Nuotraukoje pavaizduotos dvi milžiniškos dėžės atitinka tai, ką mes vadiname tinklu ir telefono įrenginiu. Vienoje jų įdiegta įranga teikia internetą, kita – gaudo. Kaip prognozuoja „Tele2“ atstovai, viena šių dėžių ilgainiui turėtų tilpti kišenėje, atsikraustyti į automobilius ir kitus gyvenime naudojamus prietaisus, įrenginius ir daiktus.
Preliminarius kuriamo 5G ryšio standarto reikalavimus atitinkančią ryšio stotį „AirScale Radio Access“ „Nokia“ sukūrė iš rinkoje prieinamų savo įrangos komponentų. Toks prototipas parodo, kad naujos kartos ryšys taps realybe, ir leidžia planuoti jo pritaikymą mobiliojo ryšio operatorių veikloje. Parodyta bazinė stotis veikia 4,5 GHz dažnio bangų ruože, naudoja daugybinių antenų technologiją ir užtikrina ypač mažą signalo atidėjimą (latency) – mažiau nei 1 milisekundė.
Renginio metu buvo parodyti keli eksperimentai: vienas jų transliacija su „Nokia Ozo VR“ kamera, kuri transliuoja 200 megabaitų per sekundę. Vaizdų srautas iš kameros gana didelis, taigi norint gauti juos realiuoju metu reikalingas milžiniška interneto sparta, kurios šiandieninės technologijos negali pasiūlyti.
Antrojo eksperimento metu parodyta, kaip robotai bando subalansuoti kamuoliuką dėžės centre: tai jie užprogramuoti padaryti remdamiesi kameros filmuojama medžiaga. Remiantis šiandieninėmis ryšio technologijomis, to padaryti jiems nepavyksta, tačiau įjungus 5G, arba kaip jį įsivaizduoja „Nokia“ ir „Tele2“, interneto srautą, robotų darbas pagreitėja ir kamuoliukas užfiksuojamas dėžės viduryje. Tai galite pamatyti filmuotoje medžiagoje.
Palyginti, 4G (LTE) mobiliojo interneto greitis paprastai yra 15-50 megabitų per sekundę (Mbps), 4G+ (LTE-Advanced) – 50-150 Mbps.
„Pagrindinis skirtumas tarp 5G ir ankstesnių ryšio kartų yra labai plačios tokio ryšio pritaikymo galimybės. Mūsų tinklas atitinka tris esminius 5G ryšiui keliamus reikalavimus. Pirmiausia, tai yra kelių gigabitų interneto greitis, leidžiantis žiūrėti 4K ar 8K raiškos vaizdo įrašus, taip pat naudotis papildytos ar virtualios realybės sprendimais. Antra – mažas signalo atidėjimas, kuris leidžia patikimai nuotoliniu būdu valdyti įrenginius ar naudotis autonominiais automobiliais be vairuotojo. Trečia, toks tinklas leidžia sujungti milijonus daviklių ir įrenginių. To reikia išmaniojo miesto sprendimų diegimui, ir, pavyzdžiui, leistų efektyviai valdyti viešąją vandentiekio, energetikos ir kelių eismo sistemas“, – pasakojo Peter Wennerström, „Nokia“ Šiaurės Europos klientų aptarnavimo komandos vadovas.
5G ryšys žada didesnį duomenų atsisiuntimo ir išsiuntimo greitį, mažesnį signalo atidėjimą ir kitus kokybinius pagerinimus. Visa tai reiškia galimybes kurti išmaniuosius miestus, atlikti nuotolines chirurgines operacijas, naudotis autonominiais automobiliais, plėsti daiktų internetą ir atrasti kitas, šiandien dar neišrastas, mobiliojo interneto pritaikymo galimybes.
5G ryšio standartą kuria tarptautinė organizacija 3GPP, kurios veikloje dalyvauja ir mokslininkai, ryšio operatoriai, įrangos gamintojai, tame tarpe ir „Tele2“ bei „Nokia“. Planuojama, kad standartas bus patvirtintas apie 2018 metus ir vėliau, apie 2020 m. rinkoje vartotojus jau pasieks 5G standartą atitinkantys ryšio tinklai. Tada vartotojai gaus įrenginius, apie kuriuos dabar dar tik svajojama, ir realią naudą.
„Yra 50 sričių, kurios šiandien atrodo kaip fantastika ir kuriose ateityje reikalaus 5G interneto. Automobiliai, kuriems reikalingas toks duomenų atsisiuntimo, išsiuntimo greitis, mažesnis signalo atidėjimas, jau egzistuoja. Kitiems išradimams taip pat egzistuoja poreikis ir ekonominė paklausa. Tarkime, šiandien jau diegiame išmaniuosius skaitiklius, kurie praneša, kiek vartotojai sunaudoja elektros ar vandens. Jau dabar pasaulyje veikia automatizuotos žemės ūkio technologijos, kuriomis remiantis automatiškai užsėjami laukai. Daugybė kitų industrijų atstovų ieško, kaip atpiginti ar sumažinti kaštus“, – tvirtino „Tele2“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Andrius Baranauskas.
„Omnitel“ taip pat laukia 2020-ųjų: žada būti pirmi
„Teo“ ir „Omnitel“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius tvirtina, kad „šiuo metu 5G yra vizija, kurios link juda telekomunikacijų verslas. Tinklo gamintojai bando įvairias technologijas ir siekia susitarti, kas taps 5G standartu.“
Jis pabrėžė, kad „5G technologija bus kuriama etapais ir jau dabar po truputį galime matyti naujoves, kurios ateityje bus visiškai integruotos į 5G ryšį.“
Metų pradžioje „Omnitel“ pirmoji Baltijos šalyse ir viena pirmųjų pasaulyje veikiančiame tinkle įdiegė naujausią mobiliojo ryšio technologiją – 4,5G. Realiai veikiančiame tinkle pasiekta didesnė nei 750 Mb/s duomenų atsisiuntimo sparta.
„Tai nėra 5G, tačiau tai jau veikia šiandien ir užtikrintai galime pasakyti, kad būsime pirmieji, kurie įsidiegs veikiančią 5G technologiją“, – žada A. Šemeškevičius.
Kaip tvirtino jis, ruošdamasi 5G technologijos komerciniam debiutui Europoje „Telia Company“ yra pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimus su tokiomis tinklo įrangą kuriančiomis bendrovėmis kaip „Ericsson“, „Huawei“ ir „Nokia“. Tam Lietuvoje „Omnitel“ per keletą metų sukūrė „Telia Company“ technologijas ruošiantį „Huawei“ kompetencijų centrą, kuriame dirba per 20 specialistų.
Tinklo gamintojų laboratorijose, technologijų kongresuose ar viešbučių holuose pristatomi prototipai dabar leidžia pasiekti įspūdingas greitaveikas. Neseniai „Deutsche Telekom“ ir „Huawei“ laboratorinėmis sąlygomis 73 GHz dažnių juostoje pasiekė 70 Gb/s, o lauko sąlygomis – 3,6 Gb/s. Panašiu laiku „Nokia“ laboratorinis bandymas parodė 19,1 Gb/s, o „Ericsson“ – 25 Gb/s. Beje, ta pati „Ericsson“ su savo prototipais 5Gb/s pasiekė dar 2014 metais.
„Tokiems greičiams pasiekti yra reikalingi papildomi radijo dažniai, kurie šiai dienai nėra priskirti mobiliojo ryšio technologijoms. Per keletą artimiausių metų, tikėtina, Europoje ir pasaulyje bus standartizuoti ir priskirti nauji radijo dažnių ruožai 5G mobiliajam ryšiui“, – sakė A. Šemeškevičius.
Tačiau 5G tinklo esmė nebus tik sparta – tinklas kuriamas taip, kad galėtų prisitaikyti prie konkretaus vartotojo poreikių: tiek žmogaus, tiek įrenginio – automobilio, išmaniųjų namų įrenginių, sveikatos stebėjimo aparatų. 5G tinklą sudarys daugybė dabartiniuose 4G tinkluose naudojamų sprendimų, tačiau jų spektras bus kur kas platesnis – daugiau skirtingų dažnių bei tinklo įrangos elementų.
Naujausi sprendimai buvo pristatyti šiemet Barselonoje vykusiame „World Mobile“ kongrese. Tačiau vieningo sutarimo, kuriuo keliu eiti, dar nėra, todėl dabartiniai prototipai, imituojantys kai kurias 5G savybes, visiškai pasikeis. Be to, ir pasauliniu mastu dar nėra nutarta, kokie dažniai bus naudojami 5G technologijos plėtrai.
Prieš mėnesį Europos Komisija bei pirmaujančios Europos telekomunikacijų, aviacijos, automobilių pramonės ir sveikatos apsaugos įmonės šią vasarą pasirašė 5G manifestą, kuriuo įsipareigojo dirbti išvien, kuriant naujos kartos 5G ryšio infrastruktūrą ir užtikrinti Europos technologinę lyderystę pasaulyje.
