metu siekia 4,4 žvaigždutės, kas yra labai daug, turint galvoje, kad knyga nuo pat jos išleidimo visada aktyviai lyderiauja pardavimo statistikose – tokio populiarumo knygos gauna daug dėmesio, o tuo pačiu ir labai daug skirtingų nuomonių, tad išlaikyti ypač aukštą įvertinimą yra sunku. „Ten, kur gieda vėžiai“, 2019-aisiais buvo pastebėta kaip perkamiausia metų knyga, o šiuo metu jos pardavimai vėl sparčiai šovė į viršūnes. Pasirodžius informacijai apie pastatytą kino filmą, susidomėjimas ir vėl sprogo, nors negali pasakyti, kad buvo užgesęs. Tai tikrai yra viena sėkmingiausių ir populiariausių amžiaus knygų ir, kaip jau supratote, labai labai madinga. Be to, galvoju, kad absoliuti dauguma, skaitančių šią apžvalgą, knygą arba yra skaitę, arba mažų mažiausiai apie ją girdėjo bent dešimtį kartų. Taip ilgai viršūnėse laikosi tikrai ne visos populiarios knygos. Pavyzdžiui, panašios sėkmės buvo galima tikėtis iš „Apšviestosios“, labai populiarios knygos, kuri, beje, tikrai puiki, bet ji, ryškiau sušvitusi, panašu, liko rusenti, o ne sproginėti ir šaudyti.
„Ten, kur gieda vėžiai“ pasakoja apie nelaimingą mergaitę, vėliau – merginą, iš Šiaurės Karolinos, paliktą mamos, kuri susikrovė lagaminą ir išėjo. Iš šeimos, kurioje dar egzistuoja tėvas bei broliai su seserimis, galop nieko nelieka ir herojė bando gyvenimą įveikti daugiau mažiau viena. Ar įsivaizduojate, ką reiškia pačiam išmokti gyvenimą, tiek mažai apie jį žinant, suprantant ir neturint į ką atsiremti?
Knyga sulaukia kritikos, kaip neįtikima istorija. Ir iš vienos pusės taip – tai pasaka, o pasakų reikia mokėti klausytis. Kai Raudonkepuraitė kalbasi su vilku, juk nepykstam, jog šis prabilo ir nesinerviname, jog taip nebūna. Kita vertus, veiksmas vyksta XX amžiaus Amerikos valstijų mažame miestelyje. O tą kontekstą reikia suprasti. Tai, kas neįmanoma šių dienų Lietuvoje, gali būti įmanoma ten, kur kitos taisyklės. Ir man, šiek tiek suprantančiai Amerikos kontekstus, dalis kritikuojamų dalykų atrodo visiškai realūs. Pavyzdžiui, kad savarankiškai besiverčiančios pilnametės nepavyko sugauti tarnyboms. JAV net ir dabar gyvena sistemai nepavaldžių atsiskyrėlių, o, tarkime, knygos „Apšviestoji“ autorė yra beveik mano bendraamžė ir tie visi neįmanomi dalykai vyko tuo pačiu, kai augau aš, tik atokiame Aidaho kaime.
Knyga man atrodo lengva, plaukianti, tačiau negili. Ir tai nieko tokio, ne visos knygos turi būti gilios. Tai ši, sakyčiau, tinkama maloniam savaitgalio paskaitymui. Juo labiau, kad knyga kokybiška. Gerai išversta, žodžiai nerėžia akies. Jei kas dėl knygos aprašyme užsimenamo lavono tikisi trilerio ar rimto detektyvo – to nebus, detektyvinė linija nėra pagrindinė ir nėra stipri. Ji – menka knygos dalis, skirta truputį paįvairinti siužetui, o ne autorės stiprybė. Sakyčiau, kad jos stiprybė – pasakos sekimas. Ir jei mėgstate pasakas, puiku, jums knyga gali patikti.
5 žvaigždutės iš 5, nors geriausia mano skaityta knyga ji niekada netaps ir pamiršiu ją greit. Ji tiesiog maloni ir savo žanro ribose viskas su ja labai gerai. Problema, jei iš populiarių knygų būtinai tikimasi gylio ir rimtumo. Ne, tai savaitgalio romanas.
