28 metų Amal gyvena vieno iš Saudo Arabijos miestų priemiestyje. Ji sutiko papasakoti, kaip ši globos sistema atsiliepia jos gyvenimui.
„Mano globėjas buvo mano tėtis, tačiau didžiąją dalį gyvenimo nemaniau, kad mano sprendimai – ypač svarbieji – buvo priimti jo. Fiziškai nebuvau verčiama tekėti ar stoti į kokį konkretų koledžą.
Net kai jis vertė mano dvi seseris ištekėti už vyrų, kurių žmonomis jos nenorėjo būti, aš maniau, kad jis paprasčiausiai turi žinoti geriau, nei jos. Tačiau kai pažvelgiu atgal, suvokiu, kad manimi buvo manipuliuojama, kad manyčiau, jog jo už mane priimti sprendimai buvo mani, nors aš žinau dabar, kad taip nebuvo.
Esu netekėjusi, todėl vis dar gyvenu savo šeimos namuose. Turiu paprašyti tėvo leidimo, jeigu noriu išeiti iš namų, o vienas iš mano brolių privalo lydėti mane visur, kur tik einu, net ir į tokias vietas, kaip pas gydytoją. Paprastai sėdžiu namuose, nes moterims Saudo Arabijoje iki šių metų birželio buvo neleidžiama vairuoti. Dabar planuoju kaip įmanoma greičiau gauti vairuotojo pažymėjimą ir įsigyti motociklą.
Mano broliai nėra tokie konservatyvūs, kaip tėtis, tačiau jie ne mažiau globėjiški. Juos taip elgtis moko vyresni vyrai ir visuomenė. Net jeigu jie norėtų būti geresni – aš manau, kad jie ir nori – jiems nėra lengva. Žinau, kad mano tėvas ir broliai galvoja, kad viskas, ką jie dėl manęs daro, yra mano pačios labui.
Nors esu labai išsilavinusi, nedirbu, nes mano tėvas ir broliai atsisako mane vežti dirbti į darbą, kur yra vyrų, o dauguma tik moterų atliekamų darbų, kuriems turiu kvalifikaciją, pavyzdžiui, mokytojos ar darbas banke, pasižymi didele konkurencija. Daug dirbančių moterų Saudo Arabijoje taip pat gali samdytis vairuotoją, tačiau mano šeima atsisakė leisti man važiuoti viename automobilyje su nepažįstamu vyru.
Kai man buvo 26 metai, pateikiau prašymą prestižinei stipendijai, kuri leistų man išvykti į užsienį. Prašymus pateikia tūkstančiai, o aš buvau viena iš nedaugelio, atrinktų asmeniniam interviu Rijade. Mane pateikti prašymą paskatino tėvas, tačiau kai pasakiau jam, kad mane pakvietė į interviu ir ten pati mokėsiu už lėktuvo bilietą, jis nesutiko manęs išleisti.
Praradau galimybę, kuri pasitaiko kartą gyvenime, nes jis atsisakė mane lydėti į Rijadą. Daugelis mano draugių, kurios yra iš panašių šeimų, yra gydytojos ar turi stipendijas Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes jų tėvai leidžia joms ten būti vienoms, tačiau mano tėvas to man neleidžia.
Kadangi esu tokia atkakli ir užsispyrusi, ilgą laiką tai visiškai neigiau. Įtikinėjau save, kad kiekvienas sprendimas, kurį mano tėvas priima mano vardu, buvo toks, kurį ir pati būčiau priėmusi. Man buvo lengviau priimti jo sprendimus patikint, kad jie taip pat yra ir mano. Nenorėjau tikėti, kad esu silpna. Atsisakiau patikėti, kad esu dvidešimties su trupučiu mergina, už kurią viską nusprendžia tėvas.
Tačiau dabar jau žinau, kad jis taip darė tada, ir dabar vis dar daro. Jaučiuosi viso to priblokšta. Neapsakoma, kai tau beveik trisdešimt metų, ir tėtis yra tas žmogus, kuris atmeta visas darbo galimybes, nes jos neatitinka jo ypatingų kriterijų.
Nežinau, kas nutiktų, jeigu nuspręsčiau nepaklusti savo tėčiui. Nežinau, jis įtrauktų į tai policiją, giminę ar visiškai manęs išsižadėtų. Tačiau nuo ėjimo prieš jo valią mane stabdo ne vien materialinės pasekmės: aš jį myliu, gerbiu, ir net po to, kas nutiko, noriu, kad jis sutiktų su mano sprendimais. Kartais jaučiuosi paralyžiuota ir bemaž nevykėlė.
Nežinau, ar iš tikrųjų globos sistema sulaiko mane nuo išsikraustymo, įsidarbinimo ir santuokos su žmogumi, už kurio norėčiau ištekėti, ar tai tik baimė ir pagarba, kurią jaučiu savo tėčiui. Būna dienų, kai tiesiog noriu žengti gyvenime reikšmingą žingsnį be atsiklausimo, ar sutiks su tuo mano tėtis. Paprastai galiausiai suprantu, kad nekovojimas su juo ir taikos išlaikymas namuose yra vienintelis pasirinkimas, kurį turiu, tačiau galiausiai kainą už sutikimą su jo sprendimais moku aš.
Būtų nuostabu būti žmogumi, kuris vieną kartą kažką nusprendžia, ir padaryti tai neprašant leidimo, net jeigu tai kažkas nesvarbaus, pavyzdžiui, išėjimas į lauką ar pasivaikščiojimas.
