3D spausdinimas yra viena ryškiausių pastarųjų penkių metų technologinių tendencijų. Deja, dažniausiai tam naudojamas plastikas, kuris atrodo pigiai, o iš jo pagaminti daiktai nėra patvarūs. Po truputį atsiranda ir 3D spausdintuvai, naudojantys ir kitas medžiagas, pavyzdžiui, metalus, tačiau kol kas jų nėra daug ir jie yra brangūs. Viena sunkiau 3D spausdinimui pritaikomų medžiagų yra stiklas – jam išlydyti reikia aukštos temperatūros, o ir stingdamas stiklas yra linkęs „neklausyti“ kūrėjo nurodymų.
Virdžinijos politechnikos instituto mokyklos ir Rodo salos dizaino mokyklos tyrėjai sukūrė „Glass Robotics“ laboratoriją, kurioje tyrinėja spausdinimą iš stiklo. Dabartinė sistema yra sudaryta iš galvutės, po truputį leidžiančios išlydytą stiklą ant keramikinio padėklo, kurį pagal suprogramuotą formą suka robotinė „ranka“. Sluoksnis po sluoksnio, kaip ir paprastuose 3D spausdintuvuose, yra formuojamas erdvinis objektas. Tiesa, kol kas šiems objektams trūksta tikslumo ir jų formos nėra sudėtingos, tad juos galima laikyti greičiau skulptūromis iš stiklo, nei naudingais daiktais. Tačiau mokslininkų grupė dabar bando rasti būdus, kaip spausdinimą iš stiklo patobulinti.
„Šie tyrimai rodo, kad inovacija gali atsirasti ant ribos tarp meno, dizaino, technologijų ir mokslo,“ – sako Stefanie Pender, iš stiklo kurianti menininkė. Pasak jos, menas ir dizainas gali taip pat prisidėti prie technologijos kūrimo – mat su stiklu dirbantys kūrėjai labai giliai pažįsta šią medžiagą ir turi įžvalgų, kurių trūksta mokslininkams ar inžinieriams.