Bet neseniai publikuoti bendrovės „Akamai“ naujausi interneto spartos nacionaliniai reitingai buvo tarsi kirtis šlapiu skuduru per veidą: Latvija reitinge šeštoje vietoje, o Lietuva apskritai tarp lyderių nepatenka. Kas gi nutiko?
Visų pirma į akis krenta „Akamai“ ir kitos bendrovės „Ookla“, pagal kurios duomenis buvo parengtos A. Kubiliui taip patikusios „Netindex“ ataskaitos, skaičių skirtumai: pirmoji nurodo, kad šalyje, kur internetas sparčiausias (Pietų Korėjoje) 2013 metų pirmą ketvirtį vidutinė duomenų perdavimo sparta buvo 14,2 Mbps.
Tuo tarpu „Ookla“ duomenimis (jie renkami iš populiarios duomenų perdavimo spartos matavimo svetainės „Speedtest.net“) rugpjūčio 25 didžiausia duomenų perdavimo sparta buvo Liuksemburge – net 115,4 Mbps. Tiesa, šioje šalyje interneto sparta staigiai – maždaug 4 kartus – į viršų šoktelėjo per kelis paskutinius mėnesius. Bet ir Pietų Korėjoje, kur ryšys spartėjo nuosekliau, jis yra vos didesnis už 60 Mbps. O Lietuva, nors pastaruoju metu ir nedidino interneto spartos, vis dar laikosi 8 vietoje su 37,26 Mbps.
Meluoja ar kitaip skaičiuoja?
Palyginus šiuos du statistikos šaltinius kyla rimtas klausimas – tai kuris iš jų yra melagis? Juk sunkoka spartos skirtumą ne procentais, o kartais, „nurašyti“ kaip matavimo paklaidas.
Kaip jau minėta, „Ookla“ savo „NetIndex“ sąrašą sudaro pagal svetainės „SpeedTest“ surenkamus duomenis. Šia svetaine neretai naudojamasi norint patikrinti naujai įvesto interneto spartą, o Lietuvoje, bent jau didžiuosiuose miestuose, dominuoja spartaus šviesolaidinio interneto paslaugos, taigi, galima laikytis prielaidos, kad tokiu būdu atliekamų matavimų paklaida nuo tikrojo vidurkio yra į didesniąją pusę. Bet jeigu vertintume ne absoliučius „NetIndex“ nurodomus greičius, o santykius tarp greičių skirtingose valstybėse, tuomet jie turėtų būti pakankamai tikslūs. Nes galima manyti, kad visų valstybių gyventojų motyvai pasimatuoti interneto spartą yra panašūs.
Tuo tarpu „Akamai“ spartos matavimui naudoja turinio atsisiuntimus per jų tarnybines stotis, atliekančias interneto spartinimo (caching) funkciją. Šiame sąraše prisijungimų iš Lietuvos laidiniu internetu sparta net nenurodoma, o pateikiama vidutinė mobiliojo interneto sparta yra vos 2,5 Mbps (maksimali – 21,5 Mbps). Bendrovė „Akamai“ (nors ir stambi) matavimams naudoja tik per jų pačių spartinimo tarnybines stotis keliaujančių duomenų perdavimo spartą. Ir nors tikinama, jog „Akamai“ paslaugomis patys to nežinodami naudojasi 90 proc. interneto vartotojų (ši bendrovė nemačiomis sutrumpina duomenų perdavimo kelią tarp lankomos svetainės ir vartotojo), panašu, kad įtakos duomenų siuntimui turi ir geografinė vartotojo buvimo vieta arba atstumas tarp vartotojo ir „Akamai“ tarnybinių stočių.
Taigi, yra ir pagrindo manyti, kad „Akamai“ statistika, kurios skaičiavimo metodai nėra visiškai aiškūs, gali būti palankesni valstybėms, kuriose šios bendrovės tarnybinės stotys yra ir ne tokios palankios valstybėms, kuriose jų nėra.
Lietuva – tarp lyderių ne tik pagal spartą, bet ir pagal kainą
„Ookla“ duomenimis, Lietuvoje internetas yra ne tik vienas sparčiausių, bet ir vienas pigiausių pasaulyje (1 Mbps pigiau nei Lietuvoje (71 JAV centą) kainuoja tik Bulgarijoje (51 centas) ir Rumunijoje (65 centai)). Perskaičiavus santykinę kainą, t. y., vertinant interneto kainą ir šalies BVP vienam gyventojui, Lietuva vis vien yra labai aukštai – 4 vietoje (0,06 proc. BVP vienam žmogui už megabaitą), už ją aukščiau yra tik Danija (0,044 proc.), Liuksemburgas (0,046 proc.) ir Islandija (0,047 proc.).
Palyginimui, Pietų Afrikos respublikoje 1 Mbps kaina yra net 33,38 JAV doleriai (t. y. 47 kartus brangiau nei Lietuvoje), o santykinė interneto kaina įvertinus BVP vienam žmogui didžiausia Vietname – 17,213 proc. BVP vienam žmogui už megabaitą (net 286 kartus brangiau nei Lietuvoje).
