Du pagrindiniai klausimai
Savo skunde Samsung bando įtikinti JAV Aukščiausiąjį teismą, kad dizaino patentų teisinis reglamentavimas yra pasenęs ir neatitinka skaitmeninėmis technologijomis pagrįstos šiuolaikinės visuomenės poreikių. Jei teismas sutiks priimti nagrinėti bylą, tuomet jo sprendime turės būti atsakyta į du svarbius klausimus.
Samsung, kuri yra viena iš didžiausių technologijų bendrovių visame pasaulyje, teigia, kad šiuo metu galiojantys dizaino apsaugos principai yra pasenę. Iš tiesų, paskutinį kartą JAV Aukščiausiasis teismas bylas dėl dizaino patentų nagrinėjo XIX a. pabaigoje. Tose bylose buvo sprendžiama dėl šaukštų rankenelių, židinio grotelių bei kilimų dizaino teisinės apsaugos.
„Samsung“ savo skunde nurodo, kad „dizaino patentai gal ir yra esminis šaukšto ar kilimo elementas. Vis dėlto išmanūs telefonai atlieka gausybę kitų – su dizainu visai nesusijusių – funkcijų“.
Jei teismas sutiks nagrinėti bylą, tuomet taip pat reikės iš naujo išaiškinti, kaip turi būti apskaičiuojami nuostoliai už dizaino patentų pažeidimus. „Samsung“ savo kasaciniame skunde retoriškai klausia, ar teisingas yra reikalavimas grąžinti visą gautą pelną, jei nukopijuotas dizainas vos 1% prisidėjo prie pardavimų.
Pagal dabar galiojančią „viso gauto pelno“ taisyklę, dizaino patento pažeidėjas teisių turėtojui privalo sumokėti visą gautą pelną, kuris buvo gautas parduodant pažeidžiančius produktus. Reikia taip pat priminti, jog prieš kelias savaites „Samsung“ sutiko „Apple“ korporacijai sumokėti 548 mln. JAV dolerių (įskaitant gautą pelną ir bylinėjimosi išlaidas).
Technologijų grandai – palaiko „Samsung“
Daugelis intelektinės nuosavybės teisės ekspertų sutinka, kad JAV dizainų apsaugą reglamentuojanti teisė yra atgyvenusi. Vis dėlto, visuotinai nėra sutariama, kaip turi būti suderinti inovacijų kūrėjų, jų konkurentų bei vartotojų interesai.
„Samsung“ bando įrodyti, kad dabar egzistuojantis teisinis režimas suteikia pernelyg plačią apsaugą patento turėtojui ir nepagrįstai riboja konkurentų galimybes kurti. Prie „Samsung“ pareikštų reikalavimų prisijungė net aštuonios technologijų korporacijos, įskaitant „Google“, „Amazon“, „Hewlett-Packard“, „Facebook“ ir „eBay“. Visos jos sutinka, kad dabartinė sistema yra absurdiška ir turi kuo greičiau pakeista.
Verta pabrėžti, kad prie „Samsung“ skundo prisijungusios bendrovės taip pat konkuruoja su „Apple“ skirtingose rinkose: kai kurios gamina su iPhone bei kitais prietaisais konkuruojančius produktus, o kitos, pvz., „Google“, vysto atviro kodo „Android“ programinę įrangą, kuri konkuruoja su „Apple iOS“.
„Apple“ dizainas kaip skiriamasis ženklas
Dizainas yra vienas pačių esminių „Apple“ skiriamųjų ženklų. Žemesnės instancijos teismuose „Apple“ ne kartą teigė, jog išorinis dizainas yra vienas iš pagrindinių faktorių, kodėl „Apple“ sukurti „iPhone“ taip mėgstami vartotojų.
„Apple“ atstovė spaudai Rachel Wolf Tulley ne kartą yra nurodžiusi, kad „Apple“ „vertina originalumą bei inovatoriškumą ir yra pasiruošę atiduoti viską, kad sukurtų pačias geriausias prekes pasaulyje“, be to, „Apple“ gamina tam, kad nustebintų vartotojus, o ne tam, kad konkurentai galėtų laisvai kopijuoti.”
Pažymėtina ir tai, kad du iš trijų dizainų patentų, kurie ginčijami šioje byloje, kūrėjai yra nurodyti Steve'as Jobsas ir pagrindinis bendrovės dizaineris Johnathanas Ive'as. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, „Apple“ žiūri nariams pateikė „Samsung“ bendrovės vidinę ataskaitą, kurioje nurodomas „susirūpinimas naujai į rinką įžengusiu konkurentu“ (t.y., „Apple“ ) bei kalbama apie pačios „Samsung“ korporacijos „dizaino komandą ištikusią krizę“.
Klausimą dėl to, ar priimti nagrinėti “Samsung” skundą, JAV Aukščiausiasis teismas atsakys tik 2016 m. vasarį. Tokiu atveju sprendimas būtų priimtas tik kitų metų spalio mėnesį. Vis dėlto, akivaizdu, jog nuo 2011 metų, kuomet prasidėjo „Apple“ ir „Samsung“ teisminis ginčas, mobiliųjų telefonų rinka gerokai pasikeitė. Žemesnės instancijos teismų sprendimai nesutrukdė „Samsung“ pateikti į rinką naujų ir šiek tiek patobulinto dizaino telefonų modelių. Ar juos gali pastebėti įprastinis vartotojas? Į šį klausimą sunku vienareikšmiškai atsakyti.
Verslo studijose paprastai preziumuojama, kad identiškai atrodančių produktų pateikimas į rinką neabejotinai apkarpo rinkos lyderio gaunamo pelno dalį. Tačiau „Apple“ yra išskirtinis pavyzdys kaip nepaisant aršios konkurencijos galima išsilaikyti nenuspėjamoje rinkoje pateikiant naujus produktus. Dabar belieka su nekantrumu laukti, ar JAV Aukščiausiasis teismas imsis nagrinėti šių technologijų grandų ginčo. Na o technologijų ir verslo kontekste galima tikėtis, kad vis daugiau dėmesio teks ne tik technologinių produktų funkcijoms, bet ir jų patogumui naudoti bei išorinei išvaizdai.
