aA
Visuomenėje nuolat sklando įvairūs mitai – jų netrūksta kiekvienoje srityje. Todėl ypač šiandien, kai informaciją akimirksniu sužinome per socialinius tinklus, galima išgirsti skirtingas interpretacijas ir gana dažnai susidurti su klaidinančia informacija, kuri neatitinka realybės. Skirtingi įsitikinimai išskiria visuomenę į kelias dalis, kurių viena tik purto galvą ir garsiai juokiasi, o kita – žeria argumentus ir karštai gina įsitikinimus. Kyla klausimas – o kur iš tikrųjų yra tiesa?
Paaiškina, kodėl 5 visuomenėje gajūs mitai yra nesąmonė: nuo 5G ryšio pavojaus iki koronaviruso
© DELFI / Andrius Ufartas

Pranešime spaudai rašoma, kad vieni populiariausių šiandienos mitų, susiję su 5G ryšio sąmokslo teorijomis ir tuo, kad koronavirusas, dėl kurio kilo pasaulinė pandemija, buvo sukurtas Kinijos laboratorijose. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, remdamiesi savo tyrimais ir turima moksline informacija, pakomentavo keletą visuomenėje egzistuojančių mitų. Ar juos galima patvirtinti, ar visgi reikėtų paneigti?

1. 5G ryšio bangų skleidžiamas dažnis yra pavojingas žmogaus sveikatai

Pastaruoju metu sąmokslo teorijų mėgėjų mitais bandomas apipinti 5G yra ne kas kita kaip penktosios kartos belaidis plačiajuostis ryšys, visuomenei pristatomas kaip šio ryšio evoliucijos procese sukurta ir standartizuota technologija, pasižyminti ypač dideliu pralaidumu, nejuntamu vėlinimu bei plačiomis pritaikymo galimybėmis.

„Jei turėsime 5G, drąsiai galėsim kalbėti apie daiktų internetą bei savavaldžius automobilius. Tikėtina, kad kaip ir 4G, taip ir 5G paskatins bendrojo vidaus produkto augimą“, – tikina KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) dėstytojas docentas Vitas Grimaila.

Mokslininkas sako, kad 5G be daugybės privalumų bandoma apipinti ir įvairiais nuogąstavimais. Dažniausiai girdimas nuogąstavimas, kad 5G ryšio bangų skleidžiamas dažnis yra pavojingas žmogaus sveikatai, todėl padaugės vėžinių susirgimų ir kitų ligų.

„Šias teorijas galima paneigti tik moksliniais įrodymais. O jie yra tokie, kad žmogaus organizmui yra pavojingos didesnės kaip 3Thz dažnio bangos. O tai beveik 100 kartų didesnis dažnis, nei anksčiau minėto 5G ryšio“, – mokslo prašo kliautis KTU EEF docentas.

Žmonės klaidingai sieja 5G su koronavirusu
Žmonės klaidingai sieja 5G su koronavirusu
© Shutterstock

2. Klimato kaita neegzistuoja

„Yra pakankamai dideli skirtumai tarp gyventojų požiūrių į klimato kaitą skirtinguose pasaulio regionuose“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentė, sociologė Aistė Balžekienė, pabrėždama skirtingą gyventojų informuotumo lygį įvairiose pasaulio šalyse.

Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Japonijoje 90 proc. gyventojų yra girdėję apie klimato kaitą, o besivystančiose šalyse šis procentas – labai žemas. Net 40 proc. pasaulio gyventojų nėra niekada girdėję apie klimato kaitą.

„Tačiau net ir apie klimato kaitos problemą informuoti gyventojai pasižymi nuomonių ir elgsenos įvairove. Vieni neigia reiškinį, kiti – juo tiki, treti – žino ir išmano klausimą, nuolat papildo žinias“, – pastebi A. Balžekienė.

JAV ir Kinija rikiuojasi tarp lyderiaujančių valstybių, kurios pasižymi didžiausiais į aplinką išskiriamo anglies dioksido (CO²) kiekiais, spartinančiais klimato atšilimo procesą. Vis tik jos teigimu, tai, kad klimato kaita – rimta problema, pripažįsta tik 45 proc. JAV gyventojų. Kinijoje dar mažiau – vos 18 proc. gyventojų.

„Paradoksas, tačiau didžiausios pasaulio valstybės demonstruoja mažiausią susirūpinimą“, – tikina docentė.

Tuo tarpu Lietuvoje, remiantis 2018 m. KTU užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, tik 5,4 proc. gyventojų mano, kad nėra tokio reiškinio kaip „klimato kaita“. Lietuvoje ryškesni yra pobūdžio skeptikai – 10,4 proc. pritaria teiginiams: „klimato kaitą daugiausiai sukelia natūralūs procesai“ ir „klimato kaitą sukelia vien tik natūralūs procesai“.

3. COVID-19 – nerimta liga, sukurta Kinijos laboratorijose

Mokslininkų žiniomis, paprastai skeptikų gretos išauga tada, kai susiduriama su sudėtinga, kompleksine ir sunkiai įveikiama problema. Būtent COVID-19 pandemija tokia ir yra – ji sunkiai prognozuojama.

„Nors daugėja tyrimų rezultatų apie COVID-19 grėsmes, pasekmes, karantino laikymąsi, perspektyvų vertinimą įvairiose pasaulio šalyse, tačiau dar nėra pakankamai visuomenės nuomonės tyrimų, kurie galėtų atskleisti, kokia visuomenės dalis pasižymi vienais ar kitais skeptiškais pandemijos vertinimais“, – pažymi A. Balžekienė.

Pačioje pandemijos pradžioje neretai išgirsdavome tendencijos skeptikus, kurių argumentai skambėdavo, esą koronavirusas yra „tik lengvas gripas“. Iš esmės tokių skeptikų gretos abejojo pačiu reiškiniu ir jo rimtumu.

Paaiškina, kodėl 5 visuomenėje gajūs mitai yra nesąmonė: nuo 5G ryšio pavojaus iki koronaviruso
© DELFI / Andrius Ufartas

Šiuo metu, anot A. Balžekienės, labiau matomi pobūdžio skeptikai, abejojantys reiškinio kilme. Koronaviruso atveju šis abejojimas gana gajus viešojoje erdvėje, su juo susijusios įvairios sąmokslo teorijos: tarkim, kad virusas yra sukurtas laboratorijose, specialiai paskleistas išsivysčiusiose šalyse ir panašiai.

„Poveikio skeptikai yra tie, kurie mano, kad poveikio vertinimas yra perdėtas, šioje gyventojų grupėje vyrauja tokios nuomonės, kaip „nuo gripo miršta daugiau žmonių“; „šis virusas pavojingas tik vyresnio amžiaus žmonėms“, „valdžia ir žiniasklaida kelia per daug panikos“, – sako KTU sociologė.

4. Medicininė apšvita labai kenkia sveikatai

Dalį pacientų glumina gydytojų siuntimai atlikti radiologinį tyrimą ar kitos rūšies diagnostines procedūras. Esą dažni apsilankymai kosmines laboratorijas primenančiuose kabinetuose ypač kenkia sveikatai. KTU mokslininkai ramina – rizikos dėl spinduliuotės sukeltų sveikatos sutrikimų atmesti negalima, tačiau dažnai radiologiniai tyrimai leidžia diagnozuoti ankstyvuosius sunkių ligų požymius.

Pagrindo nerimauti dėl patiriamos apšvitos nėra ir medicinos darbuotojams, dirbantiems spindulinės medicinos srityje, jeigu naudojamos specialios apsaugos priemonės – pirštinės, prijuostės, antkakliai, pirštinės, akiniai bei stacionari įranga, apsauganti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.

Šiuolaikinėse medicininėse vaizdinimo technologijose naudojama tiek jonizuojančioji, tiek nejonizuojančioji spinduliuotė. Rentgenografija, rentgenoskopija, kompiuterinė tomografija, branduolinėje medicina, įskaitant pozitronų emisijos tomografiją ir pavienių fotonų tomografiją yra siejamos su jonizuojančiąja spinduliuote. Vaizdinimas naudojant branduolių magnetinio rezonanso reiškinį bei mechanines bangas yra lygiaverčiai diagnostikos metodai.

„Nors nejonizuojančioji spinduliuotė nesukelia tokių pakitimų ląstelėse kaip jonizuojančioji, tačiau vaizdinimo metodas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai. Taip siekiama, kad procedūros nauda pacientui būtų didesnė už žalą“, – teigia KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorė Diana Adlienė.

Paaiškina, kodėl 5 visuomenėje gajūs mitai yra nesąmonė: nuo 5G ryšio pavojaus iki koronaviruso
© Vida Press

5. Paukštiena auginama naudojant antibiotikus

KTU Maisto instituto profesorius Romas Gružauskas sako, kad šiandien dėl technologinių pasiekimų paukštienos produkciją pavyksta pagaminti greičiau, taupiau ir didesniais kiekiais. Pavyzdžiui, šiais laikais pramoniniu būdu užaugintas viščiukas broileris 2,5 kg svorio masę pasiekia per 38-39 dienas. Vienam kilogramui paukščio priesvorio suvartojama 1,6-1,65 kg kombinuotų lesalų.

„Jei paukščių auginimo technologijos tokiu tempu vystysis ir toliau, 2050 m. tokio paties svorio viščiuką pavyks užauginti per 32-33 dienas, o lesalų konversija sumažės iki 1,3 kg. Kitaip tariant, auginimo laikas sutrumpės maždaug 16 proc. ar daugiau, o paukščių lesalų kiekis sumažės iki penktadalio“, – tikina profesorius.

Pasak jo, lesalų receptūrose nurodoma 130–150 kiekybinių ir kokybinių rodiklių, kurie apibrėžia lesalų maistinę vertę. Todėl šiuolaikinė paukštininkystė leidžia labai kryptingai pataikyti pašarines žaliavas ir lesalų priedus, atsižvelgiant į broilerio fiziologinę būklę, sveikatingumą, augimo intensyvumą.

„Dažnai žmonės manęs klausia, ar auginant paukščius nėra naudojami augimo stimuliatoriai, pašariniai antibiotikai, hormonai ar kiti lesalų priedai. Galiu atsakingai pasakyti, kad visuomenėje sklando daugybė nepagristų mitų. Europos Sąjungoje galioja paukščių auginimą reglamentuojančios direktyvos, kuriose griežtai nusakoma, kokie lesalų priedai galimi naudoti paukščių mitybai“, – paaiškina KTU profesorius R. Gružauskas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.5000

„Samsung“ tiesiogiai iš Pietų Korėjos pristato naujausius flagmanus: kuo šįkart nustebins? (41)

Technologijų kompanija „ Samsung “ džiugina savo gerbėjus: pristato net penkis naujus...

IT specialistai – graibstomi visur: štai kiek jie uždirba kaimyninėse šalyse (3)

Per pastaruosius kelerius metus IT specialistų, ypač programuotojų , skaičius pasaulyje smarkiai...

„Huawei“ Lietuvoje pristatė nešiojamąjį kompiuterį: ką gero gausite už 2 tūkst. eurų (16)

Vilniaus oro uosto VIP terminale antradienį žiniasklaidai bei kviestiniams svečiams pristatytas „...

Jei naudojatės „Instagram“, būkite atsargūs: slapta naudoja jūsų telefono kamerą

Internetinis leidinys „The Verge“, remdamasis informacija, gauta iš „iOS 14“ vartotojų,...

„Amazon“ investuos 10 mlrd. dolerių į kosminę interneto ryšio sistemą (1)

JAV internetinės prekybos milžinė „Amazon“ paskelbė investuosianti 10 mlrd. dolerių į...

Top naujienos

Pasinaudojus kredito atostogomis, sunkumų gali kilti vėliau: rudenį ir žiemą gali būti didelis paaštrėjimas (25)

Delfi laidoje „Delfi 11” kalbinti ekspertai pažymi, kad karantinas padarė įtakos būsto...

Beirute sprogęs krovinys buvo iškrautas iš rusų milijonieriui priklausiusio laivo (525)

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, didžiulis kiekis amonio nitrato, rugpjūčio 4 dieną...

Valančiūnas pakėlė Goberto mestą pirštinę, bet „Grizzlies“ akcijos toliau krenta (3)

Nors grizliai įprastai miegoti eina žiemą, Memfio „Grizzlies“ snaudžia vasarą. Tenesio...

Per mėnesį tapo madingiausiu gėrimu Lietuvoje: pardavimų rekordus muša Plungėje (85)

Tik degalinėse parduodamas ryškių spalvų geriamasis šerbetas „Frozen“ vos per mėnesį tapo...

„Tour de Pologne“ etapo finiše – baisi griūtis: kaltininkas pasmerktas, aukos gyvybė pavojuje (13)

Tradicinės daugiadienės „Tour de Pologne“ dviratininkų lenktynės prasidėjo šiurpia griūtimi...

Iš jos mokykloje šaipysis. Bet jei tai įvyks, aš būsiu laimingiausias tėtis pasaulyje (73)

Vilnietis Ernestas Pliuška, „Facebook“ įraše pasidalinęs itin jautria žinute apie savo...

Lietui pasitraukus termometrų stulpeliai šoktelės iki 26 laipsnių (2)

Šiandien mūsų šalį dar tvirčiau apglėbs anticiklonas, kurio centrinė dalis bus tiesiai virš...

Jurga Jurkevičienė

Kaip aš – Druskininkų mokinukė – identifikavau anoniminio laiško autorę specialiai Delfi Plius, Druskininkai (2)

„Jurga, ar žinai, kad esi – ragana? Na, burtininkė, kaip ten – ta, kurias Viduramžiais...

Feisbukas kaista: tiki, kad kaukės kenkia, o planetų išsidėstymas rodo, ką daryti (195)

Feisbuke keli šimtai lietuvių pasidalino įrašu, kuriame drąsiai teigiama, kad kaukės neva yra...

|Maža didelių žinių kaina