Panašu, kad nutrūkusio „Facebook“ sistemos ryšio su internetu atstatymas kompanijai buvo rimtas iššūkis. Tai parodo ir labai brangi problemos sprendimo trukmė.
„Toks jausmas, lyg kažkas būtų ištraukęs visus laidus iš jų duomenų centro vienu metu ir taip atjungęs juos nuo interneto“, – portalui BBC aiškino JAV interneto tinklo infrastruktūros kompanijos „Cloudflare“ atstovai.
Tuo tarpu „Facebook“ paaiškinimas buvo labiau techninis.
Pranešime sakoma, kad „konfigūraciniai pakitimai tarp pagrindinių maršrutizatorių, koordinuojančių tinklo srautą tarp duomenų centrų, sukėlė problemų, kurios ir sutrikdė duomenų perdavimą. Tai sukėlė kaskadinį efektą, kuris visiškai sustabdė teikiamų paslaugų prieinamumą“.
Spėliojama, kas galėjo įvykti?
Internetas skirstomas į šimtus tūkstančių smulkesnių tinklų. Didelės kompanijos, tokios kaip „Facebook“, turi savo susikurtus tinklus – autonomines sistemas.
Taigi, kai jūs norite įsijungti „Faceboook“, „Instagram“ ar „WhatsApp“, kompiuteris ar kitas išmanusis įrenginys turi susijungti su jų tinklu per taip vadinamą interneto maršrutizavimo (prievado) protokolą (Border Gateway Protocol (BGP) angl.)
Tam, kad žmonės būtų nukreipti į puslapį, kurį nori atidaryti, protokolas ieško visų įmanomų kanalų, kuriais duomenys gali būti perduoti ir parenka geriausią iš jų.
Ir štai, pirmadienį, „Facebook“ netikėtai nustojo tiekti informaciją, kurios reikia sistemos funkcionavimui.
Tai reiškia, kad joks kompiuteris neturėjo jokios galimybės prisijungti prie „Faceboook“, „Instagram“ ar „WhatsApp“.
Kaip viskas vyko?
Pirmadienį, apie 18:45 Lietuvos laiku, buvo užfiksuotas didžiulis pranešimų srautas apie neveikiančias „Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“ platformas.
Iš pradžių tai sukėlė tik įprastą juokelių bangą internete apie tai, kaip žmonės išgyvens be „Facebook“. Žinoma, buvo pokštų ir iš konkurentų – „Twitter“ savo socialinio tinklo platformoje spėjo patrolinti „Facebook“.
Tačiau netrukus ėmė aiškėti, kad ši problema gerokai rimtesnė, nei juokeliai internete. Pasirodė pranešimai apie chaosą „Facebook“ būstinėje Kalifornijoje, JAV.
„New York Times“ technologijų reporterė Sheera Frenkel pasakojo portalui BBC, jog problemos sprendimas truko taip ilgai dėl to, kad žmonės, kurie sprendžia tokias problemas, negalėjo fiziškai patekti į būstinės pastatą tam, kad galėtų išspręsti kilusią problemą. Kaip praneša „The Guardian“ šaltiniai, „nulūžo“ net durų apsaugos sistemos ir darbuotojai negalėjo patekti į biurus.
Tikėtina, kad darbuotojai negalėjo prisijungti ir prie sistemų, kuriomis komunikuoja bendrovės viduje, mat „nulūžo“ ne tik „Facebook“, bet ir „Facebook“ vidinės sistemos, pavyzdžiui, „Workplace“.
Taip pat išaugo ir užklausų ir bandymų prisijungti prie „Facebook“ ir „Instagram“ kiekis visame pasaulyje.
Tačiau ar problema kilo dėl programinės įrangos sutrikimo, ar dėl paprasčiausios žmogiškos klaidos, nėra žinoma. Be to, konspiracijos teorijoms sklisti padeda ir sąmoningas „Facebook“ nenoras atskleisti tikrosios problemos priežasties ir jos sprendimo būdo.
Ir tai absoliučiai suprantama – kilusi problema ir jos sprendimo būdas yra didžiulė įmonės vertybė – „know-how“ (žinau kaip – liet.).
„Facebook“ nedaugžodžiauja, kokia problema iš tiesų juos ištiko ir kaip viską jie išsprendė. Tačiau, anot „The Guardian“, didžiulė informacinių technologijų specialistų komanda buvo nusiųsta į serverines Kalifornijoje, kur turėjo rankiniu būdu perkrauti „Facebook“ serverius.
Kaip sureagavo „Facebook“?
„Facebook“ įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas tik kukliai pranešė pačiame „Facebook“ apie jau buvusį sutrikimą. „Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“ ir „Messenger“ pradeda veikti. Atsiprašau už šiandieninius sutrikimus. Suprantu, kaip stipriai pasiklaujate mumis tam, kad turėtumėte ryšį su žmonėmis, kurie jums rūpi“, – teigė M. Zuckerbergas.
Medijų analitikas Mike Proulx iš Bostono, JAV, teigė, kad korporacijos „Facebook“ pastaraisiais metais padaryti techniniai pakeitimai veikia taip, kad sugedus vienai grandies daliai, gedimų procesas veikia tarsi grandininė reakcija – „lyg senovinė Kalėdų eglutės girlianda – jei viena neatlaikė ir nukrito, nukris ir visos kitos“.
Anot jo, tai tik dar kartą primena aktualią saugumo ir patikimumo problemą, nes visa pasaulio komunikacija yra sukoncentruota kelių globalių kompanijų rankose. Tai – komunikacijos priemonių monopolis.
Ir nors kai kuriems šis „Facebook“ sutrikimas tebuvo nedidelis nepatogumas, mažiems verslams, ypač besivystančiame pasaulyje, tai buvo tragedija.
Dideliems verslams tai taip pat padarė didžiulę įtaką – pavyzdžiui, medijos ir žiniasklaidos priemonėms.
Nuostoliai? Markas per 7 valandas prarado 6 mlrd. JAV dolerių
Anot „Forbes“, per laiką, kol „Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“ ir kt. patyrė techninius nesklandumus, Marko Zuckerbergo valdomų kompanijų akcijų vertė smuko 4,8 proc. Tai reiškia, kad „Facebook“ įkūrėjas M. Zuckerbergas prarado 5,9 mlrd. JAV dolerių.
Ar tai daug ar mažai, spręskite patys. Pavyzdžiui, kaip rašo Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, 2021 metais biudžete numatyta iš viso daugiau nei 18 mlrd. eurų išlaidų.
Dideli pinigai – iš primityvių žmogaus emocijų
Ir čia „Facebook“ problemos ir skandalai nesibaigia.
Šią savaitę Jungtinių Amerikos Valstijų Senate buvusi „Facebook“ produkto vadybininkė Frances Haugen teikia parodymus apie iki šiol neviešintą „Facebook“ strategiją į matomiausią srautą kelti vartotojus įtraukiantį konfliktinį turinį, taip pat ir apie kitas saugumo ir etikos problemas, rašo CNN.
Ši, primityviausia emocija – pyktis – lengviausiai išlaiko vartotojus „Facebook“ tinkle. O kuo daugiau vartotojų ir jų praleisto laiko, tuo daugiau pinigų už reklamą.
Šaltiniai:
