Maždaug dvejus metus IBM kognityviųjų skaičiavimų grupė ieškojo būdų pritaikyti „Watson“ kompiuterio beveik beribius skaičiavimo gebėjimus virtuvėje. Jų sukurta sistema išanalizavo apie 35 000 jau egzistuojančių receptų ir apie 1000 cheminių skonį suteikiančių junginių ir pagal šios analizės duomenis kompiuteris išmoko pagrįstai spėlioti, kurios ingredientų kombinacijos nudžiugins gomurį ir, svarbiausia, nustebins. Būtent netikėtų skonių derinių ieškantis kompiuteris virtuvės šefus ragina į vieną patiekalą sujungti labai neįprastus maisto produktus – pavyzdžiui, šokoladą, kavą ir česnaką – taip sukuriant patiekalus, kurių niekas iki šiol nėra ragavęs, rašo „The Verge“.
„Kūrybingumas – žmogaus intelektualumą karūnuojantis pasiekimas. Ar galime kūrybingumo išmokyti kompiuterį?“, - klausia „Watson“ grupės vadovas Stevenas Abramsas.
Ir nors šefas „Watson“ be jokios abejonės yra kūrybingas, jam vis dar reikia daug žmogaus pagalbos. Sistema žmogaus paklausia vieno ingrediento, regiono, kurio virtuvei turėtų būti būdingas receptas ir patiekalo tipo, o tuomet pateikia gausybę „receptų“. Tiesa, visi šie receptai kol kas yra tik ingredientų sąrašo formos. Pati sistema įvertina kiekvieną receptą, kurio ingredientų sąraše paprastai būna 12-14 produktų: vertinamas numatomas skonių suderinamumas, patiekalo naujoviškumas ir kaip, kompiuterio manymu, maloniai patiekalas kvepės, kiek malonus bus jo skonis. Mokslininkų teigimu, ateityje „Watson“ sugebės pateikti ir pažingsnines instrukcijas kiekvieno patiekalo gamybai.
Praėjusį penktadienį „South By Southwest“ (SXSW) mugėje Kulinarinės edukacijos instituto (JAV) Kulinarijos vystymo direktorius James Briscione ir kūrybinis direktorius Michaelas Laiskonis praeivius vaišino patiekalais iš „Watson“ pasiūlytų ingredientų derinio. Balsuojant per „Twitter“ svetainę buvo išrinktas patiekalo tipas (šiuose rinkimuose laimėjo kebabas), o šefai pasirinko regioną, ingredientų proporcijas, gaminimo laiką ir pateikimo būdą. Visus ingredientus pasiūlė „Watson“ kompiuteris – tai buvo kiauliena, vištiena, braškės, šitake grybai, ananasai, obuoliai, karis, svogūnų laiškai, morkos, citrinos, žaliosios citrinos ir mėtos. „Iš tokio komponentų derinio dar nesu niekada nieko gaminęs“, - sakė M. Laiskonis.
IBM inžinieriai atsargiai sako, kad „Watson“ nepakeis virtuvių šefų ar medikų ir kad sunku įsivaizduoti, kad rimti šefai kurtų receptus pagal kompiuterio rekomendacijas – bent jau tokioje ankstyvoje sistemos vystymo stadijoje. Be jokios abejonės bus ir pasipriešinimas iš žmonių, kurie linkę teigti, kad joks kompiuteris niekada net nepriartės prie žmogaus savo išradingumu. Panašu, kad kol kas „Watson“ visai šauniai sudarinėja ilgus tarpusavy derančių, bet ne nuostabą sukeliančių ingredientų rinkinius. Bet tai yra normalu žinant, kad skaičiavimo algoritmuose tikrinama, ar dviejų ingredientų derinys yra panaudotas kokiame nors jau egzistuojančiame recepte.
Ingredientų derinimas daugiau nuostabos kėlė ne ragautojams, o patiems virtuvės virtuozams, taigi, visai gali būti, kad „Watson“ yra kur kas kūrybingesnis, nei atrodo jį vertinant vien liežuviu ir gomuriu. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žuvienė su Kubos omaru nėra toks jau įspūdingas patiekalas, tačiau virtuvės ekspertai yra įsitikinę, kad šis derinys dar niekada nebuvo išbandytas praktikoje.
Tokios kognityviosios kompiuterių sistemos, kaip „Watson“, ilgainiui mokosi ir prisitaiko prie situacijų, o ne vykdo iš anksto suprogramuotas užduotis. Todėl jis gali būti naudingas įvairiose srityse – muzikoje, finansų sektoriuje, medicinoje, virtuvėje ir panašiai, mat gali derinti garsus. Galbūt pirmas viešas „Watson“ pasirodymas įvyko televiktorinoje, kur užduodami sukti klausimai su niekam nereikalingais atsakymais, tačiau IBM tikisi, kad šis kompiuteris pakeis pasaulį.
