aA
Skaičiuojama, kad šiemet visame pasaulyje verslo atstovai išleis beveik 500 mlrd. JAV dolerių (apie 1,24 trln. litų) spręsti problemoms, iškilusioms kartu su nelegalia programine įranga įdiegus joje paslėptą įvairią kenksmingą įrangą. Namų vartotojai šioms problemoms spręsti skirs 25 mlrd. JAV dolerių (apie 62,17 mlrd. litų) ir išvaistys 1,2 mlrd. valandų. Tokius duomenis atskleidė bendra tyrimų bendrovės IDC ir Singapūro nacionalinio universiteto studija.
© Shutterstock nuotr.

Studijos „Ryšys tarp nelegalios programinės įrangos ir kibernetinio saugumo pažeidimų“ (The Link Between Pirated Software and Cybersecurity Breaches) autoriai nustatė, kad verslo atstovams, įdiegusiems nelegalią programinę įrangą, teks šiemet skirti 127 mlrd. JAV dolerių (apie 315,81 mlrd. litų) saugumo problemoms spręsti ir 364 mlrd. JAV dolerių (apie 905,16 mlrd. litų) duomenų nutekėjimui sustabdyti. Net du trečdaliai šių išlaidų (315 mlrd. JAV dolerių arba 783,31 mlrd. litų) atsidurs organizuoto nusikalstamumo grupuočių rankose, rašoma „Microsoft“ pranešime spaudai.

„Didžioji dalis verslo ir namų vartotojų vis dar nesupranta, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog kartu su nelegalia programine įranga bus įdiegta ir kenkėjiška įranga. Tokiu būdu vartotojai, siekdami sutaupyti, atveria savo duomenis nusikalstamoms grupuotėms ir vėliau problemoms taisyti turi išleisti kelis kartus daugiau nei būtų kainavusi legali programinė įranga“, – sako Martynas Bieliūnas, „Microsoft“ kovos su nelegalia programine įranga grupės vadovas Baltijos šalims.

Tyrimo autoriai nustatė, kad beveik 20 proc. nelegalios programinės įrangos bendrovėse įdiegia darbuotojai. Beveik trečdalis (28 proc) apklaustų verslo atstovų teigė, kad kas kelis mėnesius jų bendrovėse pasikartoja įvairūs saugumo pažeidimai, sukeliantys įmonės tinklų, kompiuterių ar internetinių portalų sutrikimus. 65 proc. šių sutrikimų susiję su kenksminga programine įranga darbuotojų kompiuteriuose.

„Lietuvoje stebime tendenciją, kad auga verslo atstovų supratimas, jog investicijos į legalią programinę įrangą yra ekonomiškai efektyvesnės nei bandymai sutaupyti diegiant nelegalią įrangą. Vis didesnė verslininkų dalis įvertina, kad kenkėjiška programinė įranga, atkeliavusi su nelegalia programine įranga, pridarys daugiau žalos nei pavyks sutaupyti“, – sako Jolanta Kaminskaitė, „BSA | The Software Alliance“ atstovė, „IPnovus Law“ advokatė.

Nelegali įranga – lyg minų laukas

„Naudoti nelegalią įrangą – tas pats, kaip vaikščioti minų lauku. Niekada nežinai, kada rasi ką nors bjaurus, bet esi tikras, kad tai tikrai sukels didelę žalą. Kenkėjiškų programų sukelti potencialūs finansiniai nuostoliai – itin dideli ir iki tol pelningai veikusį verslą gali pastatyti į nepavydėtiną padėtį. Legali programinė įranga ilguoju laikotarpiu kainuoja mažiau, be to, būni užtikrintas, kad kartu su ja negausi ko nors daugiau kenkėjiškos įrangos pavidale“, – sako Johnas Gantzas, IDC vyriausiasis tyrėjas.

60 proc. tyrime dalyvavusių namų vartotojų nurodė, kad labiausiai baiminasi, jog įdiegus užkrėstą programinę įrangą, jie praras įvairius duomenis, nutekės jų asmeninė informaciją. Apie pusė respondentų (51 proc.) jaudinasi, kad kažkas kitas neteisėtai naudosis jų interneto prieiga bei perims el. pašto, socialinių tinklų ir banko paskyras (50 proc.). Tiesa, net 43 proc. apklaustųjų nediegia saugumo atnaujinimų ir taip savo kompiuterius palieka atvirus kibernetiniams nusikaltėliams.

Vykdant tyrimą buvo apklausti ir įvairių vyriausybių atstovai. Jie jaudinasi, kad kibernetiniai nusikaltėliai perims konfidencialias prekybos ir kitas šalies konkurencingumui svarbias paslaptis (59 proc. respondentų), pasisavins konfidencialią valstybės informaciją (55 proc.). Taip pat jiems kelia nerimą kibernetinių atakų poveikis šalies kritinei infrastruktūrai (55 proc.). Skaičiuojama, kad valstybėms šiemet gali prireikti daugiau nei 50 mlrd. JAV dolerių (apie 124,34 mlrd. litų) išspręsti problemoms, kilusioms dėl kenksmingos įrangos, įdiegtos kartu su nelegalia programine įranga.

Parduodami iš anksto apkrėsti kompiuteriai

Tyrimo metu Singapūro nacionalinio universiteto komanda ištyrė 203 naujus kompiuterius, kuriuose iš anksto buvo įdiegta nelegali programinė įranga. Daugiau nei pusė įrenginių (61%) buvo iš anksto apkrėsti kenksminga programine įranga. Šiais kompiuteriais buvo prekiaujama įvairiose kompiuterinės įrangos parduotuvėse Brazilijoje, Kinijoje, Indijoje, Meksikoje, Rusijoje, Pietų Korėjoje, Tailande, Turkijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Vykdant tyrimą buvo apklausta 1,7 tūkst. namų vartotojų, IT srities darbuotojų, IT vadovų ir vyriausybių atstovų Brazilijoje, Kinijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Indijoje, Japonijoje, Meksikoje, Lenkijoje, Rusijoje, Singapūre, Ukrainoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV.

Šį tyrimą finansavo „Microsoft“ ir jis buvo pristatytas, kaip bendrovės kampanijos „Play It Safe“ dalis. Šia kampanija bendrovė siekia atkreipti dėmesį į ryšį tarp nelegalios programinės ir kenksmingos įrangos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Geriausių išmaniųjų dvidešimtukas pagal kainos ir kokybės santykį (199)

Išmaniųjų gamintojai nuolat pristato naujausius savo gaminius. Technologijos vis tobulėja, auga ir...

Ką daryti, jei neveikia kompiuterio klaviatūra (10)

Yra daug priežasčių, kodėl klaviatūra gali neveikti. Populiariausios iš jų yra šios:...

Mitai apie programinės įrangos testuotojus: ko nežinojote apie Šerloko Holmso lygio tyrėjus?

Informacinių technologijų (IT) profesionalas tikriausiai yra labiausiai mitais apipinta šių laikų...

Telefoninės sukčių atakos: kokias taktikas jie naudoja ir kaip neužkibti? (16)

Lietuviams savaitgalį nerimo sukėlę skambučiai iš Mozambiko ir Kongo numerių dar kartą...

Kinai sukūrė „dirbtinę Saulę“ ir įkaitino ją iki sunkiai įsivaizduojamos temperatūros (46)

Kinijos mokslų akademijos Fizinių mokslų institute Hefėjuje eksperimentine superlaidžia tokamako...

Top naujienos

„Putino liudininkai“: 2012-aisiais prasidėjo tikros nesąmonės (4)

Vitalijaus Manskio dokumentinis filmas „Putino liudininkai“ – viena iš svarbiausių...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (6)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

Dar vienas skandalas Kaune: medikus šokiravo motinos elgesys su mažyliu – skubiai iškvietė vaikų teises (486)

Motina meta kaltinimus Kauno klinikų medikams . Anot jos, šie galimai per stipriai suspaudė vaiką.

Po žinių apie sniegą – patikslinta sinoptikų prognozė: nemalonumai užklups netikėtai (1)

Sekmadienio dieną Lietuvos padangė bus debesuota. Nedideli pragiedruliais pasirodys kai kuriose...

Rumunai suvarpė Lietuvos vartus ir išmetė rinktinę į žemiausią divizioną (259)

Šeštadienį daugiau nei 15 tūkstančių vietų turinčiame Ploješčio miesto stadione vykusiose...

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (65)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Žurnalistė apsilankė nuogalių kurorte: orgijos vyko vidury baltos dienos (115)

„Ateik greičiau pažiūrėti! Aname balkone vyksta orgija!“ – sušukau savo seseriai, rodydama...

Kremliaus kėslai verčia sunerimti: visai šalia Lietuvos – pavojingi signalai (85)

Latvija švenčia šimtmetį . Tačiau Latvijos parlamentarai nespėjo įteikti dovanos šaliai –...

Pažintis socialiniame tinkle: kaip vos iš kelių žinučių suprasti, kad viskas baigsis blogai (178)

„Tinder“, „Facebook“ ir kiti socialiniai jau kurį laiką yra kone populiariausia platforma...