Priklauso nuo gyvenimo būdo įpročių
Lietuvos pagrindinis koziris konkuruojant dėl vietos po saule šiuo metu yra ne lazeriai ar greitas internetas, bet finansinių technologijų („FinTech“ – DELFI) sektorius. Ir nors tuo garsėjame pasaulyje, kitose finansinėse inovacijos esame šiek tiek konservatyvūs. Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius teigia, kad 2018 metais 75 proc. visų atsiskaitymų Lietuvoje buvo atlikti naudojantis grynaisiais pinigais.
Jo įsitikinimu, apsieiti be grynųjų ir pereiti prie atsiskaitymo vien tik mokėjimo kortele ar išmaniaisiais įrenginiais šiandien – būtų tikrai sudėtinga. „Verslas ir vartotojai tam dar nėra visiškai pasiruošę – ne visi turi galimybę atsiskaityti mokėjimo kortele, ne visi turi ir moka naudotis išmaniaisiais įrenginiais.
Visų pirma, tai yra susiję su vartojimo ir gyvenimo būdo įpročiais, – tyrimai rodo, kad skirtingos visuomenės grupės yra nevienodai imlios šiems pokyčiams, todėl ir verslas artimiausiu metu dar tikrai neatsisakys atsiskaitymų grynaisiais pinigais. Paslaugos ar prekės pirkėjui yra paliekama galimybė rinktis patogesnę atsiskaitymo formą“, – sako R. Sartatavičius.
Neturi kortelių skaitytuvo – prarandi pardavimus
Šiek tiek pozityvesnės nuomonės yra „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas. Pasiteiravus jo, ar Lietuvos visuomenė ir verslininkai ruošiasi gyvenimui be grynųjų, jis atsako, kad visuomenė tam vis labiau bręsta, o verslas ruošiasi atsižvelgdamas į vartotojų lūkesčius. „Šalies gyventojai vis dažniau atsiskaito kortelėmis, telefonais ar per elektroninę bankininkystę, jie namuose vis rečiau laiko dideles sumas grynaisiais ar jas nešiojasi su savimi.
Vyksta reikšmingi pokyčiai – sparčiai auga elektroninių atsiskaitymų apimtys, grynieji atsiskaitant naudojami vis rečiau. Naujausiais duomenimis, „Swedbank“ klientai viena kortele per mėnesį vidutiniškai atsiskaito apie 12 kartų“, – teigia A. Sagatauskas.
Anot jo, šiais laikais neturėti kortelių skaitytuvo reiškia prarasti pardavimus, nes klientai iš parduotuvės ar kavinės gali išeiti taip nieko ir neįsigiję. „Pastebime, kad per pastaruosius kelerius metus kortelių skaitytuvai paplito ne tik miestuose, bet ir regionuose ar atokesnėse šalies vietovėse. Todėl šiandien neturėti galimybės atsiskaityti negrynaisiais bet kokioje prekybos ar paslaugų vietoje yra labiau išimtis negu taisyklė. Šiuo metu galimybėmis atsiskaityti kortele aprūpinami kavos ar užkandžių automatai. Tai reiškia, kad artimiausioje ateityje žmonės galės išsiversti net ir be smulkaus nominalo monetų“, – pasakoja pašnekovas.
A. Sagatauskas sako, kad verslas mato augantį poreikį ir į jį reaguoja sudarydamas kuo patogesnes galimybes atsiskaityti įvairiais būdais. „Šiuo metu esame įrengę daugiau kaip 20 tūkst. kortelių skaitytuvų, daugiau kaip 97 proc. jų palaiko bekontakčio atsiskaitymo galimybę. Tai reiškia, kad „Swedbank“ klientai gali atsiskaityti ne tik bekontakte kortele, bet ir telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu“, – teigia Verslo klientų tarnybos vadovas.
Namų darbai verslininkams
Tačiau ar verslas yra atlikęs visus namų darbus tam, kad sugebėtų prisitaikyti prie vis labiau populiarėjančio gyvenimo be grynųjų? A. Sagatauskas sako, kad verslo savininkams svarbu sudaryti patogias atsiskaitymo galimybes. Jei tai yra fizinė parduotuvė, teigia pašnekovas, tuomet turėtų būti įrengtas bekontaktis kortelių skaitytuvas. Jei tai interneto parduotuvė – sudarytos techninės galimybės sumokėti kortele ar pavedimu per interneto banką. „Vartotojai tiek realioje, tiek virtualioje erdvėje tikisi kuo sklandesnio atsiskaitymo proceso, todėl verslas turėtų būti suinteresuotas pasiūlyti įvairius šiuolaikiškus būdus atsiskaityti“, – sako A. Sagatauskas.
Specialistas vardija, kad šiuo metu plačiausiai paplitęs atsiskaitymo būdas yra mokėjimo kortelės, kurių Lietuvoje A. Sagatausko atstovaujamas bankas yra išdavęs apie 1,6 mln. Anot jo, maždaug aštuonios iš dešimties kortelių jau palaiko bekontakčio atsiskaitymo funkciją.
„Tai reiškia, kad tokią kortelę „Swedbank“ klientas gali susieti su išmaniuoju telefonu ar laikrodžiu ir atsiskaitinėti per juos. Bekontakčiai atsiskaitymai per pastaruosius dvejus metus sparčiai paplito ir dabar sudaro apie pusę visų atsiskaitymų. Tikėtina, kad šis atsiskaitymo būdas ir toliau sparčiai populiarės. Klientams tai itin patogu. Įpratus juo naudotis, su savimi nereikia turėti ne tik piniginės, bet ir mokėjimo kortelės, nes galima atsiskaityti telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu“, – sako pašnekovas.
Mažo miestelio turguje – tik grynieji
Pasiteiravus, ar Lietuvos verslininkai turi visas reikalingas sąlygas, kad prisitaikytų prie gyvenimo be grynųjų, R. Sartatavičius teigia, kad tikrai ne visi verslininkai gali vienodai greitai prisitaikyti prie šio pokyčio. „Tai lemia ne tik jų pačių noras, bet ir tai, kad ne visi turi vienodas sąlygas ir finansines galimybes. Staigiai prisitaikyti prie šio pokyčio yra sudėtinga ir Europoje nedaug surasime valstybių, kur beveik visi atsiskaitymai vyktų kortelėmis ir pavedimais. Nors kasmet mums visiems pasiūloma vis daugiau įvairių naujų technologinių sprendimų, skirtų palengvinti ir supaprastinti atsiskaitymą, tebėra sričių ir paslaugų (pavyzdžiui, mažo miestelio turgus), kur iki šiol įprasta atsiskaityti grynaisiais“, – pastebi R. Sartatavičius.
Būtent regionuose R. Sartatavičius ir įžvelgia problemą. „Regioninis verslas, ypač smulkusis ir turintis mažas apyvartas bei nedidelį darbuotojų skaičių, dar tikrai nėra pasiruošęs grynųjų pinigų atsisakymui“, – įsitikinęs R. Sartatavičius.
O su kokiais sunkumais susidurs verslininkai, norėdami atsisakyti grynųjų? R. Sartatavičius sako, kad pagrindinės verslo rizikos šiame kontekste susijusios su technologiniais iššūkiais. „Kibernetinės atakos prieš smulkias ir vidutines įmones – vis dažnėjantis reiškinys. Atsižvelgdamas į šias tendencijas verslas privalės užtikrinti visapusišką kibernetinį saugumą infrastruktūrai, reikalingai atsiskaitymams be grynųjų pinigų palaikyti. Tiek siekiant savo verslo, tiek vartotojų saugumo.
Galiausiai, nereiktų pamiršti apie paprasčiausius technologinius gedimus, kurie verslui gali neleisti priimti užsakymo, o vartotojui – atsiskaityti. Tačiau pirmiausiai, kalbant apie perėjimą prie grynųjų pinigų apyvartos mažinimo, svarbiausias lūžis turi įvykti gyventojų įpročiuose ir mūsų vartojimo kultūroje“, – sako R. Sartatavičius.
Baiminasi sutrikimų
Jurbarko Rajono Verslininkų Organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus antrina, kad verslas nėra pasiruošęs gyventi be grynųjų. Jis pabrėžia, kad smulkiąjam verslui per kišenę kerta bankų mokesčiai. Anot jo, kai mokama tiekėjui už prekes grynaisiais, tokio mokesčio išvengiama, tačiau jei pereisime prie gyvenimo atsiskaitant tik grynaisiais – smulkusis verslas patirs papildomas finansines išlaidas. G. Stoškus sako, kad smulkusis verlas neapsieis be grynųjų pinigų.
Jis taip pat užsimena ir apie elektros tiekimo sutrikimus, kurie paveikia ir galimybę atsiskaityti bankinėmis kortelėmis. „Elektroninėje erdvėje būna sutrikimų. Būna ir dienos metu. Ir nakties metu. Sėdi kur nors kavinėje, pavakarieniauji ir kavinėje sutrinka galimybė susimokėti mokėjimo kortele. Kuo atsiskaityti, jei neturi grynų pinigų? Tada už borto lieka ir klientas, ir mes“, – teigia pašnekovas.
Tačiau. G. Stoškus pabrėžia, kad praktiškai visas verslas, tame tarpe ir smulkusis, yra pasiruošęs priimti atsiskaitymus ne grynaisiais pinigais. „Taip, tai kainuoja, bet ir mano versle, ir pas mano kolegą yra mokėjimo kortelių skaitytuvai. Iš esmės galima atsiskaityti ir bekontakte kortele. Tam mes esame pasiruošę“, – teigia Jurbarko Rajono Verslininkų Organizacijos pirmininkas.
Skaitmeninių mokėjimo būdų vis daugėja
G. Stoškus sutinka, kad atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis ir kitais elektroniniais būdais vis daugėja. Anot jo, tam įtakos gali turėti ir tai, kad socialinės išmokos yra pervedamos į banko korteles. G. Stoškaus nuomone, grynieji pinigai vis tiek išliks, tik neaišku, koks procentas gyventojų juos naudos.
Savo ruožtu A. Sagatauskas teigia, kad tikėtina, jog ilgainiui bekontakčiai atsiskaitymai taps populiariausiu būdu atsiskaityti už smulkius pirkinius.
Būdų, kaip atsiskaityti be grynųjų, vis daugėja. Štai „Swedbank“ savo klientams neseniai pristatė galimybę atsiskaityti naudojant Lietuvoje ilgai lauką „Apple Pay“. „Apple Pay“ mokėjimai leidžia banko klientams, turintiems „iPhone“ telefonus, juos susieti su banko kortele ir naudoti atsiskaitymams per bekontakčius kortelių skaitytuvus. Šiuo atveju atsiskaitymas vyksta itin sklandžiai – telefoną reikia atrakinti, priliesti jį prie skaitytuvo ir mokėjimas bus įvykdytas.
Tiesa, „Swedbank“ buvo pirmasis iš bankų, kuris prieš daugiau kaip metus pristatė tokią atsiskaitymo galimybę „Android“ telefonams, turintiems NFC lustą ir „Swedbank“ programėlę. Tuo metu klientai, kurie naudojasi „Garmin“ ar „Fitbit“ išmaniaisiais laikrodžiais, nuo praėjusios vasaros gali atsiskaityti ir per juos“, – pasakoja A. Sagatauskas.
Anot jo, visi išvardyti atsiskaitymo būdai patogūs tuo, kad klientui su savimi fiziškai nereikia turėti mokėjimo kortelės – ją susiejus su telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, visose vietose, kur įrengti bekontakčiai skaitytuvai, galima atsiskaityti naudojantis minėtais įrenginiais.
3 pranašumai
Tačiau ar apskritai yra verta ir naudinga tiek verslui, tiek piliečiams galvoti apie gyvenimą be grynųjų? A. Sagatauskas išskiria 3 pagrindinius pranašumus. „Pirma, elektroniniai atsiskaitymo būdai dažniausiai yra patogesni. Pavyzdžiui, atsiskaitymas bekontakčiu būdu užtrunka vos kelias sekundes, o greitesnio būdo atsiskaityti už prekes kol kas nėra.
Antra, daugeliu atvejų taip atsiskaityti yra saugiau ir tą lemia bent kelios priežastys. Atsiskaitymus reikia patvirtinti PIN kodais ar, kai mokama per telefoną, tam panaudoti savo biometrinius duomenis. Apie kiekvieną nuskaitymą iš sąskaitos galima realiuoju laiku gauti pranešimus į savo telefoną. Turint kredito kortelę galima pasinaudoti pirkinių draudimu. Galiausiai, praradus kortelę ar telefoną, galima jį užblokuoti ir išsaugoti sąskaitoje esančias lėšas. Praradus piniginę su grynaisiais, liktų kliautis gera kitų žmonių valia“, – sako A. Sagatauskas.
Trečias pranašumas, anot pašnekovo, yra tai, kad interneto banke galime matyti pavedimų bei atsiskaitymų kortele išrašus ir geriau kontroliuoti savo išlaidas. „Tikėtina, kad jau netolimoje ateityje pasirodys dar daugiau įvairių įrankių, kurie, remdamiesi elektroninių mokėjimų informacija, mums padės išsamiau analizuoti išlaidas ir priimti geresnius finansų valdymo sprendimus“, – sako pašnekovas.
O ką A. Sagatauskas atsako į kritiką dėl galimų gedimų? Pašnekovas pateikia 2019 metų statistiką. „Per visus 2019 m. kortelės be sutrikimų veikė 99.8 proc. viso laiko (24 val. per parą/7 dienos per savaitę).
Šiuolaikiniai elektroniniai kortelių skaitytuvai (EKS) ypatingai retai genda, prekybininkai gali patogiai gauti konsultacijas telefonu, o pats darbas su EKS yra intuityvus, nereikalaujantis specifinių žinių ar ilgų mokymų. Apibendrinus, galėčiau pasakyti, kad turint 99.8 proc. veikimą be sutrikimų, sunku būtų apeliuoti į galimus trikdžius ir dėl to nesirinkti EKS kaip mokėjimo priemonės“, – teigia A. Sagatauskas.
