aA
Kaip teigia Silicio Slėnyje „kapitonu“ vadinamas verslininkas Steve'as Hoffmanas, po maždaug 5 metų didžiuosiuose miestuose išvysime kardinalius pokyčius – autonominiai automobiliai, išmanus šiukšlių išvežimas bei technologijos, užtikrinančios miestiečių ir miesto svečių saugumą. Tačiau kai kuriuos pokyčius galime pastebi jau dabar, pavyzdžiui, Vilniuje. Anot sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, Vilnius kai kuriose srityse lenkia Vokietijos miestus, o ateityje bus tik įdomiau – prekes mums galės pristatyti dronai.
Vilnius kai kur lenkia net Vokietijos miestus: Šimašius kalba apie dronų eismą
© DELFI / Josvydas Elinskas

Vienintelis trukdis – pinigai

Išmanių miestų tema vis nuskamba garsiau – tam įtakos turi ir svarstymai, kaip mūsų gyvenimą pakeis 5G ryšys. Anot Rygoje viešėjusio bestselerių autoriaus amerikiečio S. Hoffmano, per ateinančius penkerius metus, dėl 5G ryšio miestai taps daug patogesni. „Jei gyvensite dideliame mieste – jums nereikės automobilio. Jauni žmonės jau šiandien naudoja „Uber“, bet jei atsiras autonominiai automobiliai, žmonės juos naudos. Viskas priklausys nuo jų kainos ir jų saugumo. Bet galų gale juos turėsime“, – sako Silicio slėnio verslininkas. Anot jo, tai būtų didžiulis laimėjimas, mat taip sumažintume automobilių eismo daromą įtaką klimato kaitai. Tačiau pašnekovas priduria, kad nereikėtų tikėtis, jog pasirodžius autonominiams automobiliams išnyks eismo įvykiai. Jų, pasak eksperto, visad bus, tačiau tikrai mažiau.

Išmanūs miestai po 5 metų turės ne tik patogesnį eismą, bet ir daugybė paslaugų persikels į debesis – viskas visos paslaugos, mokesčiai ir kita bus pasiekiama vienu pelės mygtuko paspaudimu.

„Bus dirbtinis intelektas, kuris galės numatyti, ko tau reikia ir tau tai duos. Senolius galės prižiūrėti robotai. Produktus taip pat galės pristatyti robotai, dronai. Tai tikrai jau bus po 5 metų, nes šios technologijos jau egzistuoja šiandien“, – pasakoja S. Hoffmanas.

Steve Hoffman
Steve Hoffman
© Organizatorių nuotr.

Vienintelis trukdis miestams tapti išmaniais – pinigai. S. Hoffmanas neslepia, kad žmonės nenori išleisti pinigų tam. „Kai įrenginiai pasiekia stadiją, kuomet jie funkcionuoja puikiai, o mums net nereikia apie juos galvoti, tada jie pradeda kurti tikrąją vertę. Visada galvoju, kad reikia technologijoms perduoti darbus, kurie suvalgo mūsų laiką. Ateityje svarbiausiu dalyku taps mūsų laikas. Ko mes nenorime, tai švaistyti laiką visokiems mažiems darbams. Jei produktai ar paslaugos gali viską įgyvendinti mums apie tai net negalvojam ir nesurūpinant, tada mes prisitaikysime.

O miestų savivaldybėms bus svarbu išsiaiškinti ar šie nauji sprendimai sumažina kaštus, ar išmanūs elektros skaitliukai gali sumažinti elektros sunaudojimą ir t.t.“, – mintį tęsia pašnekovas.

Kai kurie miestai jau ėmė taikyti išmanius sprendimus. Štai, sako S. Hoffmanas, Singapūras turi taip gerai išvystytą stebėjimo kamerų sistemą, kad gali sekti visus mieste esančius automobilius. „Valdžia visada žino, kur yra koks automobilis. Tai maža šalis. Stebėjimo kameros leidžia net stebėti tuos, kurie šiukšlina. Valdžia žino, kas yra šiukšlintojas ir jam nusiunčia baudą ar net šiukšlintojui iškart gali paskambinti į mobilųjį telefoną“, – sako S. Hoffmanas.

Vilnius lenkia vokiškus miestus

Išmanaus miesto kontekste neblogai atrodo ir Lietuvos sostinė. Kaip pasakoja miesto meras R. Šimašius, palyginus su Vokietijos miestais, esame daug daugiau pažengę visų paslaugų elektronizavime. S. Hoffmanas interviu metu minėjo, kad jam paliko įspūdį Dubajaus miesto paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę. Vilnius ir čia lenktyniauja su Dubajumi.

Pasiteiravus, kuo išsiskiria Vilniaus išmanumas, R. Šimašius atsako, kad savivaldybės dabartiniai darbai nukreipti į tai, kad miestiečiai gautų paslaugas, kurių jiems tikrai prireiks netgi be atskiro, kad ir elektroninio, kreipimosi.

„Kitaip tariant, einame nuo skaitmeninio miesto ar gerokai aukštesnio išmaniojo miesto (smart city) lygmens prie dar aukštesnio standarto – senseable city.

Neabejotinai išsiskiriame ir savo atvirųjų duomenų politika. Vilnius – vienas pirmųjų Europoje atvėręs savo duomenis. Atverdama duomenis gyventojams ir verslui, miesto savivaldybė užtikrino spartesnį mobilumo dalijimąsi bei mobilumo kultūros plėtrą miestiečių tarpe – nuo „Citybee“ automobilių ir „Spark“ elektromobilių nuomos iki miesto dviračių „CycloCity“ ar „Citybee“ bei „Bolt“ paspirtukų“, – vardija meras.

Remigijus Šimašius
Remigijus Šimašius
© DELFI / Domantas Pipas

Anot jo, miestas glaudžiai bendradarbiauja su mobilumo paslaugas teikiančiais verslais suteikdamas šiems įvairias lengvatas bei nuolat atsižvelgdamas į besikeičiančius rinkos poreikius. O tai, teigia R. Šimašius, leido Vilniui tapti pirmaujančia Europos sostine pagal dalijimosi automobiliais kiekį, tenkantį vienam gyventojui.

„Taip pat Europos kontekste vertinami ir tie dalykai, kurie vilniečiams atrodo savaime suprantami, pavyzdžiui, kad užregistruoti vaikus į darželius galima elektroniniu būdu“, – pastebi R. Šimašius.

Dronai pristatys vaistus, ieškos dingusių žmonių

Spalio mėnesį viešėdamas Berlyne vykusioje „Smart Country Convention“ parodoje. R. Šimašius vokiečių auditorijai kalbėjo apie Vilnių, kaip išmanų miestą. Būtent šio pranešimo metu jis užsiminė ir apie vieną įdomią detalę: dronų eismą Vilniuje.

Prekes pristatantis dronas
Prekes pristatantis dronas
© Reuters / Scanpix

Ir nors vokiečiai turėjo progą išvysti dronų oro kelių iliustraciją, meras kol kas šia tema nedaugžodžiauja. „Vilnius ir dronai yra ateitis, technologijos vis greičiau tampa neatsiejama mūsų veiklų dalimi. Svarbu pažymėti, kad susitvarkyti su tuo nesiruošiant iš anksto sistemiškai ir infrastruktūriškai būtų iššūkis, todėl Vilnius visų pirma kalba apie antro aukšto Vilniuje buvimą kaip dronų kelių infrastruktūrą, kuri apima daug tarpusavyje susijusių institucijų (saugumas, oro erdvės prižiūrėtojai, oro viešoji tvarka), kurios siekia saugoti. O saugoti irgi reikia pasiruošti, įvertinti daugelį aspektų: turėti bazinę sistemą, numatytus maršrutus, atsižvelgti į teisinį reglamentavimą, ką galima daryti, o ko ne, kaip tai gali paveikti tą patį verslą ir daugelį kitų.

Paruošus bendrą Vilniaus antro aukšto plano koncepciją, galima galvoti apie konkrečias paslaugas miestiečiams. Nuo socialinių, sveikatos iki buitinių – nuo medikamentų perskraidinimo, senolio ar vaiko suradimo, nenuvalytų nuo sniego gatvių inspektavimo, nelegalių statinių išaiškinimo, vaikų palydos ar tiesiog savanoriškos palydos nakties paros metu“, – pasiteiravus, kada Vilniuje galėtume tikėtis dronų eismo, atsako meras.

Internetas viskam

Pasiteiravus, kaip 5G ryšys pakeis Vilniaus miestą, meras atsako, jog ši naujovė – pakeis visą mūsų aplinką. Anot jo, jeigu 4G ryšys apibūdinamas kaip internetas visiems, tai apie 5G kalbama, kad tai bus internetas viskam.

„Prieš daugiau nei metus pirmieji 5G bandymai Vilniuje uždavė kryptį – startuojantis 5G ryšys yra būtinas ambicingai Vilniaus ateičiai. Žinoma, kad naujos galimybės greitesniam duomenų judėjimui leis daug sprendimų gauti iki jų prisireikus. Sparčiai vystysis daiktų internetas, kurio reikia kasdienybėje – judumo platformos, komunalinių išlaidų vartojimo susirinkimas, e-sportas, gamybos įmonių įrenginių valdymas, miesto planavimas.

Miestas ir verslas teikiamas paslaugas galės apjungti per atvirus duomenis, kas, tikiuosi, padės taupyti ir miestiečiams laiko. Tačiau tokia sistema bus veiksni, jei visų miesto dalyvių – tiek verslo, tiek savivaldos ar mokslo, sveikatos ir kitų įstaigų – teikiamos paslaugos susijungs kažkuriame etape į bendras ir iš jų gims ne savivaldos paslaugos, o tiesiog kasdienį gyvenimą lengvinančios paslaugos Vilniaus gyventojams“, – viliasi R. Šimašius.

Elektroniniai valdžios vartai
Elektroniniai valdžios vartai
© Shutterstock

Vilnius išliks žaidimų aikštele naujoms technologijoms

O kokios technologijos ar išmanūs sprendimai, anot mero, turėtų būti pritaikyti Vilniuje per artimiausius 3 metus? R. Šimašius sako, kad per artimiausius trejus metus Vilniuje atsiras ne vienas žmonių gyvenimą mieste dar patogesniu paverčiantis sprendimas. „Visiems miestams yra aktuali susisiekimo tema, tad didelė dalis inovacijų bus pritaikytos judumo srityje. Vilniuje planuojame įdiegti automobilių parkavimo vietų užimtumo stebėjimo sistemą, kuri padės kiekvienam Vilniaus vairuotojui – programėlėje aiškiai matysis laisvos ir užimtos vietos realiu laiku konkrečioje miesto vietoje.

Sklandžiau judėti mieste galės ir neregiai bei silpnaregiai – su mokslininkais kuriame ir įdiegsime interaktyvią technologiją, kuri aktualią vizualinę informaciją pateiks garsu. Toliau plėtosime jau dabar veikiančius GIS (geografinės informacinės sistemos) žemėlapius. GIS sistema yra daugybę sluoksnių turintis žemėlapis, kur kiekvienas gyventojas gali pažiūrėti konkrečios miesto teritorijos rodiklius, sklypo istoriją, esamus tinklus ir kitus svarbius, pavyzdžiui, naujo būsto ieškant, parametrus“, – sako R. Šimašius.

Remigijus Šimašius
Remigijus Šimašius
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis priduria, kad tęs ir dabar vykstančius laimės indekso matavimus. „Noriu pabrėžti, kad Vilnius išliks žaidimų aikštele naujoms technologijoms, inovacijoms ir bus atviras netikėtoms idėjoms bei eksperimentams. Esu tikras, kad po trejų metų Vilniuje turėsime ir tokių technologinių sprendimų, apie kuriuos šiandien net nenumanome, nes ši mūsų diskusija vyksta apie dabarties ir praeities įrankius, „naujoves“, kurios jau yra pasenusios, technologijų srityje sunku tiksliai nuspėti, kokias inovacijas išbandysime ir pritaikysime po kelerių metų“, – sako R. Šimašius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
3.6000

Tyrimas paviešino Lietuvos gėdą: trečdalis kaupia nereikalingą įrangą ir tai keičia klimatą

Daugelio mūsų šalies gyventojų sandėliukai, garažai ar stalčiai prigrūsti senų, nenaudojamų...

„Huawei“ pažėrė staigmenų: pristatė sulenkiamą telefoną už 2499 eur (54)

Pirmadienio popietę Lietuvos laiku technologijų lyderė „Huawei“ Barselonoje surengė virtualų...

Profesorius pasidalijo įžvalgomis, kaip sumažinti automobilių spūstis: neįvertiname šiuolaikinių technologijų (8)

Anksčiau tik fantazija atrodantys dalykai palaipsniui virsta realybe. Automobilių vairuotojai...

„IT+“: koronavirusą ore naikinanti technologija – Lietuvoje (11)

Kol visas pasaulis bando išrasti vakciną nuo koronaviruso, pavadinto Covid-19 vardu, vilniečiai...

Dėl „Samsung“ ir „Apple“ karo – tiesiog absurdiškos kainos: be keturženklės sumos neturėsite telefono (152)

Praėjusį antradienį (vasario 11 dieną San Franciske „Galaxy Unpacked“ renginį) „ Samsung...

Top naujienos

Informuoja dėl koronaviruso: ką kiekvienam reikėtų žinoti pildoma, papildyta 13.32 (175)

Dėl pastarosiomis dienomis Italijoje įvykusio naujojo koronaviruso protrūkio, antradienį Sveikatos...

Tenerifėje karantinuotame viešbutyje atostogas suplanavę yra ir lietuviai (51)

Po to, kai Ispanijos salos Tenerifės viešbutyje „H10 Costa Adeje Palace“ galimai buvo nustatytas...

Pietų Italijoje – pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis (100)

Sicilijos Palermo mieste moteriai diagnozuotas naujasis koronavirusas . Tai yra pirmasis...

Meno bendruomenė gedi Jono Jurciko: didžiulė netektis kolegoms ir meno pasauliui (11)

Pirmadienį Lietuvą sukrėtė žinia apie jauno menininko, neseniai 34-ąjį gimtadienį paminėjusio...

Po netikėtos studentės mirties prokurorai apkaltino du Vilniaus chirurgus (186)

Netikėtai užklupusi liga nusinešė jaunos vilnietės gyvybę – Vilniaus apygardos prokuratūra...

Svarbų pranešimą iš ministerijų gavo neseniai Italijoje buvę Lietuvos piliečiai (43)

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios institucijos nuo pirmadienio pasitinka iš Italijos...

Po skandalais pasibaigusio gaisro – ministrės akibrokštas: PAGD vadovai pamaloninti premijomis (154)

Praėjusių metų rudenį Alytuje esančios perdirbimo įmonės „Ekologista“ sandėlyje įvykęs...

Seime nagrinėjama skandalinga medžioklė: tikina, kad šauti galėjo tik Slapšinskas blaivumas vietoje tikrintas nebuvo (127)

Seime surengtas neeilinis Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame svarstyta komercinės...

Gyvai / Radikalus smalsumas. Kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kaip jie veikia

Klasikiniai kompiuteriai jau pradeda pasiekti galimybių ribas, todėl metas vietą užleisti...

Lietuvos vaistinės skaičiuoja paskutines medicininių kaukių pakuotes (125)

Pastarosiomis savaitėmis augant nerimui dėl koronaviruso, Lietuvos vaistinės skaičiuoja...

|Maža didelių žinių kaina