Didžiausias operatorių laukiantis iššūkis per kelerius ateinančius metus - ne tik išmokti didžiąją pajamų dalį gauti iš mobiliojo interneto pereinant prie naujų verslo modelių, bet ir parengti mobiliuosius tinklus, kad jie atitiktų stipriai išaugsiančius reikalavimus. „Omnitel“ tinklai šiam iššūkiui jau yra parengti, rašoma pranešime spaudai.
„Omnitel“ pajamos iš mobiliojo interneto dar 2009 metais viršijo pajamas iš SMS paslaugos. Kelerius pastaruosius metus „Omnitel“ mobiliojo interneto pajamoms augus po keliolika procentų, 2012 metais jos sudarė penktadalį visų bendrovės paslaugų pajamų. Tolesnio augimo potencialas yra didžiulis - remiantis „Nielsen“ tyrimu (2012 m. 2 ketv.), šių metų pabaigoje Lietuvoje bus 1,6 mln. išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių naudotojų, taigi kas antras šalies gyventojas yra potencialus mobiliųjų duomenų vartotojas.
„Tendencijos rodo, kad Lietuva rengiasi dideliam duomenų perdavimo paslaugų augimui. Pajamos iš mobiliųjų duomenų sudaro reikšmingą dalį „Omnitel“ pajamų krepšelyje. Verslo modelis dar nėra pasikeitęs, tačiau akivaizdu, kad pokyčiai prasidėjo, ir per keletą ateinančių metų operatoriai turės išmokti iš mobiliųjų duomenų uždirbti didžiausias savo pajamas – išmanioji įranga ir mobilieji tinklai turės būti efektyviai įdarbinti“, - sakė „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis.
Pasak A.Zabulio, mobiliaisiais duomenimis pagrįstas verslas bus tikras iššūkis Lietuvos operatorių tinklams, todėl operatoriai turi pradėti rengtis jam jau dabar, o ne tada, kai prireiks. „Omnitel“, pastačiusi plačiausią Lietuvoje 3G tinklą, atliekanti jo modernizaciją bei vienintelė Lietuvoje turinti 4G LTE tinklą, šiam iššūkiui jau yra pasirengusi.
2012 metais įsibėgėjo ir 4G LTE plėtra Lietuvoje. „Omnitel“ 4G LTE ryšiu padengė Vilniaus ir Kauno miestus, taip pat 4G LTE veikia Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje. Ši technologija leidžia pasiekti net iki 10 kartų didesnį nei 3G duomenų perdavimo greitį ir naudotis didelės mobiliojo interneto spartos reikalaujančiomis paslaugomis, kurios ypač aktualios verslo klientams – rengti vaizdo konferencijas, tiesiogines transliacijas ir t.t.
Lietuvoje „Skype“ nebus apmokestintas
Praėjusių metų „Mobile World Congress 2012“ suvažiavime tuometinis „TeliaSonera“ vadovas Larsas Nybergas paskelbė, jog jų padalinys Ispanijoje apmokestins balso ir vaizdo skambučių paslaugas – norintiems telefonu skambinti per „Skype“ ar panašias programas pasiūlyta už 6 eurus įsigyti papildomą balso duomenų planą, suteikiantį teisę per mėnesį 100 MB „prakalbėti“.
Nors A. Zabulis akcentavo tokias paslaugas, kaip „Skype“ ir „Viber“, kurios ateityje sudarys vis didesnę duomenų srauto dalį ir tuo pačiu mažins sąskaitos už pokalbius dalį, „Omnitel“ neketina sekti Ispanijos ryšio operatoriaus „Yoigo“, taip pat priklausančio „TeliaSonera“ grupei, pėdsakais.
Pagrindinis tokio sprendimo motyvas – skirtingas „Skype“ ir kitų VoIP paslaugų interpretavimas: „Ispanijoje apmokestinimas buvo ganėtinai lengvas nes jie, man atrodo, neturėjo „Skype“. Kitose šalyse „Skype“ buvo suprantamas kaip dalis mobiliojo turinio, kaip dalis paketo, už kurį moka vartotojas, Ispanijoje tai buvo atskirta. Tiesiog „Yoigo“ pasiūlė į tą paketą įdėti „Skype“ ir kitas aplikacijas, kurių pagalba galima skambinti nemokamai (tariamai nemokamai – kai kurių „Skype“ paslaugų kaštai yra pakankamai didžiuliai). Kitose šalyse „Skype“ jau buvo dalis mobiliųjų duomenų paketo, taigi, intervencija į vartotojo paslaugų planą ir pasakymas, kad štai, mes tau dabar tą dalį atskirsime ir atskirai apmokestinsime... tie klausimai dabar yra sustoję, nes tai suvokiama kaip intervencija. Lietuvoje to neplanuojama – teisingą duomenų vartojimo apmokestinimo variantą ketiname rasti per greitį“.
Kitas svarbus tokio sprendimo motyvas – visiškai skirtingi kainų už ryšio paslaugas Lietuvoje ir Ispanijoje lygiai. Pavyzdžiui, Ispanijoje vidutinės sąskaitos vartotojams, pasak „Omnitel“ viceprezidento rinkodarai ir paslaugoms Dariaus Maikštėno, yra 8-10 kartus didesnės. Ir nors „Yoigo“ yra vadinamas „biudžetiniu“ operatoriumi, net ir šios bendrovės paslaugomis besinaudojančių klientų sąskaitos vidutiniškai yra 3-4 kartus didesnės nei Lietuvoje.
Ispanijoje tie 6 eurai yra santykinai nedidelė sąskaitos dalis – Lietuvoje ji būtų kur kas labiau juntama.
Mažesnės paslaugų kainos kol kas investuoti netrukdo
DELFI paklausė – o kaip gi ryšio operatoriai, iš savo klientų uždirbantys kelis kartus mažiau nei kitose valstybėse, sugeba palaikyti vieną iš pažangiausių mobiliojo ryšio sistemų Europoje? Ar tokios mažos lietuviškos sąskaitos netaps kliūtimi investuoti į tinklų plėtrą?
„Mūsų vadovybė ateitį mato gerokai šviesiau nei galėtų matyti mūsų akcininkai. Žinoma, akcininkai mato kainodarą, kuri yra pakankamai trapi – [mobiliojo ryšio] kainos Lietuvoje iš tiesų yra labai mažos – todėl natūralu, kad automatiškai investicijų paskirstymas, įdiegimo per trumpesnį laiką skatinimas tampa dalyku, dėl kurio reikia pakovoti“, - sakė A. Zabulis.
„Kainų lygį labai diktuoja žmonių perkamoji galia ir tas efektyvumas, kurį pasiekia operatoriai. Natūralu, kad mažos sąskaitos daro spaudimą, bet mūsų istorija parodė, kad įmanoma ir generuoti gerus pinigų srautus, ir pelną, ir daryti investicijas, ir turėti ne tik žemiausias kainas, bet ir vieną kokybiškiausių tinklų Europoje pagal greitį ir padengimą. Kita vertus, 4G labai stipriai spaus operatorius daugiau investuoti į infrastruktūrą ir tinklus, nes yra didžiulis talpos ir padengimo poreikis. Todėl, žinoma, kažkada – tikrai ne šiemet – rinkose gali atsirasti abejonių, ar tokia maža šalis, kaip Lietuva, gali sau leisti lygiagrečiai investuoti į tiek tinklų, koks turi būti investicijų kiekis, kad jos būtų maksimaliai išnaudojamos“, - pridūrė D. Maikštėnas.
