Baimė yra ir bus. Kad ir kiek sukauptumėm patirties, praktikos, pasitikėjimo, pripažinimo, pinigų, talentų, kiekvieną kartą, kai sieksime naujų aukštumų, kiekvieną kartą, kai eisime į sceną, kiekvieną kartą, kai žvelgsime į vaikus ir mylimuosius – baimė bus. Stipresnė ar silpnesnė, bet bus.
Ir tai yra normalu. Nes tai reiškia, kad dar esi gyvas, žmogau. Tai reiškia, kad dabar – pats tinkamiausias metas žengti pirmyn. Per baimę. Su baime. Nesistengiant jos atsikratyti, o mokantis su ja šokti tango. Ir svarbu yra tik tai, kas ką veda šiame gyvenimo šokyje – baimė mane ar aš baimę?
Juk drąsus yra ne tas, kuris nieko nebijo, o tas, kuris geba ir bijodamas eiti ten, kur nori būti. Todėl toliau – keli būdai, padėsiantys šokyje su baime užimti vedančiojo poziciją.
Pirmasis būdas
Maži žingsneliai
Kai kuriuos dalykus, kurių bijome, verta daryti palaipsniui. Na, pavyzdžiui, jeigu žmogus bijo aukščio, nereikia jo iš karto užtempti ant aukščiausio pastato stogo ir priversti pažiūrėti žemyn. Gali baigtis nekaip. Pradžiai tiks bet koks mažesnis iššūkis – pakilti į penktą aukštą, prieiti prie lango, įsitikinti, kad saugu ir pažiūrėti pro langą žemyn. O tada – kiek aukščiau. Ir dar aukščiau. Arba, jeigu baisu kalbėti prieš dešimties žmonių auditoriją, iš pradžių tai galima padaryti su vienu žmogumi, tuomet su dviem, trim ir t.t.
Kokia bebūtų baimė, toks būdas tinka daugybei situacijų. Net mažiausias pasipriešinimo baimei žingsnelis artins prie tikslo. Na, jeigu vyrukas bijo pasimatymų, nekaltas komplimentas patinkančiai merginai gali būti pirmasis žingsnis, o pakvietimas į pasimatymą – dešimtas.
Nustebsite, kaip lengva žengti dešimtą žingsnį po devinto, devintą po aštunto. Maži, bet sistemingi žingsniai padės nueiti lengvą kelią iki didelių iššūkių. Ir jūs palengva išmoksite suvaldyti tas baimes, kurios kažkada atrodė nevaldomos.
Antrasis būdas
Spontaniški veiksmai
Planavimas gyvenime yra puikus reikalas, bet kartais būna taip, kad prisiplanuoji tiek, jog planas taip ir lieka planu. Nes kai per daug planuoji, kas ir kaip turėtų įvykti, tai įgauna labai didelę reikšmę, pradedi bijoti nukrypti nuo plano, padaryti klaidą, atlikti kažką netinkamai (ne pagal planą). Ir vietoje to, kad tiesiog pradėtum daryti, trypčioji vietoje ir gyveni planais. Tuomet geriau neapsiriboti konkrečiu planu ir leisti viskam vykti natūraliau.
Kartais spontaniški veiksmai yra vienintelis būdas suvaldyti savo baimę ir nepasitikėjimą. Tuomet, kai kažką nusprendi, reikia tiesiog pradėti daryti, nekreipiant dėmesio į proto „traukulius“. Sąmoningai darydami spontaniškus veiksmus, mes dėmesį sutelkiame į tai, ką darome tuo metu, o ne į tai, kaip yra baisu.
Тrеčiasis būdas
Gyvas pavyzdys
Beveik magišku būdu baimės pradeda tirpti, kai keliančioje baimę situacijoje mes matome patyrusio, savimi pasitikinčio žmogaus veiksmus. Toks gyvas pavyzdys savo akivaizdumu gali sugriauti vidinį, keliantį baimę barjerą. Praktikoje matydami, kad tokioje situacijoje galima veikti lengvai ir su pasitikėjimu, mes įsitikiname, kad mūsų kompleksai, nuogąstavimai neturi jokio realaus pagrindo. Ir tai atpalaiduoja.
Kartais nutinka taip, kad užvaldyti įvairiausių baimių, mes pasirenkame labai sudėtingus kelius, vedančius į tikslą. Vargstame, kamuojamės. Ir staiga matome, kaip šalia mūsų esantis „išsišokėlis“ aplenkia mus tik todėl, kad daro veiksmus, nesukdamas galvos dėl „patogu-nepatogu“, „pavyks-nepavyks“. Jis tiesiog eina ten, kur nori būti. Ir ateina. Taip, tokiu gyvu pavyzdžiu galima piktintis, bet galima pasimokyti ir iš jo.
Ketvirtasis būdas
Atsipalaidavimas
Ši būdą galima pavadinti fiziologiniu. Kaip žinia, kūno ir proto būsenos yra susijusios. Jeigu protas įsitempęs, įsitempia ir kūnas. Ir atvirkščiai – atpalaiduodami kūną mes raminame protą. Tokį pat rezultatą duoda ir kvėpavimas. Jeigu atkreipsite dėmesį, tuo metu, kai bijome, mes beveik nekvėpuojame. Todėl „greitoji pagalba“ apsilankius baimei – pradėti giliai kvėpuoti, sutelkiant dėmesį į kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą. Tai tikrai padės atsipalaiduoti ir sumažinti baimę. Žinoma, geriausias variantas – atpalaiduoti kūną ir nuraminti kvėpavimą ne tada, kai jau viskas įsitempę, o palaikyti tokią būseną dienos eigoje kuo ilgesnį laiką.
Penktasis būdas
Supratimas
Dažnai mes bijome kažką daryti dėl to, kad nežinome, reikia mums to ar ne. Viduje dėliojame visus „už“ ir „prieš“, tačiau niekaip negalime priimti galutinio sprendimo. Ir kuo ilgiau blaškomės, tuo darosi baisiau. Procesą palengvina aiškus supratimas, kas mums yra svarbu, o kas ne. Tada, kai mes sekame savo vertybėmis, kai žinome, vardan ko darome vienus ar kitus dalykus, vietos baimėms lieka mažai.
Sukilus baimėms, verta pasižiūrėti ir į tai, kokią gi katastrofą kuria protas, kas baisiausio gali nutikti, jeigu mes žengsime į savo baimes. Ir dažniausiai pasirodys, kad net pati didžiausia „katastrofa“ yra išgyvenama. Supratus tai, baimės tiesiog ima trauktis.
Šeštasis būdas
Profesionalumas
Viskas, kas nauja, ko mes nežinome ir nemokame, kelia baimę. Jeigu ateiname į darbą, kuriame esame „žali“, jausti baimę ir nepasitikėjimą yra normalu, nes dar neturime jokios patirties, dar neaišku, ar pavyks susitvarkyti su pareigomis, dar nežinia nei nuo ko pradėti, nei kuo baigti. Svarbiausia, kad toks procesas netaptų užsitęsusiu egzaminu, lydimu nuolatinės įtampos. Todėl geriausias vaistas nuo baimių tokiose situacijose – mokymasis, mokymasis, mokymasis.
Septintasis būdas
Savęs pažinimas
Visos mūsų baimės ir nepasitikėjimas savimi – tai savęs nepažinimo pasekmė. Ir tik todėl mūsų identifikacija taip stipriai paremta kitų žmonių nuomone. Jeigu kažkam patikai – jauti pritarimą, baimės dingsta ir pasitikėjimas savimi stiprėja. O jeigu kritikuoja – o siaube, kaip baisu, ir pasitikėjimas savimi nusirita žemiau grindjuostės. Lyg mes apie save nieko nežinotumėm ir visą su mumis susijusią informaciją gautumėm tik iš išorės.
Svarbu prisiminti, kad kitų žmonių vertinimas yra subjektyvus. Dauguma žmonių negeba net savyje susigaudyti, jau nekalbant apie tai, kad jie galėtų adekvačiai ir tinkamai įvertinti mūsų asmenybę. Pažinti save reiškia priimti save tokį, kas esi. Kai negėda būti savimi, tada gali gyventi ir veikti be didelių baimių.
Aštuntasis būdas
Asmenybės analizė
Iš esmės, visų mūsų baimių pagrindas – neadekvatūs įsitikinimai apie save ir gyvenimą. Kiekviena problematiška būsena – tai mūsų mąstymo pasekmė. Blaivi analizė padeda „išvynioti“ susipainiojusį įsitikinimų kamuolį ir atskirti „grūdus nuo pelų“. Tačiau savarankiškai išnarplioti painiavą dažnai būna sunku, nes pati painiava užpainioja taip, kad gali, žmogau, pasiklysti ilgam. Tokiu atveju geriau kreiptis į žmogų, kuris gali blaiviai ir be vertinimų pažvelgti į jūsų gyvenimą iš šalies ir padėti aiškiau suvokti, kas jūs esate, ir iš kur atkeliauja jūsų baimės.
O pabaigai – svarbu prisiminti, kad kiekviena atskleista ir pripažinta baimė duoda dar vieną galimybę sustiprėti. Įveikti baimes ir nepasitikėjimą savimi – nereiškia daryti neapgalvotus ir pavojingus gyvybei dalykus. Susitikti su savo baimėmis reiškia augti, mokytis, tvirtėti ir semtis išminties. To ir linkiu.