Irina, nors mokėsi finansų subtilybių VGTU, vėliau Danijoje gliaudė tartautinio verslo valdymo subtilybes, o galiausiai studijavo to paties dalyko magistrą Lietuvoje, save, po dar vienų mokslų, atrado kvapų, kosmetikos ir grožio pasaulyje. Ne šiaip sau atrado. Jos atvykstant laukia pačios Saudo Arabijos princesės.
Apie tai, kokią tą tolimą ir įvairiausių pasakojimų bei gandų apipintą šalį pamatė Irina, ir kokiomis grožio problemomis kamuojasi princesės ir vip klientės, ji sutiko papasakoti Delfi Moterims.
– Irina, papasakokite, kaip atsidūrėte toje tolimoje šalyje. Ir dar princesių kompanijoje.
– Kai kažkur keliauju, žmonės nuolat maišo Lietuvą ir Latviją. Kai pasakau, kad esu iš Lietuvos, tai žmonės vis klausia, ar ne iš Rygos. Tas pats nutinka pasakojant, kad vykstu dirbti į Saudo Arabiją – žmonės klausia, tai kaip tame Dubajuje.
Aš skrendu dirbti į Saudo Arabiją, Rijado miestą – tai yra sostinė. Daugiau nei 10 metų esu ne tik kosmetologė, bet ir tarptautinė trenerė, atstovauju nemažai prekinių ženklų. O kaip žinia, geriausia reklama yra iš lūpų į lūpas, rekomendacija tų žmonių, kurie tavimi pasitiki.
Tai taip ir įvyko. Į mano partnerius prancūzus kreipėsi arabai iš Saudo Arabijos, kurie prašė profesionalų rekomendacijos. Jiems reikėjo ne tik kosmetologijos profesionalo, kuris galėtų pakonsultuoti, padėti su procedūromis, bet ir patikimo žmogaus, nes darbas – prabangiausiuose spa centruose su princesėmis, su vip klientais. Taigi, ten buvo svarbu ne tik gerai išmanyti savo darbą, bet ir praeiti tam tikrą patikimumo, saugumo patikrą.
– Kaip tai atrodė?
– Po gautų rekomendacijų pirmiausiai įvyko pokalbis nuotoliu, vėliau turėjau siųsti savo paso kopiją, o tada jie mane tikrino.
– O jūs ar neabejojote besileisdama į tokią kelionę?
– Į tą avantiūrą leidausi spontaniškai. Norėjau kažko naujo, kažką pakeisti. Be to, nebuvau buvusi Saudo Arabijoje, man ta šalis buvo beveik nežinoma – ją prisiminiau tik iš tokių knygų, kaip „Maištingoji: kaip aš pabėgau iš Saudo Arabijos”. Taigi, šiek tiek irprisibijojau.
Pasakiau vyrui, kad praėjau pokalbį ir dešimčiai dienų išvykstu konsultuoti princesių. Vyras ir nustebo, ir pradėjo pergyventi, kad tik manęs ten nepavogtų (juokiasi). Nuraminau jį, kad viskas – per partnerių rekomendacijas. Ir leidausi į tą kelionę.
– Ar pamenate pirmąją savo kelionę?
– Man nupirko bilietus, apmokėjo viešbutį, maistą. Pirmą kartą tikrai buvo baisu. Pamenu, bandžiau Lietuvoje nusipirkti abają (viršutinis musulmonų rūbas – red. past.), bet niekur nebuvo. Bandžiau parsisiųsti, bet tai užtruko. Taigi, supratau, kad turiu pirkti ilgas linines sukneles, uždengti rankas, kojas, užmuturiuoti galvą skaromis ir skristi. Taip ir atskridau.
Kiek teko girdėti, kad be abajos anksčiau nė iš lėktuvo neišleisdavo. Bet per pastaruosius metus Saudo Arabija labai pasikeitė. Pirmiausia, ten atsirado kino teatrų, moterys pradėjo vairuoti. Kai atskridau, sužinojau, kad galima ir galvos nedengti. Tiesa, aš pagarbos tai šaliai savo plaukus vis tiek dengiau.
Atskridus jaučiausi kaip kosmose. Negirdėta kalba, nematyta aplinka. Vairuotojas nuvežė į viešbutį ir išsimiegojusi kitą dieną vykau į spa centrą.
Pačiame mieste kažkokios ypatingos, negirdėtos prabangos nepamačiau. Viskas priminė Emyratus: tvarkinga, gražu, dideli pastatai.
– Ar vietoje nėra pakankamai gerų specialisčių, kad reikia kviestis jas iš kitų šalių?
– Kiek man žinoma, į būtent tą spa centrą atvyksta gal keturios specialistės, kurios keičiasi pamainomis. Yra specialistė iš Prancūzijos, iš Italijos, esu aš, iš Lietuvos. Žinoma, yra ir nuolatinės specialistės, kurios ten ir gyvena. Vietos specialistų užtenka, bet arabai kažkodėl labiau pasitiki europietėmis, todėl ir kviečiasi.
Ir iš tiesų tas išsilavinimo lygis, kosmetikos išmanymas tikrai labai skiriasi, sakau atvirai. Mūsų – lietuvių, lenkų, ukrainiečių ir kitų – kosmetologų lygis yra gerokai aukštesnis, lyginant su vietiniais, mes ten beveik kaip dermatologai, mūsų žinios, įdirbis daug gilesni. Arabai tai mato ir supranta.
– Kokios yra vietos moterų grožio problemos? Kokių procedūrų jos nori?
– Kaip ir lietuvės, taip ir moterys iš Saudo Arabijoje nori stabdyti senėjimą, nori liekninančių procedūrų. Tokias programas joms ir sudarinėju. Ir net jei manęs tuo metu ten nėra, jos tęsia mano sudarytą programą su vietos specialistais.
Problemos jų tos pačios, kaip ir mūsų. Pigmentacija, odos senėjimo problemos. Jos nori glotnumo, nori patempimo.
Tačiau kosmetologijoje jie kažkuria prasme nuo mūsų atsilieka – ten mažiau aparatų, mažiau lazerių. Kita vertus, man tai patinka, aš pati esu už natūraliai palaikomą grožį, be pertekliaus. Žinoma, jos tikrai ir botokso susileidžia, ir hialiurono, visko būna.
O šiaip – nieko neįtikėtino nepasakysiu. Paauglės turi spuogus, jaunos merginos nori stangrios odos, nors gal užtektų tik drėkinti, vyresnės nori mažiau raukšlių ir kad patemptų vokus. Na, viskas identiška, jokio stebuklo nėra. Kita vertus, aš buvau nustebusi, maniau, kad aknės problemų bus daugiau, nes ten, kur šiltas klimatas – tokios problemos būdingos. Tačiau klimato sausumas ten sąlygoja tai, kad aknė daugiausiai būdinga tik paauglėms.
Žinote, galvcoju, gal tokia ypatingiausia ir didžiausia vietos problema yra nutukimai ir pasekmės tą viršsvorį numetus. Moterys kovoja su svoriu, celiulitu. Anksčiau dažniausiai jos sėdėdavo namuose. O dabar, kai moterys daugiau visur išeina, jos vaikšto į sporto klubus, pradėjo daugiau rūpintis sveika gyvensena, išvaizda, grožiu, gerti šviežiai spaustas sultis, gerti kokteilius, žiūrėti maistą. Svoris nukrito, liko daug suglebusios odos.
Beje, kokios ten porcijos, sunku nusakyti. Atvažiuoju, užsisakau tik sriubos, o man nukloja stalą. Nuolatinis apsiėdimas, o maistas skanus. Bet moterys dabar pradėjo mažiau valgyti, daugiau sportuoti.
– Kiek gali uždirbti tokioje prabangioje aplinkoje dirbantis grožio specialistas?
– Jei kalbėsime apie specialistą, kuris atvyko į Saudo Arabiją, gyvena ten nuolat ir dirba, tai jo mėnesinis atlyginimas galėtų būti maždaug nuo pusantro iki dviejų tūkstančių eurų. Ko gero tai neskamba kaip lobių kasykla, bet nepamirškime, kad jie apmoka ir gyvenamąją vietą. Be to, reikia nepamiršti, kad su arabais visada reikia derėtis. Išsiaiškinti, kas apmokama, kiek apmokama.
Apie savo atlyginimą nekalbėsiu, bet kadangi esu kviestinis svečias, specialistas, kuris atvyksta savaitei ar maksimaliai dešimčiai dienų, mano atlygis yra kiek kitoks.
Dar kitokius pinigus spa centrui moka princesės ir vip klientės. Kiek man yra žinoma, mano dviejų valandų konsultacija joms atsieina apie septynis šimtus eurų. Tiek gauna spa centras – pabrėžiu, kad ne į rankas tiek gaunu.
– O arbatpinigius princesės ar palikinėja?
– Taip, palikinėja arbatpinigius. Bet vėlgi – kaip kada, kartais ir nebūtinai. Tačiau esu gavusi ir šimtą eurų už konsultaciją, atlikau procedūrą princesei, ji padėkojo ir išėjo. Vėliau registratūroje man perdavė jos paliktą, pasirašytą voką.
– Kokį įspūdį jums paliko princesės ir vip klientės?
– Tų moterų ten yra visokių. Tačiau mano įspūdžiai yra daugiausiai teigiami. Daugiausiai ten sutinku ir labai gražius, ir labai išsilavinusius žmones. Niekada gyvenime nepajutau nei arogancijos, nei pasipūtimo. Jos pasikalba, yra mandagios, žino, kur yra Lietuva.
– Ar dirbate tik spa centre?
– Keletą kartų man teko važiuoti į namų aptarnavimo iškvietimus – vykau dirbti į rūmus.
Kai pirmąkart ten atvykau, viskas iš tiesų atrodė siurrealu. Pirmiausiai atvykus paprašė mano paso – iš pradžių tikrai buvo baisu jį ten atiduoti.
Viskas priminė vaizdą iš filmų: įvažiuoji per gigantiškus vartus, važiuoji palei sodą, o tada puslankiu privažiuoji prie paradinio įėjimo. Matau – ten Bentley, Ferrari, Lamborghini, su naujais cruiseriais – aptarnaujantis personalas. Iš namo išbėga tarnaitės, nešioja mano daiktus, man niekuo nereikia rūpintis, nieko nereikia tampyti, tik eiti per rūmus. Pagrindinių kambarių tikrai nematau, bet tokio jausmo nė viename muziejuje nejutau, kaip ten, Saudo Arabijoje, karališkosios šeimos narių rūmuose.
Ten princesei, kaip ir bet kuriai klientei, sudariau rekomenduojamų produktų sąrašą, išsiaiškinome, ką ji naudoja, kaip rūpinasi savo oda. Gavau šviežiai spaustų sulčių, mane pamaitino – ir viskas.
Po to juokiausi, kad jei būtų reikėję bėgti – būčiau nepabėgus, nes išėjimo tikrai nebūčiau radusi. Klausiau, kiek ten aptarnaujančio personalo – tai vienuose iš tų rūmo buvo apie penkiasdešimt.
– Ar pakeitėte nuomonę apie Saudo Arabiją? Išankstinius įsivaizdavimus?
– Visiškai.
Kas dar mane labai nustebino, tai dabar ten jau leidžiama skirtis. Viena mano pažįstama princesė ir yra išsiskyrusi – ji puikiai sutaria su vyru, dalinasi vaikais. Rūmai atiteko jai, nes pagal įstatymus vyras turi atiduoti namą. Jis moka alimentus, kažkokias nerealias sumas, gal penkiasdešimt tūkstančių per mėnesį.
Ką skaitydavau apie Saudo Arabiją, apie moterų kančias, tikrai daug kas yra pasikeitę. Jos daug keliauja, atsiveža įvairių idėjų.
Manau, kad atvykus į svečią šalį turi gerbti vietos tradicijas, bet ne mažiau svarbu jaustis saugiai. Tai aš ten tikrai jaučiausi saugiai. Diskriminacijos nejaučiau.
