„Faktas toks, kad internetas nėra nemokamas. „Google“, „Facebook“, DELFI – paimkite bet kokį pavadinimą. Tai nėra labdaros organizacijos. Šios įmonės egzistuoja tam, kad uždirbtų pinigus, o norint mums visiems pateikti nemokamą turinį, turi egzistuoti kažkoks mechanizmas, leidžiantis joms uždirbti pinigus. Tas mechanizmas – reklamos. Todėl su reklamomis teks susitaikyti. Ir galėčiau teigti, kad iš jų gausis kas nors gero – papasakosiu apie dabarties ir ateities technologijas, kurios pagerins reklamas. Jos bus labiau pritaikytos kiekvienam asmeniui. Matysime mažiau visokių mums visiškai neįdomių nesąmonių“, - sakė M. Personas.
M. Personas tikino, kad vis labiau populiarėjantys interneto reklamų blokavimo įrankiai – ne sprendimas. Nors tos programos populiarėja, bet internete jau randasi svetainių, kurios pastebi reklamų blokavimo įrankius ir ir pareiškia lankytojams, kad šie nematys jokio turinio, kol neišjungs apsaugų nuo reklamų. Ir kai kurios svetainės netgi tiesiai šviesiai pareiškia, kad reklamų blokavimo programomis besinaudojantys lankytojai vagia iš turinį siūlančių svetainių. „Aš pats taip nesakau, bet kai kurios svetainės interpretuoja būtent taip“, - sakė M. Personas.
Pirmyn į šviesųjį rytojų
Pasak vieno iš svarbiausių interneto reklamos platformos „Adform“ vadovų, šios verslo srities ateitis yra labai šviesi. Žmonės vis mažiau laiko praleidžia prie televizijos ekranų ir vis daugiau – naudodamiesi įvairiais skaitmeniniais įrenginiais su interneto prieiga.
Per šiuos metus reklamavimuisi internete bus išleisti 125 mlrd. JAV dolerių (375 mlrd. litų). „Padalinus tai visiems Lietuvos piliečiams po lygiai, gautųsi po 125 tūkst. litų kiekvienam“, - sakė M. Personas. „Google“ yra milžiniški optimistai, tvirtinantys, kad po 2-3 metų metinė interneto reklamos rinka išsipūs iki 500 mlrd. JAV dolerių, arba 1,25 trilijono litų.
„Kitas faktas – technologijos dabar suteikia tokias galimybes, apie kurias reklamos pirkėjai sapnuoja šlapius sapnus“, - vaizdžiai aiškino M. Personas. Šios galimybės – tai reklamų rodymas labai konkrečiai auditoriai reikiamu reikiamu laiku. „Reklamos pirkėjai negali pakęsti fakto, išleidus begales pinigų TV reklamoms nežinia, kas ją mato, ar į jas atkreiptas dėmesys ir kaip į jas sureaguota“, - teigė M. Personas.
„Tai ką matome mes, ir ką prognozuoja „Google“ - žmonės iš TV kelsis į internetą. Kai kurie dideli prekės ženklai – pavyzdžiui, „Adidas“ - jau priima tokius sprendimus: jie traukiasi iš televizijos ir reklamuojasi internete, mobiliuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir kitose skaitmeninėse terpėse. Nes tai yra ateitis. Per dvejus pastaruosius metus laikas, kurį žmonės praleidžia skaitmeninėse terpėse, išaugo nuo trijų iki penkių valandų. O laikas, praleidžiamas prie televizoriaus, mažėja. Tai yra ateitis. Tai yra interneto kuras“, - aiškino „Adform“ atstovas.
Pasak jo, reikiamos auditorijos pasiekimas reikiamu metu tapo įmanomais dėl technologijų pažangos: atsirado terminas „realaus laiko reklamavimasis“. Tiksliau, terminas egzistuoja jau keletą metų, tačiau šiuo terminu pavadintos technologijos pradeda plisti tik pastaruoju metu.
„Realaus laiko reklamas palyginčiau su „Skittles“. Šiuos saldainiukus mėgstu, bet bėda su jais yra ta, kad nusipirkus jų pakuotę gaunama „skonių vaivorykštė“ - visų skonių saldainiukų mišinys. Negaliu to pakęsti. Man labiausiai patinka violetiniai. Ir tai yra visai kaip reklama – jeigu perkate reklamą per televiziją, per radiją ir netgi per internetą, bet ne realaus laiko reklamą, iš esmės perkate „Skittles“ pakelį. O jeigu turite vieną mėgstamą spalvą, vis vien esate priversti praryti ir kitų spalvų saldainiukus ir tik tada mėgautis tais, kuriuos labiausiai mėgstate. Tuo tarpu realaus laiko reklamos iš esmės išrūšiuoja „Skittles“ taip, kad galėtumėte pirkti tik patinkančios spalvos saldainius. Pirkdami realaus laiko reklamą perkate būtent tą auditoriją – arba tuos saldainiukus – kurių jums labiausiai reikia“, - aiškino J. Koraliovas.
Tarkime, jeigu žmogus ketina pirkti automobilį, jis apsilanko automobilių gamintojų svetainėse, apsilanko automobilių palyginimus pateikiančiose svetainėse, perskaito transporto priemonių vertinimus. Iš interneto naudojimo duomenų reklamos bendrovės gali internautą priskirti kokiai nors siaurai kategorijai ir rodyti tik jai skirtas reklamas. Juk jeigu ketinama pirkti naują automobilį, labiau norėtųsi matyti būtent automobilių, o ne sauskelnių ar plaukų ilginimo reklamas.
Atsiradus interneto vartotojo poreikių analizės įrankiams, automobilių gamintojai gali reklamas nukreipti būtent tiems žmonėms, kurie nori įsigyti automobilį ir aktyviai ieško jam įdomių pasiūlymų.
O kaip tai veikia iš technologinės pusės? Iš esmės realaus laiko reklamos veikia slapukų (angl. cookies) pagrindu. Įprastiniame tarptautiniame interneto puslapyje galima tikėtis susidurti su keliomis dešimtimis slapukų, kurie kelias dešimtis bendrovių informuoja, ką mėgstate skaityti. Taigi, jeigu atsidarysite svetainę „TechCrunch“, o vėliau atsidarysite „Wired“, jau būsite klasifikuotas kaip technologijų mėgėjas. Po dar jeigu internete užpildysite kokią nors formą, įmonėms, suinteresuotoms sužinoti kuo daugiau apie jus, taps žinoma jūsų lytis ir amžius. Ir pagal tai jau galima specializuoti reklamas.
Tačiau tokių vartotojų, kurie palieka savo pėdsakus aplankytose svetainėse, pasaulyje kasdien yra milijardai. Jų visų duomenys pėdsakai sudaro terabaitus duomenų per dieną. Visus šiuos duomenis doroja ir klasifikuoja „Big data“ analizės algoritmai.
Naujoviškų specializuotų reklamų „realaus laiko“ elementas yra ne mažiau įdomus: laikas, per kurį reklamos paslaugos teikėjas jus identifikuoja, įvertina jūsų pomėgius bei poreikius pastaruoju metu ir atrenka reklamą, kurią matysite, yra iki 100 milisekundžių – triskart trumpiau nei akimirksnis.
L. Personas itin šviesą ateitį prognozuoja ir lauko reklamoms. Tiesa, ne tokioms, kokias matome dabar – statiškoms, popierinėms arba geriausiu atveju rodomoms dideliuose ekranuose. Lauko reklamų stendai taip pat bus skaitmenizuoti – pasak L. Persono, skaitmenizuota bus absoliučiai viskas, ką skaitmenizuoti įmanoma, nors dabar skaitmeniniai reklaminiai stendai sudaro mažiau nei vieną procentą rinkos. O tai reiškia, kad žmogus, iš Londono Heathrow oro uosto skrendantis į Vilnių, eidamas pro koridorius, ant kurių sienų pakabinti ekranai, kurį laiką galės matyti reklamas apie Lietuvos verslus – ir, priklausomai nuo tautybės, galbūt net lietuviškai. O už jo einantis žmogus, skrendantis į Paryžių, jau matys reklamas, susijusias su Prancūzija.
Problemos su reklamomis mobiliuosiuose įrenginiuose
Kalbant apie reklamas mobiliuosiuose įrenginiuose, „Adform“ atstovas taip pat nestokojo optimizmo: statistiniai duomenys rodo, kad prieš trejus-ketverius metus žiūrėdami į telefono ekranus praleisdavome vidutiniškai po 24 minutes per parą. Dabar šis laikas išsipūtė iki 2 valandų ir nepaliaujamai auga. Tačiau reklamos mobiliuosiuose įrenginiuose tik pačiu geriausiu atveju nusirėžia 15 procentų viso reklamos biudžeto. „Manau, egzistuoja trys problemos, susijusios su reklamomis mobiliuosiuose įrenginiuose: pirma – stengiamasi dideliam ekranui ar dideliems popieriaus lapams skirtas reklamas suspausti ir sugrūsti į mažą ekranėlį, kuriame vaizdas kinta dar ir priklausomai nuo jo sukiojimo. Kol kas dar niekas nesugalvojo, kokiu formatu turėtų būti kuriamos reklamos mobiliesiems įrenginiams. Antra problema – išmaniaisiais telefonais mes ne vien naršome. Daugiau nei 90 proc. laiko su išmaniaisiais praleidžiama naudojant programėles. Ir veikla, kurios dar niekas neišmoko daryti tinkamai. Keletas įdomių idėjų yra. Tarkime, žaidžiate „Candy Crush“, o vietoje pasiūlymo susimokėti už galimybę patekti į kitą lygį išlįstų „Mastercard“ reklama, kurioje sakoma: dovanojame jums tris „Candy Crush“ gyvybes už draugystę. Tai būtų įdomus būdas pasiekti klientus – nepriklausomai nuo to, ar jiems „Mastercard“ įdomūs, ar ne. Taigi, kažkokiu būdu sukurti gerą reklamavimosi būdą mobiliesiems įrenginiams reikia. Nežinau kaip. Dabartinės technologijos to dar nesugeba“, - sakė L. Personas. - „Trečia problema – telefonų susekamumas ir stebimumas. „Slapukai“ neveikia „iOS“ sistemos telefonuose. Programėlėse padėtis dar sudėtingesnė. Reklamuotojams be galo svarbi tinkama auditorija ir tinkamas reklamų rodymo dažnis, o tai, kaip bebūtų keista, yra sunkiai užtikrinama galimybė. Todėl prognozuočiau, kad reklamuotojai skatins mus kuo dažniau prisijunginėti prie tinklo, kad jie žinotų kur esame ir kuo domimės“.
Beje, kalbant apie nuolatinį žinojimą kur esame ir kuo užsiimame, „Adform“ atstovai negalėjo nesižavėti „Google“ - interneto paieškos gigantai apie kiekvieną technologijomis besinaudojantį žmogų žino be galo daug: žino, ko ieškojote internete, žino, kokiose svetainėse lankėtės, žino, kokiais „Android“ įrenginiais naudojatės ar esate naudoję iki šios dienos, o jeigu turite išmanųjį telefoną su šios bendrovės kurta operacine sistema ir suteikėte „Google“ leidimą sužinoti jūsų geografinę padėtį (o jį suteikėte norėdami naudotis „Google“ žemėlapiais), tuomet ji žino ir kur keliavote. Beje, visą šią informaciją peržiūrėti ir patys, per „Google Dashboard“ įrankį. Ir nors toks duomenų kiekis yra stulbinantis, jis kartu ir baugina – nors kol kas nėra pagrindo manyti, kad šie duomenys bus panaudoti blogais tikslais, tačiau daugiau aiškumo, dėl ko tie duomenys kaupiami, kaip suteiktas leidimas juos kaupti ir kaip jais naudojamasi – niekada nebus per daug.
„Yra rimta užduotis – išsiaiškinti ir patobulinti tai, kaip skleidžiamos reklamos per mobiliuosius įrenginius. Taigi, jeigu mane girdite ir žinote, kaip įveikti šią užduotį – imkitės jos ir tapsite labai, labai turtingu žmogumi“, - sakė „Adform“ vadovas.
